„Pirmiausia, galime džiaugtis ekonomikos augimu, kuris pasiekė 3,6 proc. ir viršija visas buvusias prognozes. Gali būti, kad Lietuvoje ekonomikos augimas praėjusiais metais buvo didžiausias iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Taip pat džiaugiamės mūsų verslo, pramonės bei paslaugų sektoriaus gebėjimu atsigauti po sudėtingos 2008-2009 metų krizės. Tam, kad pasiektume tokius rezultatus, mūsų Vyriausybė turėjo įdėti daug pastangų ir paruošti pamatus tokiam atsigavimui. Valstybės finansams, nors ir buvo sudėtinga, pavyko atlaikyti krizę ir dabar gali pradėti augti ekonomika, o ypač eksporto sektorius. Verslas po krizės tampa žymiai dinamiškesnis ir konkurencingesnis“, - teigė buvęs ministras pirmininkas.
Didžiausius pavojus ekonomikos augimui TS-LKD lyderis įžvelgia finansinės drausmės nesilaikyme.
„Buvusi Vyriausybė dėjo daug pastangų, kad finansų subalansavimas bei socialinio deficito sumažinimas būtų nuosekliai įgyvendinamas pačiu sudėtingiausiu laikotarpiu. Pasiekus gerų rezultatų šioje srityje verslo ir visai pramonei atsirado palankesnės galimybės plėstis ir augti. Retorika, kurią girdėjome prieš rinkimus ir kurią kartais girdim dar ir dabar, t.y. daugiau ar mažiau grąžinti begalinį skaičių PVM lengvatų ir įvesti nelabai protingai parengtus progresinius mokesčius, gali stipriai išbalansuoti šalies finansų stabilumą ir taip paveikti visą ekonomiką lygiai taip pat, kaip nieko nedarymas, kurio taip pat matome pakankamai naujosios vyriausybės darbų pradžioje . Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad rūpinimasis investicijų pritraukimu, Lietuvos ūkio modernizacija bei verslo sąlygų gerinimu ilgainiui gali turėti įtakos ir mūsų verslo gebėjimui konkuruoti tarptautinėse rinkose“, - sakė A.Kubilius.
Buvusios finansų ministrės I.Šimonytės statistikų paskelbtos BVP augimo prognozės nenustebino. „Finansų ministerija dar lapkričio mėnesį patikslino savo prognozes ir tikėjosi beveik identiško praėjusių metų rezultato. Tam buvo dvi priežastys. Viena priežastis, galbūt, yra vienkartinė – 2012 metų derlius buvo išties neblogas, kita – daug rimtesnė ir svarbesnė. Faktas, kad Lietuvos eksportas, kuriame mes tikėjomės problemų 2012 metais dėl euro zonos situacijos, pasirodė gerokai atsparesnis ir per visus metus demonstravo pavydėtinus rezultatus. Šiemet vis dar išlieka rizika už Lietuvos ribų. Prognozės euro zonai kol kas niūrios – niekas nesitiki, jog ji atsigaus anksčiau, nei šių metų antrąjį pusmetį, tad bendras metų rezultatas bus neigiamas. Vis gi, labai norint, problemų galima prisidaryti ir viduje. Didžiausia problema būtų netikėtas ir netvarus darbo užmokesčio augimas. Jau žinome, kokia yra patirtis su MMA, kuris per labai trumpą laikotarpį padidėjo ketvirčiu. Tai yra labai didelis šuolis ir, jeigu pasipils prašymai visus darbo užmokesčius didinti proporcingai su MMA, tai eksportuojančiai Lietuvai, kuri savo konkurencingumą atgavo per sudėtingą vidinės devalvacijos procesą, kurį mes išgyvenome 2009 – 2010 metais, konkuruoti pasaulyje gali pasidaryti sudėtingiau“, - „Laisvajai bangai“ sakė I.Šimonytė.
Primename, kad pagal pirmąjį įvertį šalies ūkis pernai augo 3,6 proc. iki 112,411 mlrd. Lt.
