Kokybiškai parengtas rezultatais grindžiamas biudžetas su ambicingais, bet realistiškais tikslais ir konkrečiais kriterijais paskatintų gyventojus sąžiningiau mokėti mokesčius, sako Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) specialistas Ronnie Downesas.
Ronnie Downes
© DELFI / Domantas Pipas

„Gyventojai turi žinoti, kiek pinigų surenkama, kiek išleidžiama, kas su jais daroma ir ar tai daroma rezultatyviai. Toks požiūris, pirma, gali padidinti gyventojų pasitikėjimą valstybės institucijomis ir jų vykdoma politika. Antra, vyriausybė tada tampa atskaitingesnė ir efektyvesnė“, – interviu DELFI sakė jis.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybes programos igyvendinimo plane buvo numatyta iki 2017 metų paskutinio ketvirčio atlikti tokį darbą: Seimui ir visuomenei teikiamos informacijos apie biudžeto išlaidų planą ir vykdymą susiejimas su rezultatais.

Finansų ministerija iš tiesų pabandė tai padaryti ir kartu su 2018 metų valstybės biudžeto projektu parengė apibendrintą informaciją apie valstybės biudžeto asignavimus ir planuojamus pasiekti rezultatus.

Tačiau pakankamai didelės apimties dokumente ambicingų tikslų ar konkrečių kriterijų rasti nelengva.

Pavyzdžiui, tarp Seimo kanceliarijos veiklos efektyvumo didinimo krypčių 2018–2020 metams galima rasti tokių, kaip „diegti priemones efektyvesniam dokumentų valdymui“, „didinti pastatų energetinį efektyvumą“ ir kt. Kriterijų, pagal kuriuos tai būtų matuojama, nėra.

R. Downeso tai nenustebino. „Valstybėms dažnai kyla tokių sunkumų“, – apie Finansų ministerijos dokumento trūkumus sakė jis.

Į Valstybės kontrolės konferenciją „Signals“ Vilniuje atvykęs biudžeto sudarymo ir viešųjų išlaidų specialistas taip pat papasakojo, kaip fiskalinėmis priemonėmis galima skatinti lyčių lygybę.

– Kas yra rezultatais grindžiamas biudžetas? Kuo jis skiriasi nuo įprastų?

– Tradiciškai biudžeto rengimas yra susijęs tik su skaičiais: pajamomis ir išlaidomis. Modernus biudžetas grindžiamas rezultatais ir vyriausybės stengiasi suprasti, ką su panaudotais pinigais pavyksta pasiekti, o ne tik tiesiog juos išleisti.

– Turite omenyje, kad ties kiekviena biudžeto eilute turi būti paaiškinta, kodėl numatytų pinigų reikia ir kam jie bus panaudoti?

– Taip. Neužtenka pasakyti, kad kokia nors suma bus skirta policininkų atlyginimams. Taip pat reikia nurodyti, kiek naujų pareigūnų už juos bus pasamdyta, kokiose srityse jie dirbs.

Neužtenka numatytų papildomų pinigų sveikatos apsaugai. Dar reikia pasakyti, kas su jais bus pasiekta, pradedant ligoninių infrastruktūra, baigiant galimybėmis įsigyti vaistų.

Tas pats galioja ir švietimui. Tarkime, kiek vaikų už skirtus pinigus galės pradėti lankyti darželį, kiek gyventojų įgis aukštąjį išsilavinimą ir t.t.

Ronnie Downes
Ronnie Downes
© DELFI / Domantas Pipas

– Pavyzdžiui, vyriausybė numato pinigų policininkų atlyginimas ir numato, kad dėl to turi sumažėti nusikalstamumas. Tačiau to pasiekti nepavyksta – kas tada?

– Vyriausybės turi skirtingus atsakymus į šį klausimą. Manau, kad būtų netikslu tiesiog pasakyti, kad teisingumo ministerija blogai dirba savo darbą, todėl jai pinigų reikia skirti mažiau.

