Absurdas: senjorė priversta remontuoti kaimynų butus, kurių neužpylė

Į redakciją kreipėsi septyniasdešimt šešerių metų senjorė, kuri nebežino, kaip išspręsti ją kamuojančias problemas, kurios metai iš metų gerokai tuština piniginę. Iš Kauno rajono į pajūrį poilsiauti atvykstanti moteris daugiau nei prieš gerą dešimtmetį įsigijo nekilnojamo turto Palangoje, S.Daukanto gatvėje 17. Ponia Birutė nė pagalvoti negalėjo, kad lietaus nutekėjimo vamzdžius kaimynai nuves tiesiai į jos balkoną.

Kiekvieno lietaus moteris laukia su didžiausiu siaubu, nes patvinsta tiek jos, tiek kitų žmonių balkonai ir butai.

Nesigilino, kodėl užpilami kaimynai

Birutė Siudikienė pajūryje nuolat negyvena, o būstas kurorte yra vasaros poilsiavietė jai pačiai ir užsienyje dirbantiems vaikams, šeimos draugams. S.Daukanto gatvė yra pačiame Palangos centre, bute įrengtas erdvus balkonas, kuriame galima ir degintis. Deja, poniai Birutei šis būstas jau nebe poilsio, o konfliktų vieta.

Moteris pasakojo, iki pat šių dienų prisimenanti momentą, kuomet skubiai į Palangą ją iškvietė namo komendantė. Neva iš jos būsto nutekėjęs vanduo užpylė aukštu žemiau gyvenančią kaimynę. Į statybos peripetijas ilgai nesigilinusi Kauno rajono gyventoja savo lėšomis tvarkė, remontavo, dažė. Klausimo, kas turėjo atlyginti kaimynams padarytą žalą, ji anuomet nekėlusi.

Statybinio išsilavinimo neturinti moteris keletą kartų atsiprašinėjusi kaimynės, pati savo jėgomis pasikeitė savo balkono paplautas plyteles, kelis kartus remontavo vienu aukštu žemiau gyvenančios kaimynės būstą. Anuomet čia pastoviai negyvenusi pensininkė nė pagalvoti negalėjusi, kad remonto darbus atliko ne dėl jos kaltės užpiltame bute. Gerokai vėliau ji suprato, kad kaimynus užpylęs vanduo, nutekėjo pro keistus vamzdžius, kurie atsiradę po to, kai virš jos įsikūrę kaimynai prieš 12 metų statėsi šio namo priestatą – statinį kėlė į viršų, prisistatė du papildomus aukštus. Ponia Birutė anuomet pati davusi kaimynams sutikimą, kuris dabar jau moteriai kirto su kaupu.

Nesibaigianti katastrofa

B.Siudikienė pasakojo, kad lietaus ji laukianti su didžiausiu siaubu. Šis namas – tai nesibaigianti katastrofa, mat po kiekvieno lietaus jai tenka remontuoti kaimynės butą, negana to nukenčia ir jos pačios balkono grindų danga. Anuomet pastaroji buvusi išklota plytelėmis, deja, iš keisto virš jos balkono esančio vamzdžio pliūptelėjęs lietaus vandens šūsnis paplovė plytelių klijus, iškilnojo dangą. Dabar jos balkone uždėta hidroizoliacija, patiesta nauja medinė danga.

Pašnekovė akcentavo, kad du kartus remontuotas kaimynės butas, jos pačios balkono atnaujinimas kainavo apie 2000 eurų. Garbaus amžiaus moteris tuomet nesupratusi, kad situacija vienu remontu neišsispręs, reikės analogiškus darbus atlikinėti po kiekvieno lietaus. Įstatymų nežinanti moteriškė, nerinkusi jokių sąskaitų faktūrų už darbus ir medžiagas, o jos ir kaimynės butą remontavę meistrai šiuo metu yra išvykę uždarbiauti į užsienį.

Anuomet staigiai telefonu iškviesta į Palangą ji manė, kad apačioje gyvenusios kaimynės butą užpylė dėl savo būste esančių vamzdžių gedimo. Moteris nesuprato, kad bėdos esmė slypi ne jos nuosavybėje, o būtent tuose vamzdžiuose, kurie atsirado virš jos balkono.

