„Galiu patvirtinti, kad (mano klientas – ELTA) tikrai ne „Foxpay“, – Eltai pirmadienį sakė minimos Lietuvoje registruotos įmonės advokatas Karolis Gudas, patvirtindamas, kad atstovauja juridiniam, o ne fiziniam asmeniui.

Kaip pirmadienį išplatintame pareiškime teigė advokatas, šiuo metu tarp minimos Kinijos įmonės ir jo kliento vyksta tarptautinis arbitražo ginčas, inicijuotas Kinijos bendrovės pagal Honkongo tarptautinio arbitražo taisykles. Ginče abi šalys turi pretenzijų viena kitai dėl netinkamo sutarties vykdymo ir nuostolių atlyginimo.

„Man keista, nes būtent dėl šios įrangos yra ginčas Honkongo tarptautiniame arbitražo teisme. Ir, kai prasidėjo ginčas dėl šios (kriptovaliutos „kasimo“ – ELTA) įrangos, buvo pateiktas pasiūlymas kitai šaliai, tai yra šios įrangos savininkui, atsiimti įrangą, tačiau šios įrangos savininkas iki pat šios dienos į tą pasiūlymą nieko neatsakė. Ir prašė vadovautis reikalavimais, kurie yra pranešime dėl arbitražo – o pranešime dėl arbitražo tokio reikalavimo kaip įrangos grąžinimas nėra“, – komentavo K. Gudas.

Teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą: galėjo būti legalizuota per 17 mln. eurų

Jo teigimu, tarp Kinijos įmonės ir jo kliento buvo sudaryta paslaugų sutartis, vėliau kriptovaliutos „kasimo“ įranga buvo pristatyta ne šiuo metu vienu įtariamųjų tyrime dėl „Foxpay“ veiklos tapusiam Vilhelmui Germanui, o advokato atstovaujamai įmonei. Be to, anot K. Gudo, jo atstovaujama bendrovė nesutiko perimti nuosavybės teisių į įrangą ar su Kinijos įmonės nurodyta kriptovaliutos įrangos verte.

„Dėl arbitražo proceso konfidencialumo negalime atskleisti detalių. (...) Visą būtiną medžiagą esame pateikę ikiteisminio tyrimo institucijoms. Tikimės, kad situacija bus išnagrinėta objektyviai, tačiau mūsų vertinimu – ginčas yra komercinis“, – nurodė advokatas.

ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei Ievai Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas V. Germaną leido suimti dviem mėnesiams, tuo tarpu I. Trinkūnaitei pritaikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o M. Navickas išleistas už užstatą.

Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.

Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.

Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.

Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7. Tačiau institucijos pabrėžia, kad pati M. Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.

Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.

STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.

„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)