Tačiau vertinimo kriterijai yra būtini vien tam, kad būtų galima diskutuoti apie geriausius problemos sprendimo būdus. Jei sakome, kad norime sumažinti nusikalstamumą, o jis padidėja, reiškia, kad kažkas kažkur neveikia.

Galbūt pinigų skiriame per mažai, galbūt pinigai švaistomi, o gal problemą sprendžiančios institucijos veikia neteisinga linkme – neranda teisingo ryšio tarp pinigų, jų panaudojimo ir rezultatų.

– Kaip apibrėžtumėte gerą kriterijų rezultatais grindžiamam biudžetui?

– Pirmiausia, nustatinėjant veiklos tikslus, būtina, kad jie būtų konkretūs, pamatuojami, realistiški ir turėtų terminą, iki kada turi būti įgyvendinti.

Vienas didžiausių sunkumų, su kuriomis susiduria vyriausybės, yra taip vadinamos piktybinės problemos. Jos nulemtos daugelio veiksnių, o tai reiškia, kad institucijos privalo veikti kartu, koordinuoti veiksmus.

Pavyzdžiui, jei norime išnaikinti benamystę, kartu dirbti turi socialinės apsaugos, švietimo, finansų ir kitos ministerijos.

– Ar rezultatais grįstas biudžetas gali suveikti kaip paskata gyventojams sąžiningai mokėti mokesčius?

– Taip, mes EBPO esame dideli skaidrumo propaguotojai. Gyventojai turi žinoti, kiek pinigų surenkama, kiek išleidžiama, kas su jais daroma ir ar tai daroma rezultatyviai.

Toks požiūris, pirma, gali padidinti gyventojų pasitikėjimą valstybės institucijomis ir jų vykdoma politika. Ir antra, vyriausybė tada tampa atskaitingesnė ir efektyvesnė.

– 2008 metais, prasidėjus pasaulinei finansų krizei, dirbote Airijos finansų ministerijoje ir vykdėte rezultatais grįsto biudžeto pertvarką. Ar galėtume pateikti kelis pavyzdžius, ką pakeitėte?

– Viena pagrindinių problemų buvo tai, kad parlamentui pateikiamas biudžeto projektas būdavo labai ilgas, painus ir nedetalus. Kartu su juo dar būdavo pateikiamas atskiras dokumentas, kuriame specifikuota, ką vyriausybė ketina pasiekti.

Rengdami rezultatais grįstą biudžetą, mes tuos du dokumentus sujungėme. Taip parlamento nariai galėjo vienoje vietoje sužinoti, kur pinigai leidžiami, ką tai reiškia, kokiais kriterijais bus vertinama, ar tai padaryta sėkmingai.

– Gal pamenate, kokios apimties buvo tas naujasis dokumentas?

– Pamenu, kad prieš tai dokumentų krūva buvo didesnė.

– Klausiu, nes šiemet Lietuvos Finansų ministerija yra parengusi informaciją apie valstybės biudžeto asignavimus ir planuojamus pasiekti rezultatus. Tas dokumentas yra 267 puslapių apimties, kai kurioms institucijoms konkrečių tikslų išvis nėra, o toms kurioms yra, numatyti ne visai adekvatūs kriterijai.

– Taip, valstybėms dažnai kyla tokių sunkumų. Tačiau rengiant rezultatais grįsta biudžetą, kriterijai privalo būti kokybiški, konkretūs. Tikslai turi būti ambicingi: negali pasakyti, kad užteks visiems laiku ateiti į darbą.

Edgaras Savickas ir Ronnie Downes
Edgaras Savickas ir Ronnie Downes
© DELFI / Domantas Pipas

– Jūs dar specializuojatės lyčių lygybę skatinančių biudžetų rengime. Kaip to galima siekti fiskalinėmis priemonėmis?

