„Bet koks ūkio subjekto rodomas pozityvus požiūris į aplinkos būklės atkūrimą yra vertinamas teigiamai. Vis dėlto „Grigeo Klaipėda“ turi išnagrinėti visas galimybes, surasti geriausias prieinamas aplinkos atkūrimo priemones, jas pagrįsti ir įrodyti aplinkosauginį poveikį.
Tik taip bus pasiektas tikslas, kurio rezultatų nekantriai laukia visuomenė“, – pranešime žiniasklaidai pabrėžė departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.
Nurodoma, kad viena priežasčių, kodėl planas nebuvo patvirtintas – „Grigeo Klaipėda“ pozicijos nenuoseklumas.
„Bendrovė teismine tvarka reikalauja įpareigoti departamentą iš naujo išnagrinėti jos 2021 m. lapkričio 16 d. pateiktą patikslintą aplinkos atkūrimo priemonių planą ir spręsti klausimą dėl tvirtinimo.
Tačiau naujausiame plane apie teisme pateiktą reikalavimą spręsti klausimą dėl 2021 m. nendrių pjovimo plano nieko nesakoma. Taigi neaišku, kurį konkrečiai aplinkos atkūrimo priemonių planą ir kokias priemones bendrovė palaiko.
Antra, departamentas pabrėžia, kad bendrovė turi pareigą aplinkos būklę atkurti profesionaliai ir atsakingai, todėl ir plane turėjo būti aiškiai nurodyti tikslai ir kokio konkretaus aplinkosauginio poveikio ar atlygintinos žalos siekiama.
Departamento vertinimu, svarstant ir teikiant naują planą, turi būti atidžiai peržiūrimi ir įvertinami aplinkos atkūrimo tikslai ir siūlomos tokios priemonės, kurios atitinka tikrąją paskirtį bei pasirinktą atkūrimo būdą“, – dėstoma AAD pranešime.
Departamentas toliau aiškino, kad „Grigeo Klaipėda“ vasario 6 d. šeštą kartą pateiktame plane yra nurodžiusi dvi atskiras aplinkos atkūrimo priemones: nendrių pjovimą Kuršių marių pakrantėje ir AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklų modernizavimą pastatant valymo įrenginius.
„Nendrių šienavimas Kuršių marių gamtinėje aplinkoje, kaip galima aplinkos atkūrimo priemonė, yra svarstytina, bet turi būti pagrįstas efektyvumas, o įgyvendinimas gerai suplanuotas ir realus. Tačiau pateiktame plane nepagrindžiamas planuojamų iškirsti nendrynų aplinkosauginis poveikis, kur ir kada jis bus pasiektas.
Be to, bendrovė neturėtų į nurodomus kaip galimus šienauti plotus įtraukti privatiems asmenims suteiktų laikinai naudoti valstybinės žemės plotų. Neturėtų būti naudojamasi situacijomis, kai ūkininkai nendres ir taip patys pjauna ūkininkavimo tikslais. Taip pat nenurodyta, kokią papildomą komercinę naudą „Grigeo Klaipėda“ planuoja gauti iš valstybės gamtinių išteklių, panaudodama nukirstas nendres (plane nurodoma, kad jos bus naudojamos stogams dengti ir kt.).
Išnagrinėjusios planą, visos institucijos pabrėžė dar ir tai, kad nurodyti šienautini plotai yra arti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, todėl turi būti atliktas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijai reikšmingumo nustatymas. Be to, tai bendrovė turi padaryti iki parengdama aplinkos atkūrimo priemonių planą.
Kaip antrą aplinkos atkūrimo priemonę bendrovė nurodė „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklų modernizavimą. Įvertinęs pagrindimą, kaip vieną iš svarbių trūkumų departamentas išskiria ir tai, kad, įgyvendinus šią priemonę, aplinkosauginis efektas būtų pasiektas tik per 20 metų.
