aA
Vienas didžiausių visuomeninių skaudulių yra socialinės atskirties egzistavimas. Socialinė atskirtis gali būti suprantama siauriau – kaip marginalinių grupių egzistavimas, gali būti suprantama ir plačiau – kaip skurde gyvenančiųjų ir visuomeniniame gyvenime nedalyvaujančiųjų padėtis.
© DELFI / Audrius Solominas

Įveikiant socialinę atskirtį vertėtų taikyti visas įmanomas įdarbinimo ir perkvalifikavimo galimybes, nedirbantiems ir į socialinę riziką pakliuvusiems garantuoti pakankamą valstybinės socialinės apsaugos lygį, atskirtuosius įtraukti į kultūrinę, bendruomeninę veiklą. Reikėtų ir pasidomėti arba net pasitarti su buvusiais marginalinių grupių atstovais kaip jiems pasisekė „grįžti į normalų gyvenimą“.

Pirmiausia, nereikia užmiršti ir daug kur pasiteisinusio taip vadinamų socialinių įmonių steigimo, kartu dalyvaujant valstybiniam ir privačiam kapitalui. Kai kuriose šalyse, pvz., Švedijoje, ypatingas vaidmuo plečiant darbo rinką yra skiriamas suaugusiųjų švietimui. Vadinamosios „liaudies aukštosios mokyklos“ (folkhogskolor) įvairiais šiuolaikiniais būdais lavina jau dirbančiųjų asmenų sugebėjimus įvairiose srityse ir atitinkamą bendravimo kultūrą.

Lietuvoje labiausiai kreipiamas dėmesys į jau dirbančiojo profesinės kvalifikacijos kėlimą, ir dažniausiai tik didesnėse organizacijose. Tačiau darbo praradimo atveju Lietuvoje, kitaip nei Švedijoje, nesulauksi tokio rimto perorientavimo. Darbo biržos galimybės šiuo atveju yra labai ribotos ir tinka tik nekvalifikuotiems arba mažai kvalifikuotiems asmenims. Nubyrėjimo į bedarbių gretas ir patekimo į socialinę atskirtį žymia dalimi galima būtų išvengti, jeigu darbinės organizacijos remtųsi „nuolat besimokančiųjų organizacijų“ (learning organisations) principais.

Daugelį metų po nepriklausomybės atstatymo Lietuvoje reiškėsi ne tik kūrybinės nuostatos, bet ir giluminė destrukcija bei vertybių krizė, kurias galima sieti su įtikėjimu laisvosios rinkos ekonomikos ir globalizacijos teikiamų pranašumų visagalybe.
Arvydas Guogis

Kitai socialinės atskirties įveikimo priemonei iliustruoti labiausiai tiktų devizas – „Darbai ne nyksta, o keičiasi“. Tai būtų valstybinė parama organizuojant socialinės atskirties grupių narių profesinius mokymus. Tai apimtų: 1) aptarnavimo sferos įgūdžių formavimą ir 2) formuojant naujo tipo profesinius įgūdžius, kurie yra reikalingi žinių ekonomikai. Reikia turėti omenyje tą faktą, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje darbo vietos nyksta ne apskritai, o tik tradicinėse ūkio šakose, kur yra reikalingi vidutiniai sugebėjimai. Įrodyta, kad mažai apmokamų aptarnavimo sferos darbų skaičius šiuolaikinėje ekonomikoje didėja. Taip pat akivaizdu, kad aukštos kvalifikacijos, žinių ekonomikos darbų daugėja.

Atskiri socialinėje atskirtyje atsidūrę piliečiai galėtų įsisavinti ir naujus aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus (pvz., kartais lengvesnėmis psichinėmis ligomis sergantieji, kalėję už ekonominius ar netyčinius fizinius nusikaltimus asmenys, išsigydę nuo alkoholizmo, palikusios prostituciją ir pan.). Lietuvoje, kaip ir kitose į Europos Sąjungą stojančiose šalyse, socialinės atskirties grupių nariai ypač vertintų valstybės paramą rengiant projektus arba tobulinant projektų paraiškų ruošimą.

