Kaip pranešama Konkurencijos Tarybos pranešime, „Sanitex“ skirta 12,663 mln. eurų bauda, „Maistuliui“ – 74,6 tūkst. eurų, „Sotėjai“ – 40 tūkst. eurų, „Selnerai“ – 4,7 tūkst. eurų, „Egilėjai“ – 3,5 tūkst. eurų.
Įmonės nubaustos už tai, kad dalyvaudamos švietimo ir socialinių įstaigų (ar jų naudai) vykdytuose maisto produktų viešuosiuose pirkimuose, derino teikiamus pasiūlymus, įskaitant kainas, ir tik imitavo konkurenciją.
Savo ruožtu „Sanitex“ vadovas Ramūnas Kairys išplatintame pranešime nurodė, kad konkuravimo taisyklių pažeidimą atliko keli įmonės darbuotojai ir tai darė slapta, organizacijos vadovybei to nežinant.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris M. Juonys svarstė, kad įvertinus pusę milijardo siekiančią „Sanitex“ metinę apyvartą ir aptariamų pirkimų dydžius, kurie svyruoja nuo kelių iki maždaug 100 tūkstančių eurų, toks pasiteisinimas jo nestebina.
„Spėčiau, kad čia tikrai galėjo būti darbuotojų ekscesas“, – sakė jis.
– Tarp Konkurencijos Tarybos nutarime išvardintų viešųjų pirkimų yra vykdytų Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių administracijose. Ar būtent šie pirkimai sukėlė pirminius įtarimus? Kaip buvo apsispręsta kreiptis?
– Kauno miesto savivaldybė siekė centralizuoti jos valdomų biudžetinių įstaigų maisto produktų pirkimus. Tačiau kai kurie rinkos dalyviai – „Maistulis“, „Sotėja“, „Egilėja“ – tai iniciatyvai priešinosi. Iš to, kaip vyko visas procesas, matėsi, kad jų veiksmai yra koordinuoti.
Be to, kai kurie jų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose aspektai irgi leido įtarti, kad įmonės tarpusavyje derina veiksmus. Nors jie dalyvavo pirkimuose kaip atskiri nepriklausomi subjektai, t. y. kaip konkurentai.
Kitaip tariant, tam tikras jų elgesys buvo nebūdingas nepriklausomai veikiančioms įmonėms ir savivaldybei kilo įtarimas, ar čia nėra kartelinio susitarimo.
– Galbūt galėtumėte pateikti pavyzdį?
– Pavyzdžiui, pasiūlymų išsiuntimas naudojant tą patį I.P. adresą.
– Bendrai minimas 101 pirkimas visoje Lietuvoje. Ten yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir kitų miestų bei miestelių įstaigos, kuriose vykdyti pirkimai. Ar galima pastebėti tendencijų dėl pirkimų pobūdžio, vertės, geografijos?
– Sunku būtų įžvelgti. Nutarime nurodyti pirkimai, kurių sumos yra ir iki 10 tūkst. eurų, bet yra ir per 100 tūkst. eurų. Matyt, praktika buvo apėmusi visą Lietuvą ir ją įtrauktų ūkio subjektų apimtis pasirodė žymiai didesnė.
Tai natūralu. Jei įmonės konkurentai susitaria viename pirkime, tai nenuostabu, kad susitaria ir kitame. Tai, kad vieną ar kitą pirkimą vykdo skirtingos perkančiosios organizacijos, savaime susitarimui nekliudys. Konkurencijos Taryba irgi tai interpretavo kaip bendrą planą.
– Nurodoma, kad susitarimas vyko 4 metus, t. y. iki 2019 metų, kai kreiptasi į Konkurencijos Tarybą?
– Taip, tada Konkurencijos Taryba pradėjo tyrimą. Ji atliko patikrinimus įmonėse, surinkti įrodymai. Kas vyko po to – nebuvo tyrimo laikotarpis. Galima daryti prielaidą, kad po šio atvejo įmonės neteisėtą bendradarbiavimą nutraukė.
– Galbūt žinote, ar pasikeitė situacija rinkoje? Ar atpigo prekės?
– Dabar pasakyti negalėčiau. Manau, Kauno miesto savivaldybė tai pakomentuotų. Jie siekė pakeisti patį pirkimo modelį, siekė pirkti centralizuotai. Toks pirkimas turėjo duoti efektą. Kiek žinau, centralizuoti pirkimai leido atpiginti prekes.
Kartelio išvaikymas tikrai turėtų turėti teigiamą poveikį konkurencijai. Konkurentai ir tariasi tam, kad konkurencija būtų apribota, o kainos pirkime būtų santykinai aukštesnės.
– Prašau, gal galėtumėte paprastai paaiškinti, kokia yra kartelio prasmė?
– Jei tu konkuruoji ir tai darai sąžiningai, vyksta konkurencinis spaudimas. Tada ypač viešajame pirkime nežinai, ką siūlys konkurentas. Tada esi priverstas siūlyti kiek įmanoma mažesnę kainą.
Jei susitari dėl viešojo pirkimo rezultato, pasidalini su konkurentu viešuosius pirkimus, tada natūralu, kad kainą lemia ne konkurencija, o susitarimas. Tokia yra susitarimo logika – nueiti ir laimėti pirkimus aukštesnėmis kainomis, nekonkuruojant.
– Kaip nustatomi baudų dydžiai?
– Iš pradžių yra imamos pajamos, susijusios su pažeidimu. Nuo tų pajamų Konkurencijos Taryba ima nuo 0 iki 30 proc. (priklausomai nuo pažeidimo sunkumo), kaip tam tikrą sumą ir po to suma yra dauginama iš pažeidimo metų skaičiaus, žiūrimos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės.
Tik skaičiavimo pabaigoje yra pasižiūrima, ar pagal šį algoritmą apskaičiuota baudos suma neviršija maksimalaus įstatyme numatyto 10 proc. bendrųjų metinių pajamų dydžio.
– Įmonėms buvo pritaikyti sumažinimai. „Sanitex“ – 75 proc., „Sotėjai“ ir „Selnerai“ po 65 proc., o „Egilėjai“ ir „Maistuliui“ po 15 proc. Taip padaryta dėl to, kad „Sanitex“ pirmieji prisipažino, vėliau tai padarė „Sotėja“ ir „Selnera“, o tik pabaigoje „Egilėja“ ir „Maistulis“. Pažiūrėjus į baudos dydžius, „Sanitex“ skirta 12,7 mln. eurų, o „Egilėjai“ – 3,5 tūkst. eurų. Skirtumas siekia tūkstančius kartų, nors nusikaltimas yra tas pats.
– Tai susiję su veiklos mastais. Tiesiog tos įmonės yra mažesnės. Tai gali būti susiję ir su tuo, kad maksimali baudos suma paskaičiuojama pagal pastarųjų metų iki nutarimo priėmimo pajamas. Kitaip tariant, kadangi nutarimas priimtas 2021 metais, Konkurencijos Taryba maksimalų baudos dydį žiūrėjo pagal 2020 metų pajamas.
Jei 2020 metais pajamos iš tos veiklos gerokai sumažėjo, tai leido tam tikra prasme sumažinti paskirtos baudos dydį. Manau, kad šiai situacijai įtakos galėjo turėti tai, kad tos įmonės yra gerokai mažesnės, be to, gerokai pasikeitusios metinės pajamos.
– 12,7 mln. eurų – turbūt didžiausia bauda šiemet?
– Šiemet taip.
– O apskritai Lietuvos istorijoje būtent už tokį pažeidimą?
– Dar vienas, galbūt ne visai analogiškas, bet panašus atvejis yra PST ir „Irdaivos“, kur šiek tiek didesnės baudos buvo skirtos.
– Šiandien išplatintas „Sanitex“ vadovo pranešimas, kuriame jis aiškina, kad pažeidimą atliko keli jo darbuotojai, tai darė slapta. Turbūt tai gali keistai skambėti – kas gi galėjo darbuotojus paskatinti taip elgtis?
– Tai geras klausimas. Tačiau pažiūrėjus į „Sanitex“ apyvartą, ji per metus siekia apie 0,5 mlrd. eurų. Šie darželių pirkimai po kelis ar keliasdešimt tūkstančių eurų yra labai nedidelis verslas. Aš taip spėčiau, kad paskirta bauda, net ir sumažinta, gerokai viršija tų pardavimų mokykloms, darželiams ir globos įstaigoms apimtis.
Man susidaro įspūdis, kad už tokį kartelį, kuris labai neprisidėjo prie įmonės veiklos rezultatų, jie gavo tikrai reikšmingas baudas. Spėčiau, kad čia tikrai galėjo būti darbuotojų ekscesas. Būtų keista, jei tokios pusės milijardo apyvartą turinčios įmonės vadovybė kažkokiu būdu inspiruotų kartelius pirkimuose, kur apyvartos yra santykinai menkos.
Iš tikrųjų, praktikoje būna tokių atvejų, kai susitarimus sudaro įmonės darbuotojai, vadybininkai, be vadovybės žinios. Čia yra konkurencijos teisės specifika, nes viena vertus joje susitarimas suprantamas labai plačiai – yra tam tikri veiksmai, kurie eiliniam piliečiui gali pasirodyti kaip ne susitarimas, bet teisiškai gali būti susitarimas.
Kitas niuansas, kad už konkurenciją ribojančius susitarimus įmonė atsako nepriklausomai nuo to, kas juos sudarė. Net ir darbuotojas, kuris pagal kitas teisės šakas neturi teisės atstovauti įmonės, negali jos vardu sudaryti sutarčių, bet konkurencijos teisės požiūriu jis yra toks pats įmonės atstovas, kaip ir įmonės direktorius.
Jei vadybininkas kažką susitaria su kitos įmonės vadybininku, tai įmonė už tą vadybininką atsako. Čia yra tam tikras niuansas, nes man neretai tenka susidurti su praktinėmis situacijomis, kai įmonės rimtai galvojančios apie konkurencijos pažeidimų prevenciją, koncentruojasi į savo pagrindines veiklas, ten investuoja į darbuotojų mokymą, konkurencijos auditus. Jos su pagrindine veikla ir sieja didžiausią riziką.
Tačiau šitas pavyzdys rodo, kad gali būti tokie vykdytojų ekscesai, kai įmonė turi rimtų problemų dėl kažkokio vieno ar kelių žmonių sprendimo, kurie nebūtinai derinami su vadovybe.
***
Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo institucijos interneto svetainėje dienos.
Nuo kartelinio susitarimo nukentėję asmenys gali kreiptis į teismą ir teikti ieškinius dėl žalos atlyginimo.
