A. Romanovskis: prezidentės pastabos yra baisios

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas grąžinti Darbo kodeksą Seimui, kad šis pataisytų daugiausiai prieštaravimų sulaukusius sprendimus, yra trumparegiškas požiūris, tvirtina Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė.

„Reikia keistis, nes mes nesulauksime investicijų, nes investuotojai visada lygina visas šalis, skaičiuoja kiek atostogų, kiek nedarbo dienų ir visą tai pamatuoja. Jei nenorime naujų darbo vietų steigti, tai toliau vegetuokime su senuoju (Darbo kodeksu - BNS) ir tada, sakyčiau, labai trumparegiškas požiūris Prezidentūros parodytas. Arba neįsigilinta iki galo“, - BNS sakė R.Skyrienė.

Ji piktinosi, kad D.Grybauskaitė priekaištauja, jog šalyje nevykdomos reformos, tačiau tuo pačiu grąžina Darbo kodeksą Seimui.

„Grąžina atgal, pati kritikuodama, kad niekas nedaroma. Aš nesuvokiu, kam reikalingas toks populizmas“, - teigė R. Skyrienė.

Prezidentės siūlymą atsisakyti vadinamųjų nulinių darbo sutarčių, R. Skyrienė pavadino naujovių baime.

„Naujovių baimė. Niekas nežino, kaip suveiks tos nulinės darbo sutartys - o gal tai bus paskata jaunimui, studentams įsidarbinti, antrai darbo vietai. Mūsų senobinės profsąjungos į visus darbdavius žiūri kaip į išnaudotojus. Tai jeigu yra tokių darbdavių, kurie nesilaiko Darbo kodekso, išnaudoja, viešinkime, skelbkime, tikrinkime, uždarykime, bauskime. Nieko tokio nevyksta. Pikta, kad tie, kurie laikosi įstatymų, yra baudžiami dėl tų, kurie nesilaiko reguliavimo ir bijoma bet kokių naujovių, modernumo“, - tvirtino R.Skyrienė.

Anot jos, siūlymas didinti išmokas darbuotojams apskritai kelia klausimą, kam tuomet buvo reikalinga Darbo kodekso reforma. R. Skyrienė atkreipė dėmesį, kad darbdaviai sutiko mokėti 0,5 proc. „Sodros“ įmokos į specialų fondą, iš kurio darbo netekę gyventojai gautų išmokas.

„Tai kam reforma buvo daroma? Kodėl darbdaviai sutiko padidinti socialinio draudimo įmoką 0,5 proc.? Tai dabar reikia didinti atgal? Tie kaštai yra per dideli, negali žmogus galvoti, kaip jis išeis iš darbo, jis turi galvoti kaip jis dirbs. Pas mus dabar galvoja kaip jis išeis ir neveikia - niekas nemoka tų išeitinių, moka tik tokie investuotojai kaip mūsų forume, tai kam grįžti atgal?“, - klausė R. Skyrienė.

Profesinės sąjungos ploja prezidentei

Tuo metu Lietuvos profesinės sąjungos teigiamai vertina prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti Darbo kodeksą.

„Mes vertiname visiškai teigiam. Dar nagrinėsime, kas buvo paliesta, nes nežinome dėl darbo laiko ir suminės darbo laiko apskaitos, kas yra ganėtinai svarbus momentas. Bet pasakymas, kad turi būti išsaugotas būtent darbuotojų gynimas, socialinės garantijos, tai yra teigiamas prezidentės požiūris“, - BNS teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Anot jo, Seimo priimtas kodeksas buvo skirtas darbdaviams ir negynė darbuotojų.

„Buvo sprendžiamos darbdavių problemos darbuotojų sąskaita“, - tvirtino A. Černiauskas.

D. Grybauskaitė pirmadienį vetavo Seime priimtą darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes išeitines kompensacijas.

Iš viso prezidentė siūlo 22 pataisas, lyginant su Seimo priimtu įstatymu.

Sprendimą vertina kaip per griežtą

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas prezidentės sprendimą vertina kaip per griežtą ir rizikingą.

„Jei DK grąžinamas Seimui dėl kelių pakeitimų, kurie nekeičia naujo DK esmės, tuomet veto – per griežtas ir per rizikingas žingsnis. Smulkius pakeitimus DK Seimas gali priimti ir vėliau. Jei DK vetuojamas tam, kad nebūtų priimtas šio Seimo, tai – dar rizikingesnis žingsnis. Ar ateinantis Seimas bus kokybiškesnis už dabartinį? Jei DK vetuojamas apskritai, tuomet šis veto būtų progreso priešininkų pergalė. Paprastai tariant, Lietuvos modernėjimas atšaukiamas neribotam laikui“, - teigia jis.

Jam susidarė įspūdis, kad diskusijoje laimėjo ne faktai, o retorika.