Socialinis administravimas ten, kur būtina ir įmanoma, turi decentralizuotis ir atsižvelgti, kaip ir privačiame versle, į vartotoją, akcentuojant paslaugų specifiką ir kokybę. Lengviausiai tokią praktiką yra pritaikyti savivaldybių lygmenyje. Centriniame lygmenyje tokios decentralizacijos pavyzdžiu galėtų būti kai kurių Norvegijos ministerijų funkcijų reforma, kuria ministerijų darbuotojai yra suskirstomi į tris lygius - mažą A darbuotojų grupę, kurios funkcijos yra strateginis planavimas ir valdymas, didelę B darbuotojų, kaip karjeros darbuotojų, grupę, kuri sudaro viduriniąją administravimo grandį ir gana savarankišką C padalinį, kuris, kaip „greitoji medicinos pagalba“, administruoja ir suteikia paslaugas „netipiškiems klientams“ su individualizuotais ir nestandartiniais poreikiais. Tokiu būdu nemaža dalis būtent socialinėje atskirtyje esančių piliečių pirmiausiai gali pasinaudoti C padalinio suteikiamomis paslaugomis.

Vienu iš efektyvesnių būdų gerinant socialinį administravimą galėtų tapti atskiros Naujosios viešosios vadybos priemonės. Ypač tai galėtų pasiteisinti savivaldos lygmenyje organizuojant socialinių paslaugų teikimą. Naujoji viešoji vadyba sudaro sąlygas taikyti įvairius viešųjų paslaugų kokybės įvertinimo standartus, kurie buvo sukurti privačiame sektoriuje. Pvz.,“Visuotinę kokybės vadybą” arba ISO 9000 standartus.

Ypač skaudu yra tai, kad socialumo trūksta tradiciškai labiau valstybės globos reikalaujančiose srityse kaip kultūra, švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga. Įvertinant kas šiose srityse yra gerai, o kas yra blogai, reikia naujoviškai suformuluoti pačią pažangos kriterijų problemą.
Arvydas Guogis

Dėl socialinio administravimo specifikos socialinėje apsaugoje vertėtų apsistoti ties vadinamuoju „sugretinimu“ arba „geriausios praktikos siekimu“ (benchmarking). Šio metodo esmė yra pagrįsta labai paprasta idėja – rasti gerą tam tikros procedūros ar veiklos organizavimo formą, lyginant savo veiklą su tuo, kaip tą procedūrą ar veiklą vykdo kiti, o paskui išsamiai analizuojant, kaip pasiekiamas geriausias atlikimo lygis, siekiant iš to pasimokyti.

Naujosios viešosios vadybos principuose reikia pabandyti rasti naudą efektyvinant viešąjį sektorių ir jos „verslininkišką krūvį“ nukreipiant socialumo ir visų visuomenės sluoksnių, kaip viešojo sektoriaus klientų, taip pat – ir „pralaimėtojų“ labui. Tai gali būti tiek centralizuotai teikiamos viešosios paslaugos, pvz. Sodros išmokų gavėjams ar Darbo biržos priemonės, integruojant į darbo rinką galinčius pilnai arba ne visu krūviu dirbti asmenis, tiek decentralizuotu lygiu – savivaldybių socialinės paramos centrų teikiamos paslaugos, aptarnaujant psichinę ar fizinę negalią turinčius klientus namuose, prieglaudose ir dienos centruose ir pan.

Tokiu atveju iš viešojo sektoriaus kritikų yra atimamas pagrindinis koziris dėl viešojo administravimo institucijų neveiksmingumo. Viešojo sektoriaus reikšmė padidėtų, nes jis dirbtų mažesnėmis sąnaudomis, greitai, paslankiai ir t.t. Naujomis globalizacijos sąlygomis gerus kiekybinius rodiklius galima vertinti kaip nenuginčijamus viešojo administravimo pasiekimus. Tačiau Naujoji viešoji vadyba gali trukdyti darbo kokybei, nes išaugę darbų tempai ir kiekybės siekimas ne visada gali pasitarnauti kokybei. Ypač tokiose socialinio jautrumo reikalaujančiose srityse, kaip socialinis darbas teikiant socialines paslaugas, ar mokslinė veikla vykdant ne tik seniai žinomus, bet ir naujoviškus socialinės sferos tyrimus.

