„Apmaudu, kad užuot patikrinus skaičiuoklės ir apmokestinimo principus bei atlikus aritmetinius veiksmus, yra be pagrindo diskriminuojančiai apkaltinami advokatai, kurie nori parodyti mokesčių reformos pasekmes ir dėl jų diskutuoti“, – Eltai perduotame komentare teigė M. Kukaitis.

„Lentelės iš esmės skiriasi tuo, kad Finansų ministerija mokesčius skaičiuoja įsivaizduodama, jog individualią veiklą vykdantis asmuo nepatiria nei vieno cento faktinių išlaidų ir neatskaito nei vieno cento leidžiamų atskaitymų, kas realiame gyvenime niekada nepavyksta“, – pažymi jis.

M. Kukaitis aiškina, kad esminis skirtumas tarp Advokatūros ir Finansų ministerijos skaičiavimų yra tas, kad advokatų pateikiamoje lentelėje skaičiavimai atliekami gaunant 1000 eurų pajamų per mėnesį, bet iš jų atėmus sąnaudas be dokumentų arba faktines sąnaudas ir jas apmokestinant. Taip pat, pasak jo, tikėtina, kad ministerijos lentelėse turbūt naudojamas ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) kreditas mažai uždirbantiems.

„Dėl to skaičiai šiek tiek ir gali skirtis, bet Lietuvos advokatūra aiškiai deklaravo, kad skaičiuoklė yra apytikslė, skirta informaciniams tikslams, nėra atsižvelgta į GPM kreditą ir priklausomai nuo to, kokie individualios veiklos apmokestinimo pakeitimai bus patvirtinti, faktinė mokėtinų mokesčių suma gali keistis“, – akcentuoja Advokatūros vadovas.

ELTA primena, kad Lietuvos advokatūra parengė skaičiuoklę, kurioje rodoma, kad siūloma mokesčių reforma reikš individualiai dirbantiems asmenims smarkiai išaugsiančią mokestinę naštą.

Finansų ministerija reaguodama į pateikiamą informaciją tikina, kad skaičiuoklė yra „galimai dezinformuojanti“.

„Viešojoje erdvėje platinamoje skaičiuoklėje neįtraukus visų elementų, skaičiuoklė yra galimai dezinformuojanti, nes, kaip teigiama pačiame tekste – „nėra atsižvelgiama į gyventojų pajamų mokesčio (GPM) kreditą“, kas reikšmingai iškreipia individualios veiklos mokesčių skaičiavimo logiką. Pasirinkimas nerodyti šio elemento yra taip pat klaidinantis kaip, pavyzdžiui, dirbančių pagal darbo sutartį algą skaičiuotume nevertindami NPD“, – teigiama raštu perduotoje Finansų ministerijos pozicijoje.

Tuo tarpu Seimo BFK pirmininkas M. Lingė tvirtino, kad yra suprantama, jog Lietuvos advokatūra nenori pokyčių individualios veiklos apmokestinime, kurie numatyti mokesčių reformoje. Tačiau, pasak jo, nėra suprantamos spekuliacijos, kurios yra skelbiamos Advokatūros paviešintoje skaičiuoklėje.

Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.

Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją