Atsistatydinantis finansų ministras Algirdas Butkevičius teigia, jog šalies finansų sistemos valdymą šalyje yra faktiškai perėmusi Politinė taryba, Finansų ministerijai palikusi tik vykdomąjį balsą. A. Butkevičius interviu teigė, kad dabartinė mokesčių reforma - tarybos kūrinys, atsiradęs prieš Finansų ministerijos valią.
Algirdas Butkevičius
© ELTA (V.Kopūsto nuotr.)
"Tai turbūt istorinis įvykis, kad valstybės finansus imasi tvarkyti Politinė taryba, negalvojant nei apie tolimesnes pasekmes, nei apie sprendimų priėmimo operatyvumą. Kam tada reikalingas finansų ministras?", - stebėjosi A. Butkevičius.

Toks įtakos pasiskirstymas, anot A. Butkevičiaus, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jis nuo gegužės 14 dienos palieka ministro postą.

A. Butkevičius taip pat žadėjo, kad baigiasi "katino dienos" viešosioms įstaigoms, gaunančioms finansavimą iš jas įsteigusių ministerijų už dalies ministerijos funkcijų perėmimą - nuo šiol daugumą funkcijų jos atlikti galės tik laimėjusios atvirą konkursą.

Anot jo, Finansų ministerija yra pasirengusi pradėti vertinti, kaip efektyviai biudžeto asignavimus naudoja juos gaunančios institucijos, - taip tikimasi sutaupyti valdymo išlaidų. Jis tikisi, kad konkrečios naudos bus pareikalauta ir iš biudžeto finansuojamų mokslo institutų.

ELTA: Seimo svarstomo laikinojo verslo mokesčio autorystės kratosi ir Seimas, ir Vyriausybė, ir ministerijos. Kas, Jūsų nuomone, yra šio mokesčio iniciatorius?

A. BUTKEVIČIUS: Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projektas atsirado kovą koalicijos Politinei tarybai ieškant, kaip būtų galima kompensuoti nuo šių metų liepos 1 dienos prarandamas kelių mokesčio įplaukas. Finansų ministerijai buvo pasiūlyta paskaičiuoti, kaip tai galima išspręsti. Pasiūlėme du variantus: pirmas - bendrovių pelną apmokestinti papildomu 4 proc. mokesčiu, kitas - įvesti mokestį nuo apyvartos, tokį, kaip kelių mokestis, tik kitu pavadinimu.

Nors verslininkai, su kuriais Vyriausybė aptarė planus, apyvartos apmokestinimui nepritarė, balandžio 1 dieną Politinė taryba šį mokestį patvirtino pasirašydama atitinkamą komunikatą.

Finansų ministerijai buvo pavesta stebėti, ar niekas iš verslininkų nesiruošia kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl kelių mokesčio. Aišku, po dviejų dienų pasigirdo informacija, kad viena iš tarptautinių audito kompanijų renka medžiagą ir į teismą kreipsis.

Tai sužinojęs premjeras pasikvietė ūkio ministrą Viktorą Uspaskichą, žemės ūkio ministrę Kazimirą Prunskienę, mane, dar kelis ministrus ir perdavė mano pasiūlymą išvengti teismų dėl naujojo mokesčio rizikos ir pavesti Finansų ministerijai ruošti įstatymo projektą, numatantį apmokestinimą nuo pelno. Šiam sprendimui ministrai pritarė, jam patvirtinti Politinė taryba šaukta nebuvo.

Po dviejų savaičių parengus sutartą įstatymą, pasigirdo kai kurių juo nepatenkintų politikų pareiškimai. Todėl ministrų pasitarime buvo sutarta sušaukti Politinę tarybą ir ankstesniajame komunikate vietoj planų įvesti apyvartos mokestį įrašyti mokestį nuo pelno.

Aš buvau 100 procentų įsitikinęs, kad taip ir įvyks, bet taryboje prasidėjo politinio pobūdžio diskusijos, negirdint ekonominių argumentų. Aš ilgai bandžiau narius įtikinėti labai aiškiai, atrodo, ir suprantamai, bet pamačiau, kad jie manęs negirdi. Aš porą kartų paklausiau, gal čia yra nepasitikėjimas finansų ministru. Nusijuokė, bet neatsakė, nei taip, nei ne.

Po ilgos diskusijos buvo pasiūlyta balsuoti. Prieš apyvartos mokestį pasisakėme tik aš, premjeras ir "valstietis" Ramūnas Karbauskis, kiti balsavo už.

Tą vakarą nusprendžiau atsistatydinti. Manau, jeigu save gerbiantis finansų ministras mato riziką valstybės finansams ir nesugeba jos panaikinti, jis turi pasitraukti.

O Politinės tarybos vadovai jau kitą dieną viešai kalbėjo kitaip nei taryboje - jie tvirtino, kad mokestį sugalvojo Finansų ministerija tuo, anot jų, juos "pakišdama". Maždaug taip antradienį po Politinės tarybos posėdžio "TV forume" kalbėjo K. Prunskienė ir V. Uspaskichas, o trečiadienį "Spaudos klube" - V. Uspaskichas.

Išgirdus tokius kolegų komentarus pradedi abejoti, su kuo dirbi ir kuo gali pasitikėti.

ELTA: A. Brazauskas kaip Vyriausybės vadovas yra tvirtinęs, kad Vyriausybės indėlis į mokesčių reformą tėra reformos įstatymų perdavimas Seimui, padarytas koalicijos Politinės tarybos nurodymu. Ar Politinės tarybos balsas šalyje yra svarbesnis nei Finansų ministerijos?

A. BUTKEVIČIUS: Tos mokesčių reformos, kuri buvo pateikta Seimui, autorė - Politinė taryba. Maždaug vasario pradžioje Politinė taryba pareiškė, kad mokesčių reformą vykdys ji pati, o Finansų ministerija tik siūlys, kaip bus galima subalansuoti 2006 metų biudžeto pajamas ir išlaidas.

Toks sprendimas buvo pagrindinė mano atsistatydinimo priežastis - niekada nesutiksiu, kad valstybės finansus valdytų Politinė taryba. Juk Politinė taryba gali tik turėti teisę iš kelių variantų pasirinkti geriausią. Kam priešingu atveju reikalingas finansų ministras?

Akivaizdu, kad diskusijos taryboje vyksta per ilgai - susitarti dėl mokesčių reformos jai užtruko kelis mėnesius. Ką darysime, kai ateis laikas tvirtinti biudžeto projektą, finansinę perspektyvą, nacionalinę strategiją ir kitus svarbius finansinius klausimus?

Finansų ministerijos siūlyta mokesčių reforma buvo išdėstyta pernai konvergencijos programoje, kuriai pritarė Vyriausybė, Europos Komisija. Joje yra numatyta mažinti gyventojų pajamų mokestį, didinti nekilnojamojo turto mokestį įmonėms, apmokestinti transporto priemones, fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą, reformuoti žemės mokesčius.

ELTA: Ar manote, kad Seimas mokesčių reformos įstatymus patvirtins dar šią sesiją?

A. BUTKEVIČIUS: Kol kas aš manau, kad to tikimybė - 50 procentų. Gali būti, kad bus patvirtinta tik dalis įstatymų.

Nė vienas iš frakcijų vadų nepasako, kad iš tikrųjų tas ar kitas įstatymas bus 100 proc. palaikytas. Toks blaškymasis irgi nenuteikia optimistiškai.

Būdamas Seimo nariu mokesčių įstatymų pataisų siūlysiu nedaug, ir tik jas suderinęs su naujuoju finansų ministru. Dabartinio laikinojo verslo mokesčio įstatymo varianto nepalaikysiu.

ELTA: Pasigirsta nuomonių, kad kitais metais biudžeto deficitas turėtų būti ne 1,8 proc., koks numatytas konvergencijos programoje, o didesnis, iki 2,3 procento. Kaip jūs vertinate tokius planus?

A. BUTKEVIČIUS: Augant ekonomikai daugiau kaip 6 proc., reikia stengtis, kad deficitas nebūtų didesnis nei 1,8 procento. Ekonominė situacija Lietuvoje neblogėja, galiu užtikrinti, kad šiais metais ji bus stabili, todėl jokių problemų surinkti biudžetą nebus.

Apie deficito didinimą kalbama nuo gruodžio mėnesio, kai susiformavo nauja Vyriausybė. Tai dar vienas toks pavyzdys, kai žmonės, kurie visiškai nėra atsakingi už šitą veiklos sritį, daro išvadas ir nori ministrui ir Finansų ministerijai primesti, kaip jie turėtų elgtis.

Tiesioginio spaudimo didinti deficitą kol kas nėra, yra tik kalbos. Bet jei dėl to vėl susirinksime į Politinę tarybą ir vėl prasidės balsavimas, tai rezultatas vėl gali būti toks pats, kaip mokesčių reformos atveju.

ELTA: Ar kitų metų biudžete yra numatyta sumažinti valstybės valdymo išlaidas?

A. BUTKEVIČIUS: Tam tikrų rezervų išlaidoms mažinti matome.

Jau žengtas konkretus žingsnis - visoms ministerijoms ir departamentams buvo pasakyta, kad jei jų viešosios įstaigos norės gauti tiesioginį finansavimą iš valstybės biudžeto, jos turės dalyvauti konkurse. Valstybė perka paslaugą, ir viskas. Gal atsiras, kas ją pasiūlys atlikti pigiau nei viešoji įstaiga, aišku, iškyla kokybės klausimas.

Netiesioginį finansavimą galės gauti tik tos viešosios įstaigos, kurioms yra deleguotos konkrečios tikslinės valstybės funkcijos, apie tai jau baigiame surinkti informaciją. Skaičiavome, kad taip galima sutaupyti apie 20 mln. litų per metus.

Esame sukūrę asignavimų efektyvumo vertinimo metodiką, pagal ją vertinsime asignavimų valdytojų veiklos ataskaitas, kurių iš jų pareikalausime metų pabaigoje. Pamatysime, ar gautos lėšos yra naudojamos efektyviai, įvertinus, kokią naudą institucija duoda valstybei ir eiliniams žmonėms.

Taip pat peržiūrimos iš biudžeto finansuojamų kontroliuojančių institucijų funkcijos, nes pasitaiko, kad tos pačios institucijos, tikrindamos ūkio subjektus, už šią biudžeto finansuojamą veiklą sąskaitas išrašo ir tikrinamiesiems. Išvis reiktų peržiūrėti kontroliuojančių institucijų funkcijas, dalį jų perduodant viešajam sektoriui.

Sudarant 2006 metų biudžeto projektą mokslo institutų bus paprašyta pateikti informacijos apie lėšų panaudojimą ir įvardinti, kuriuos Vyriausybės programoje numatytus uždavinius jie įgyvendina. Suprantu, kad ne iš visų institutų galima reikalauti konkrečios naudos, jos nereikia tikėtis, pavyzdžiui, iš Lietuvių kalbos, Istorijos ir kitų institutų, bet kiti turi atsiskaityti.

Prieš kelias savaites lankęsi Europos Komisijos auditoriai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje Europos Sąjungos paramos skirstymo srityje vienas valstybės tarnautojas dirba už penkis.

ELTA: Esate minėjęs, kad kitais metais į biudžetą iš šešėlinės ekonomikos bus papildomai pritraukti 400 mln. litų. Kokių priemonių esate numatę tam pasiekti?

A. BUTKEVIČIUS: Kuriame nemažą mokesčių administravimo gerinimo priemonių paketą, jį deriname su Muitinės departamentu ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Rengiamos ir mokesčių administravo įstatymų pataisos, visi įstatymai turi būti priimti iki liepos 1 dienos ir įsigalioti iki sausio 1 dienos.

Pasitarime Muitinės departamento vadovas Rimutis Klevečka išreiškė nuomonę, kad geresnių mokesčių administravimo priemonių dėka vien akcizų bus papildomai surinkta dar 100 mln. litų.

Mokestiniuose įstatymuose spragų randame mažai, bet matome, kad ikiteisminiai procesai tęsiasi ilgai, daugelis tokių bylų yra nutraukiama. Kaupiame informaciją, kiek su mokesčių vengimu susieta bylų yra pasiekę teismus ir kiek teismai tokių bylų yra išnagrinėję ir kokius yra priėmę sprendimus.

Pastebime, kad didelę žalą valstybei padariusių subjektų valdytojai toliau laisvai vaikštinėja, registruoja kitas įmones ir užsiima verslu. To, manau, turėtų nebūti.

Taip pat, manau, reikia imtis priemonių kelti Mokesčių inspekcijos darbuotojų kvalifikaciją.