Geriausias naujo tipo socialinis tyrimas galėtų būti „tyrimas dalyvaujant“, kurį pirmasis išbandė brazilų tyrėjas Paolo Freire. Kaip teigia A. Poviliūnas, „tyrimo dalyvaujant“ šalininkai siekia įtraukti socialiai atskirtas žmonių grupes, bendruomenes, tų žmonių patirtį ir pasaulėžiūrą į patį tyrimo procesą. Tyrimo procedūros požiūriu tai rodo, kad socialiai atskirtų grupių atstovai dalyvauja, kai yra formuluojami tyrimo tikslai, detalizuojami klausimai, jie patys dalyvauja, kontroliuoja ir stebi visą tyrimo procesą, po to analizuoja gautus rezultatus. Kartu yra ieškoma būdų, kaip keisti socialiai atskirtoms žmonių grupėms nepalankią padėtį, kurios priežastys ir kontūrai tyrimo dėka tampa vis aiškesni.

Toliau A. Poviliūnas teigia: „Jau seniai niekas neabejoja, kad žinojimas yra galia, vadinasi, profesionalų ekspertų vykdomas žinojimo privatizavimas yra laikomas ir galių atėmimu, ypač tais atvejais, kai akademiniais sumetimais yra tyrinėjamos vadinamosios socialiai atskirtos žmonių grupės. Savo ruožtu įtraukimas į žinojimo generavimo procesą yra žmonių įgalinimas tokiu mastu, kokiu žinojimas yra susijęs su galia“.

Globaliame pasaulyje turi sugebėti keistis visi, net ir elito atstovai. Ir ne tik dėl noro išvengti socialinio sprogimo ar skatinami altruistinių paskatų. Bet ir dėl to, kad socialinė marginalinių grupių integracija gali prisidėti prie ekonominio augimo.
Arvydas Guogis

Taip tyrimo metu, keičiant dominavimo santykius, skatinant dialogą ir likviduojant socialinės atskirties grupių „tylos kultūrą“, keistųsi jų padėtis. Tai – išlaisvinimo ir įtraukimo į visuomenę ideologija ir praktika. Ją sudarytų du etapai. Pirmo etapo metu žmonės supranta apie savo padėtį, priespaudą, nelaisvę, o antrojo metu veikdami keičia priespaudą įtvirtinančias aplinkybes.

Daugelį metų po nepriklausomybės atstatymo Lietuvoje reiškėsi ne tik kūrybinės nuostatos, bet ir giluminė destrukcija bei vertybių krizė, kurias galima sieti su įtikėjimu laisvosios rinkos ekonomikos ir globalizacijos teikiamų pranašumų visagalybe. Įtikėjimas šia visagalybe Lietuvoje pasižymėjo ryškiu individualizmu, kuris buvo svetimas normaliai kolektyvistinei ar bent komunitarinei (ne komunistiškai!) visuomenės sanklodai. Socialumo trūkumas atsispindi daugelyje mūsų valstybės organizavimo sferų. Ypač skaudu yra tai, kad socialumo trūksta tradiciškai labiau valstybės globos reikalaujančiose srityse kaip kultūra, švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga. Įvertinant kas šiose srityse yra gerai, o kas yra blogai, reikia naujoviškai suformuluoti pačią pažangos kriterijų problemą. Vienu iš pažangesnių kriterijų galėtų tapti „socialinės kokybės“ laipsnis, kurį nustatinėja Nyderlanduose susibūrusi tyrėjų grupė. Ji faktiškai gavo Europos Sąjungos užduotį parengti “socialinės kokybės” tyrimo ir apskaičiavimo metodiką.