– Esame pastebėję, kad šis procesas yra labai lėtas. Daugumoje tiek viešojo, tiek privataus gyvenimo sričių diskriminaciją lyties atžvilgiu panaikinti labai sudėtinga. Vis dar matome, kad vadovaujančiose pozicijose moterų yra mažiau, jos nesirenka kai kurių su tiksliaisiais mokslais susijusių specialybių, gauna mažesnius atlyginimus ir t.t.

Rengdami lyčių lygybę skatinantį biudžetą, atidžiai išnagrinėjame šias problemas, išryškiname sprendimus, dėl kurių moterys arba vyrai gali būti diskriminuojami ir pakeičiame juos tokiais, kurie skatina lygybę. Šiuo metu tuo daugiausiai užsiima Švedija ir Kanada.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skvernelis: turime nedelsdami vykdyti struktūrines reformas (3)

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo pirmame renginių ciklo „Klausiate? Atsakau.“...

Mačiulis: pinigai dar niekada nebuvo tokie pigūs (43)

Kiek leidžia žinoti turimi duomenys, pinigai šiandien yra pigiausi per 5 tūkst. metų, sako...

Prekybą vaistais internetu siūloma atidėti trejiems metams (1)

Sveikatos apsaugos ministerijos planus leisti receptiniais vaistais prekiauti nuotoliniu būdu...

Prekybos karas: ES nebesitiki JAV išimčių (5)

Europos Sąjungos ( ES ) užsienio prekybos komisarė Cecilia Malmstroem nemano, kad JAV dar...

Per savaitę Vilniuje – 240 pažeidimų dėl neišvežtų atliekų, skiriamos baudos (17)

Per savaitę Vilniuje užfiksuota beveik 240 pažeidimų tvarkant atliekas, daugiausia – dėl laiku...

Top naujienos

Nerimstantis politinis „žemės drebėjimas“ skandina ne tik Liberalų sąjūdį (83)

Nerimstantis politinės korupcijos skandalas skandina ne tik Liberalų sąjūdį. Nesibaigiančios...

Mačiulis: pinigai dar niekada nebuvo tokie pigūs (43)

Kiek leidžia žinoti turimi duomenys, pinigai šiandien yra pigiausi per 5 tūkst. metų, sako...

Prieš susitikimą su Merkel – Putino akibrokštas (7)

Vokietija ir Rusija stengiasi išlaikyti gerus santykius, nepaisant politinių nesutarimų, rašo...

Tūpsnis žemvaldžiams: paprasti mirtingieji apie tai galėtų nebent pasvajoti (85)

Publikavus DELFI tyrimą apie gyventojų interesus pažeidžiančias statybas Kėdainių rajono...

Iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukęs Urbšys Panevėžyje turi didelių problemų (51)

Panevėžyje darosi karšta ne vien dėl artėjančios vasaros orų. Miesto Taryboje ištirpo...

Agnė Jagelavičiūtė sukritikavo Meghan Markle įvaizdį: pasimatė visi suknelės trūkumai (266)

Savaitgalį įvykusios karališkosios princo Harry ir buvusios aktorės Meghan Markle vestuvės –...

Nesuprantamas vaikino elgesys: vertė pjaustytis rankas mažamečius kaimynus (5)

Mįslingas įvykis Raseinių rajone: vaikinas, grasindamas sumušti, vertė pjaustytis rankas...

Po DELFI straipsnio – susidomėjimas Klaipėdos medikų darbu (7)

Pirmadienį DELFI publikavo straipsnį, kuriame buvo rašoma apie galimą Klaipėdos universitetinės...

Skvernelis įvardijo, kas jam kiša koją (93)

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad didžiausią grėsmę jo vyriausybės planuojamoms...

Ukrainietis kreipėsi į Trumpą ir lietuvius: ar jūs žinojote apie šiuos nusikaltimus? (405)

Gerbiamas JAV prezidente, ar amerikiečių ir lietuvių kariniai patarėjai žinojo apie Ukrainos...