Pajamas ar turtą deklaruojančių fizinių asmenų duomenys yra suvedami į tam tikras programas, kurios parodo, į kuriuos asmenis reikia atkreipti papildomą dėmesį. Pasižiūrime, kaip yra įsigyjamas turtas, ar tikrai deklaracijose yra toks didelis pajamų šaltinis, kad būtų galima tai apmokėti, pastebima, ar yra imamos paskolos iš įvairiausių bankų.

Peržiūrimos ir nekilnojamojo turto sutartys. Randame kurioziškų atvejų - yra deklaruojančių miesto centre įsigijus turto už labai mažą kainą.

ELTA: Ar siekiant įvykdyti biudžetą nebus daugiau spaudžiami juos jau mokantys legaliai?

A. BUTKEVIČIUS: Tokie darbo metodai praktiškai nebetaikomi.

ELTA: Kas užims finansų ministro vietą?

A. BUTKEVIČIUS: Tai - premjero sprendimas. Apie tai su premjeru aš kalbėjau, bet konkrečios pavardės nebuvo minimos.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Apiplėštas korupcija įtariamo Latvijos centrinio banko vadovo namas (28)

Praėjusią naktį apiplėštas korupcija įtariamo Latvijos centrinio banko vadovo Ilmaro...

Komisija: Latvijoje nėra bankų krizės (8)

Latvijoje nėra bankų krizės, šeštadienį per spaudos konferenciją pabrėžė Latvijos finansų...

ECB: bankas ABLV bus likviduotas pagal Latvijos įstatymus (59)

Bankas ABLV bus likviduotas pagal Latvijos įstatymus, nes jo gelbėjimas neatitinka visuomenės...

Konstatavo Latvijos banko ABLV indėlių nepakankamumą: tai reiškia likvidavimo pradžią (12)

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas indėlių...

Kretinga kai kurias vietoves sieks įteisinti kaip kurortus (13)

Kretingos rajono savivaldybė sieks oficialaus kurortinės teritorijos statuso kai kuriose jos...

Top naujienos

Pribloškiančios istorijos: kas iš tiesų vyksta oligarchų medžiotojų mokymuose (27)

Politiko Aleksejaus Navalno tyrimo apie galimas bendras vicepremjero Sergejaus Prichodkos ir...

Suomijoje miško įsigiję lietuviai: mažėja darbo jėgos (6)

Lietuviško kapitalo įmonė „Skogran“ privatizavimo konkurse įsigijo trijų valstybinių...

Sinoptikė: atrodys šalčiau, nei rodo termometrai (7)

Savaitgalį ir kitą savaitę orai bus šalti, o kai kuriomis dienomis dėl vėjo sukeliamos...

Žiaurios nuotraukos paslaptis: budelio Dušanskio atvaizdas ir baisi brolio išdavystė perspėjimas – vaizdas gali šokiruoti (525)

Prieš jūsų akis pokario laikų žiauri nuotrauka. Joje matome NKVDistus ir nušautą į kaktą...

Visą gyvenimą kankinusi paslaptis: viskas prasidėjo nuo radinio tėvų miegamajame (16)

Robinui buvo trylika, kai sužinojo, kad yra įvaikintas. Dar vėliau išsiaiškino, kad buvo paliktas...

Kai kurie dalykai Baltarusijoje – neįtikėtinai pigūs (44)

Nemažai alkoholį vartojančių vyrų ir moterų, daug kur rūkoma, palyginti nebrangu, o skoniai...

Tėvai net neįsivaizduoja, kuo gali baigtis jų atostogos su vaikais: gresia baudos (360)

Kada noriu, tada ir atostogauju – su tokiu tėvų požiūriu susiduriantys mokytojai patenka į...

Paskutiniame Jazzu ir Leono Somovo koncerte Vilniuje – staigmena žinomam draugui, ašaros ir dovana merginos paliktam vaikinui (49)

Žvarbų šeštadienio vakarą „Siemens“ arenoje tūkstančiai Justės Arlauskaitės - Jazzu ir...

Ronaldo dublis paklojo pamatus „Real“ pergalei, lyderė „Barca“ nepasigailėjo „Girona“ ekipos Suarezo „hat-trickas“ (2)

Ispanijos „La Liga“ 25-ame ture Madrido „Real“ namuose 4:0 (1:0) sutriuškino „Alaves“...

Neištikimybės priežastys gali būti daug sudėtingesnės, nei jums atrodo (29)

Ne visada tai yra problemų santykiuose požymis. Visus, kurie susidūrė su neištikimybe, pirmiausia...