Bet vieną vakarą beveik netyčia užėjome į naują namą prie troleibuso stotelės V. Kudirkos gatvėje, greta sankryžos su M. K. Čiurlionio gatve. Čia trys kavinės, susispietusios viena šalia kitos, ir visoms gerai sekasi: „Taste Map“, kur kavos rūšių ir variantų daugiau, negu įmanoma prisiminti, didžiausias prekės ženklas „Coffee Inn“, ir tarp jų desertinė „Atostogos“.
Užėjome, eidami iš kažkokio kito restorano, kur kavos gerti nenorėjome, ir nustebome pamatę nepigius, gerai apšviestus desertus, kurie pasirodė tokie skanūs, kad net aš kažkiek suvalgiau.
Eklerai su pistacijų kremu, viešpatie mieliausias, nežinau, kad kas nors tokio nesveiko gali būti taip skanu.
Bet pagrindinė apsilankymo prasmė buvo ta, kad mums pranešė, kad savaitgaliais čia yra vėlyvieji pusryčiai su Benedikto kiaušiniais (be kita ko). Aš mėgstu pusryčiauti ne namie, nes taip smagiau, o pinigai – argi taip svarbu. Pinigus galima užsidirbti. Benedikto kiaušinius aš dievinu. Kai gerai pagaminti, jie yra geriausias pusryčių maistas. Aš juos valgyčiau visą laiką, kai tik nevalgau burgerių.
Juokauju, aš šiais laikais beveik niekada nevalgau burgerių. Kam valgyti burgerius, kai yra kepsniai už 60 eurų? Patys pagalvokite.
Žinoma, informacija apie tai, kad jie ruošia ankstyvus pusryčius, yra internete, jų „Facebook“ profilyje. Tačiau tam, kad ją rastum, turi skaityti jų profilį: aš neturiu tam laiko. Tačiau atsitiktinai rasti nėra įmanoma. Pagalvokite apie tai visi, kas manote, kad reklamuotis per socialinius tinklus yra pigu ir nemokama. Taip, nemokama, jei norite pranešti informaciją kažkam, kas ją jau žino ir pats nori, kad jam ją vėl pakartotų.
Tačiau net ir netobula komunikacija nesustabdė jų pašėlusio populiarumo. Tai pirmoji, ir, kol kas, vienintelė man žinoma vieta Lietuvoje, kur savaitgalio pusryčiams staliuką reikia užsisakinėti, jei tikrai nori gauti vietą. Niekada dar nesame pusryčiams staliuko užsisakinėję.
Na, ir kaip? Fantastika. Kruasanas su prosciutto kumpiu ir cream cheese (varškės kremu) buvo šviežias, didelis, traškus išorėje ir minkštas viduje (4 eurai).
Visiškai fantastiški buvo nedideli varškėtukai (5 eurai), lengvi, kaip debesėliai, kaip bučinukai – kodėl tokių niekas daugiau negali iškepti, aš nežinau.
Tačiau man asmeniškai galutinis taškas, vyšnaitė ant torto ir karūna buvo Benedikto kiaušiniai (7 eurai). Kodėl tik septyni eurai? Mokėčiau septyniolika, arba dvidešimt septynis. Ne, aš suprantu, kad negali per daug užkelti kainos, nes klientai turi tam tikrus lūkesčius, tačiau tik sakau, kad patiekalas už septynis eurus buvo visiškai neįtikėtinas. Kiaušinis buvo apyskystis, tekėjo kaip saulės šviesa, kumpis buvo neriebus ir kupinas skonio. Nedažnai restoranas gali suteikti tiek malonumo, o čia net ne restoranas, čia desertinė.
Lyg to būtų negana, jie turi puikų pasirinkimą angliškos arbatos „Teapigs“. Logiškai žiūrint, tai tik paskanintos arbatos. Praktikoje (o aš šį prekės ženklą prisimenu dar iš Anglijos), tai yra, ko gero, tiksliausiai subalansuota arbata, kokia yra žinoma žmogui. Aš visada renkuosi arbatą su spragintais ryžiais.
Ar yra, ką čia galima būtų pagerinti? Yra pora smulkmenų. Pirmoji – nereikėtų rakinti wifi tinklo slaptažodžiu. Ar kas ateis vogti jūsų interneto? Vargu. Na, jei susirinks po langais penkiasdešimt alkanų studentų ir visi pradės siųstis filmus jūsų sąskaita, tai gal ir imkite nerimauti, bet jei rimtai, nereikėtų to daryti.
Antroji smulkmena: vykite lauk lankytojus, kurie atsiveda zyziančius, rėkiančius, neišauklėtus vaikus. Jei jų nervingos mamos nesugeba snarglėtų bamblių išauklėti ir priversti juos elgtis žmoniškai, tegu sėdi namie ir ten drabstosi vieni ant kitų košėmis. Niekam, išskyrus tas vaikavedes raganas, bjaurūs vaikai nėra nei įdomūs, nei reikalingi. Auginkite juos namie, kad mūsų nenervintų. Mes į jus kreipsimės, kai jiems sueis 18 metų ir mums reikės juos pašaukti į kariuomenę.
Tačiau smulkmenos neturi nukreipti nuo pagrindinių detalių. Mes sumokėjome dviese už pusryčius 26,25 euro, palikome 5 eurus arbatpinigių (nes taip norėjosi, 20 proc. nėra beprotiška) ir jautėmės, kad mums padovanojo puikų šeštadienio rytą. Šeimininkė sako, kad ji nori, jog visi jaustųsi kaip atostogose, ir ji savo pasiekė. Geriausi Benedikto kiaušiniai mieste, geriausi varškėčiai mieste, geriausia arbata mieste, ir labiausiai išprotėjęs logotipas. Penkios žąsys iš penkių. Kitą dieną eisim vėl.
Desertinė „Atostogos“, M. K. Čiurlionio g. 8, Vilnius. Tel. +370 686 00889. „Facebook“ profilis.
Nuo pirmadienio iki šeštadienio, nuo 10:00 iki 20:00, sekmadieniais nuo 10:00 iki 18:00. Savaitgalio vėlyvieji pusryčiai nuo 10:00 iki 14:00.