Kitas aspektas tas, kad šiuo atveju „Grigeo Klaipėda“, be finansinės paramos, prie valymo įrenginių modernizavimo, priežiūros ir eksploatacijos neprisidės, taip pat neprisiims atsakomybės už šių įrenginių efektyvumą. Todėl departamentas, atsižvelgdamas į šios aplinkos atkūrimo priemonės paskirtį, tikslą ir bendrovės indėlį ją įgyvendinant, nemato pagrindo „Klaipėdos vanduo“ valymo įrenginių modernizavimą laikyti „Grigeo Klaipėda“ įgyvendinama aplinkos atkūrimo priemone“, – rašoma pranešime,
AAD nurodė, kad vasario 27 d. papildomai buvo gautas ir bendrovės atstovų pasiūlymas sudaryti susitarimą dėl į gamtinę aplinką patekusių teršalų pašalinimo ir tokio susitarimo dėl žalos pašalinimo (atlyginimo) projektas. Sudaryti šį susitarimą departamentas taip pat nemato pagrindų.
„Pirma, aplinkos atkūrimo planai tvirtinami teisės aktuose numatyta tvarka. Be to, toks susitarimas būtų galimas tik patvirtinus aplinkos atkūrimo planą. Todėl departamentas siūlo „Grigeo Klaipėda“ apsvarstyti, ar ji gali savo teikiamą aplinkos atkūrimo priemonių planą užtikrinti atitinkamomis prievolių užtikrinimo priemonėmis (pavyzdžiui, laidavimo draudimu, banko garantija).
Departamentas primena, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra dar 2022 m. sausio 11 d. perdavė Šiaulių apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje „Grigeo Klaipėda“ ir su ja susiję fiziniai asmenys pagal Baudžiamąjį kodeksą kaltinami dėl aplinkos apsaugos priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo“, – rašoma pranešime.
„Grigeo Klaipėda“: žinia pasiekė tik šį rytą
„Grigeo Klaipėda“ komentare žiniasklaidai nurodo, kad iki šio ryto bendrovei nebuvo pateikta jokia oficiali informacija dėl dar vasario mėnesį Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) pateikto aplinkos atkūrimo priemonių plano.
„Todėl viešojoje erdvėje pateiktų AAD teiginių, kodėl jau šeštą kartą atmestas su aukščiausio lygio ekspertais parengtas itin išsamus ir visas alternatyvas detaliai įvertinęs aplinkos atkūrimo priemonių planas, objektyviai neturime galimybės pakomentuoti.
Iškart po 2020 m. pradžioje paskelbto taršos incidento esame prisiėmę visą atsakomybę dėl taršos ir visuomenei bei teismui davėme pažadą savo iniciatyva iš aplinkos išimti visus mums inkriminuojamus teršalus. Taip kaip ir numato Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai. Šios atsakomybės nuosekliai laikomės, savo iniciatyva investuojame į teršalų išėmimo priemones ir dalį jų jau esame pašalinę. Išsamios ataskaitos apie tai pateiktos institucijoms ir teismui.
Bendrovė tęs savo investicijas tol, kol iš Kuršių marių bus pašalinti visi jai inkriminuojami teršalai. Visa tai atliekame ketvirtus metus glaudžiai bendradarbiaudami su mokslininkais, ekspertais, kurių pasiūlytų rekomendacijų laikomės.
Nuosekliai siekiame, kad ginčas, dėl kurio esame prisiėmę atsakomybę, būtų užbaigtas taikiai, o bendrovė galėtų pasiekti taiką su gamta.
Visgi priemonės ginčą perkelti į viešąją erdvę, apie tai neinformavus kitos pusės ir nesukuriant galimybės pateikti savo argumentus, negali būti priimtinos. Mes esame pasirengę visiškai kito lygio – etiškam ir skaidriam dialogui dėl siūlomų aplinkos atkūrimo priemonių ir atviri visiems pasiūlymams, kurie leistų kuo greičiau rasti visiems priimtiną sprendimą“, – komentuoja „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.
Primenama, kad „Grigeo Klaipėda“ kaltinama tuo, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 7 d. netinkamai eksploatavo Dumpių nuotekų valymo įrenginius. Jie veikė neefektyviai ir buvo nepajėgūs išvalyti visų nuotekų. Į paviršinius vandens telkinius išleidžiamose nuotekose buvo viršijamos teršalų ribinės vertės, o didelė dalis nuotekų buvo išleidžiamos jų biologiškai nevalius. Taip buvo daromas neigiamas poveikis aplinkai.