21-o amžiaus pradžioje Lietuvoje išryškėjo vienas labai neigiamas socialinis- kultūrinis reiškinys. Tai – nemažos dalies socialinių mokslų atstovų tapatinimasis su valdžia arba jos interesais. Pasirodo, kad Lietuvai ypač trūksta taip vadinamojo kritinio socialinio mokslo (critical social science). Globaliame pasaulyje turi sugebėti keistis visi, net ir elito atstovai. Ir ne tik dėl noro išvengti socialinio sprogimo ar skatinami altruistinių paskatų. Bet ir dėl to, kad socialinė marginalinių grupių integracija gali prisidėti prie ekonominio augimo.

Socialinėje atskirtyje atsidūrę gyventojai yra savotiškas ekonominio augimo rezervas ir potencialas. Lietuvoje mažai kas yra susipažinęs ir vadovaujasi vystymosi gerovės (developmental welfare) teoriniu požiūriu, kuriuo teigiama, kad išlaidos ir dėmesys socialiniams reikalams nesumažina, o, atvirkščiai, padidina ekonominį augimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Švedijos žiniasklaida: SEB susijęs su masiniu pinigų plovimu Baltijos šalyse (112)

Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT parengė reportažą apie įtariamą pinigų plovimą...

Vasiliauskas: bankų mokestis užrakins rinką, mokestį galima apeiti (2)

Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad bankų apmokestinimas užrakintų duris į...

Vasiliauskas: Lietuvos patirtis su valstybiniais bankais yra nekokia (25)

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad Lietuvos patirtis su valstybiniais...

„Luminor“ Baltijos šalyse šiemet uždirbo 50 mln. eurų pelno (4)

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „ Luminor “ per devynis šių metų mėnesius...

Šapoka sureagavo į kalbas dėl valstybinio banko steigimo: žinome, kuo tai baigiasi (35)

Finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad valstybinio komercinio banko steigimas gali būti...

Top naujienos

Ukrainos milijardierius: šalis atsigręš į Rusiją

Kai Igoris Kolomoiskis sako, kad Ukraina turėtų nusigręžti nuo Vakarų ir atsigręžti į...

Siaubingi faktai: Kėdainiuose nauja poilsiavietė su paplūdimiu įrengta ant žmonių kaulų (122)

Mažiau nei savaitę Kėdainiuose dirbantys archeologai atskleidė siaubingus faktus – apie 700...

Rusijos žvalgybos vadas žada „veidrodines priemones“, atsakant į malonę dviem rusų šnipams (52)

Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas penktadienį paskelbė, kad...

Švedijos žiniasklaida: SEB susijęs su masiniu pinigų plovimu Baltijos šalyse (112)

Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT parengė reportažą apie įtariamą pinigų plovimą...

Bugavičiaus mylimoji Vita Jakutienė reikalauja beveik 2 milijonų eurų prašoma bylą nagrinėti už uždarų durų (151)

Kauno apygardos teismui toliau nagrinėjant Deimanto Bugavičius nužudymo bylą, į teismo posėdį...

Vidą Antonovą pažinojęs režisierius prabilo apie mažai kam matytą jo pusę: kraštutinumai šeimoje kėlė didžiausią nuostabą (8)

Lapkričio 14-osios dienos rytą nuo kraujo vėžio mirė „Mafijos tėvu“ vadintas Vidas Zenonas...

Niūrios žinios iš vienos pavojingiausių vietų Žemėje: ima aižėti radioaktyvių atliekų pilnas kapas (6)

Maršalo Salų gyventojai branduolinių atliekų saugojimo vietą – Runito kupolą – vadina kapu...

Romas Lazutka. Dėl nedidinamų algų kalti visi, bet labiausiai mes patys (78)

Valdžia skriaudžia dėstytojus, išsižada kitąmet 10 proc. didinti algas. Doc. M. Jastramskis...

Neapsikentė ir Tapinas: jei prieš 3 metus į LFF būtų atėję vyrai juodais kostiumais ir kaukėmis... (5)

Paskutinis Lietuvos futbolo rinktinės pralaimėjimas Europos čempionato atrankos rungtynėse su...

Šokiruojanti statistika – apie moteris prie puodų ir neverkiančius vyrus (5)

Stereotipus apie moteris prie puodų ir neverkiančius vyrus Lietuvoje, pilnai patvirtina statistiniai...