„Pažiūrėkime į konkrečią kritiką, dėl kurios naujas DK buvo vetuotas. Pirma, neva, trūksta nuostatos, kad DK yra aiškinamas darbuotojo naudai. Tokia nuostata galima, ji buvo ir anksčiau, buvo ir viename iš naujojo DK variantų. Bet tai yra labiau deklaratyvi, nei reali nuostata. Ypač jei kildinama iš Konstitucijos. Raskite man Lietuvos teismą, kuris byloje išaiškintų, kad Darbo kodeksas yra aiškinamas ne darbuotojo, darbdavio naudai. Dėl tokios deklaratyvios nuostatos naujas DK veto nenusipelnė“, - griežtai kalba LLRI vadovas.
Antra, pasak jo, sakoma, kad socialiai pažeidžiami darbuotojai turi būti dar labiau apsaugoti. Bet jie ir taip yra apsaugoti.

„Įspėjimo terminai dvigubinami ar trigubinami, nėščiųjų atleisti iš darbo iš esmės neįmanoma ir pan. Sutinku, socialiai pažeidžiamus žmones reikia globoti. Bet tikrai socialiai pažeidžiamus žmones reikia saugoti per socialinę paramą, o ne Darbo kodeksu, kuris taikomas iš esmės visiems darbuotojams. Nebent manytume, kad visi darbuotojai Lietuvoje yra ypač socialiai pažeidžiami. Bet tada mes turime daug daugiau problemų nei naujas DK“, - savo komentare rašo Ž. Šilėnas.

Pasak jo, kartu siūloma išbraukti nenustatytos apimties darbo sutartis.

„Kaip ir ne kartą minėjau – jos nėra nukreiptos prieš darbuotojus. Atvirkščiai, dirbantiems nereguliariai, jaunimui ir pan., jos būtų labai naudingos. Jau ir taip įdėtas saugiklis, kad tokių sutarčių įmonėje negali būti daugiau nei dešimtadalis. Baimės, kad visų žmonių darbo sutartys bus perrašytos į nenustatytos apimties yra elementariai neįmanomos. Nenusipelno veto, geriausiu atveju Prezidentūros pateikto projekto išbraukti jas iš naujo DK, jau po jo priėmimo, - tęsia Ž. Šilėnas. - Penkta, Prezidentė siūlo, kad terminuotos sutartys nuolatiniam darbui būtų leidžiamos tik per kolektyvines sutartis. Bet juk tai prasta ir sena praktika. Juolab, kai naujajame DK, tokių terminuotų sutarčių skaičius buvo apribotas iki 20 proc. įmonėje. Beje, terminuotos sutartys nuolatiniam darbui – tai vienas iš Pasaulio banko vertinamo darbo reglamentavimo lankstumo kriterijų. Geriausiu atveju – nuostata, kurią reikėtų patikslinti, pažiūrėjus, kokia praktika susiklostys darbo rinkoje, ar nebus piktnaudžiavimu ir pan. Bet ne priežastis vetuoti DK“.

Darbo kodekso veto - politinis sprendimas

Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti Seime priimtą naująjį Darbo kodeksą lėmė politinės priežastys, o ne šio teisės akto turinys, teigia dešimtmetį lobistu dirbantis Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.

„Pirmas sveikintinas dalykas, kad prezidentė nevetavo viso darbo kodekso, o ji pasiūlė apie 20 pozicijų. Tai reiškia, kad Darbo kodekso pakeitimai yra reikalingi ir teisingi. Aš manau, kad čia yra grynai politinis sprendimas ir nesusijęs su (Darbo kodekso - BNS) turiniu“, - BNS tvirtino A.Romanovskis.

Anot jo, norėdama liberalizuoti darbo santykius, prezidentė turėjo nevetuoti naujojo Darbo kodekso.

„Aš manau, kad tas darbo kodeksas, kuris buvo Seime, jei įsigilinus į jo turinį, jis buvo kitoks. Jis vietomis nebuvo naudingas darbdaviams, kitose vietose darbuotojams, bet iš principo buvo kitoks požiūris į darbo santykius. Prezidentės pastabos yra baisios. Visi pasiūlymai yra kosmetinio pobūdžio, tai yra profsąjungų sustiprinimas ir darbo tarybų išvijimas. Tai profsąjunginiai pasiūlymai“, - kalbėjo A.Romanovskis.

Jo nuomone, prezidentė pasiūlė pataisas susijusias su profesinėmis sąjungomis, nes šios padarė didelę įtaką viešai agituodamos prieš naująjį Darbo kodeksą.

„Pasiūlymai yra visiškai neprogresyvūs ir daugeliu atžvilgių nesusiję su darbo santykiais“, - sakė A.Romanovskis.

D.Grybauskaitė pirmadienį vetavo Seime priimtą darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes išeitines kompensacijas.