Anot pašnekovės, savo kaltės nepripažįsta ir priestatą statęs kaimynas. Dabar ji jau pavargo kasmet remontuoti kaimynės butą, ir norėtų, kad šie – iš viršutinių aukštų į jos balkoną nuvesti vamzdžiai būtų arba panaikinti, arba užkišti. Deja, su priestatą stačiusiu verslininku bendrų problemos būdų nerasta.

Teks remontuoti po kiekvieno lietaus?

Atsigavusi po streso ponia Birutė, suvokė, kad žemiau gyvenančiai kaimynei padovanojo remonto darbus be reikalo. Kaimynės butas užpiltas buvęs ne dėl senjoros kaltės, o neveikianti lietaus nutekėjimo sistema – bendras visų gyventojų reikalas. Apmaudžiausia jai, kad teko patirti kaimynės kaltinimus, skambučius bei reikalavimus viską suremontuoti.

Anot pašnekovės, žemiau gyvenanti kaimynė – Laimutė Balčiūnienė daug metų buvusi namo bendrijos pirmininke, ji turėjusi žinoti, kas lėmė didžiulius vandens nutekėjimus ir kodėl buvo užlieti butai.

„Daugiau remontų kaimynams nedarysiu, kol į problemą nebus pažvelgta iš esmės. Negi, sulaukus tokio amžiaus, būsiu priversta po kiekvieno lietaus kaimynams remontą daryti?“, – klausė ponia Birutė.

Teisybės paieškos

Moteris, atvykusi į Palangą, ėmė aktyviai ieškoti teisybės, o mūsuose neretai tokie veiksmai dažnai būna bevaisiai. Ji parašė raštą UAB „MRS“ vadovui Eimučiui Klimašauskui, kuris prieš dvylika metų statė minėto namo priestatą. Vyras dėl užlietų butų sau kaltės neprisiima, jis senjorei atsakė: „Su pareiškimu susipažinau. Bet tai yra visos bendrijos nusidėvėjusios ir neefektyviai veikiančios lietaus surinkimo sistemos problema“.

E.Klimašauskas traktuoja, kad vamzdžio tiesimas į kaimynės balkoną nėra savivaliavimas, o avarinių išbėgimų priemonė. Atsakyme į B.Siudikienės kreipimąsi rašoma: „Avariniai išbėgimai buvo padaryti po to, kai prieš keletą metų dėl negerai veikiančios lietaus nubėgimo sistemos buvo užpilti butai. Šį reikalą turi spręsti visi bendrijos nariai, tai nėra tik UAB „MRS“ reikalas“. Natūralu, kad kyla klausimas, kodėl tuomet žemiau gyvenanti kaimynė dėl užpilto buto trečiame aukšte kreipėsi į pensininkę ir pastarosios lėšomis ir buvo daromas remontas? Nejau visi lietaus nuotekų sistemos trūkumai ir dėl jų atsiradę užpylimai turi būti remontuojami pensininkės lėšomis? Ar galima nuvesti lietaus vamzdį į svetimo žmogaus balkoną ir ar nėra kito būdo išvengti avarinės situacijos?

Iš šalies situaciją stebintys name gyvenantys nuomininkai juokavo: „Gerai, kad kaimynai savo vamzdžių nenuvedė į ponios Birutės lovą“.

„Mes negalime atsakyti už viską“

Telefonu susisiekėme su E.Klimašausku, jis tikino, jog 2005-2006 metais dėl namo rekonstrukcijos, kelių aukštų pristatymo buvo gauti kaimynų sutikimai, ginčų ir nesklandumų taip pat būdavo, tačiau visos bėdos, anot jo, buvo sprendžiamos. Padarytos žalos atlygintos ir užmirštos.

„Namas yra senas, jame pilna bėdų, bėdelių. Mes negalime sau leisti mokėti už įsisenėjusias namo problemas. Jas turi spręsti bendrijos susirinkimas. Visas namo vamzdynas yra avarinės būklės. Prieš kelerius metus liūtis užpylė pastatą nuo viršaus iki rūsio, ant plokščio stogo susikaupė baseinas, vanduo nesusigėrė, nenutekėjo. Buvo nuspręsta padaryti avarinį perbėgimą ir susikaupusį vandenį išleisti į išorę. Kitu atveju būtų nukentėję daug daugiau šeimų“, – kalbėjo E. Klimašauskas.