Taip mano ekonomistė „Lietuvos sąrašo“ narė Aušra Maldeikienė, „Balsuok 2016” debatuose diskutavusi su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos atstove Vilija Aleknaite-Abramikiene.
Spalio 23 d. tarpusavyje jos rungsis antrame Seimo rinkimų ture Vilniaus Žirmūnų vienmandatėje apygardoje.
Pensininkai supranta iš ko gyvena
Paklausta, kodėl dažniau pasisako už ekonomines priemones, palankesnes jaunimui, o ne pensininkams, A. Maldeikienė sakė, kad nuo jaunimo priklauso ir senjorų padėtis. Esant dabartinei mokesčių sistemai, pensijos mokamos iš pinigų, kuriuos „Sodros“ įmokų pavidalu sumoka samdomi darbuotojai.
„Mūsų mokestinė sistema samdomus darbuotojus pastato į ypatingai tragišką padėtį. Jaunos šeimos, kurioms reikia išlaikyti vaikus, gyvena sudėtingomis sąlygomis, jų pajamos mažos. Vien tam, kad išgyventų jie net sutinka su žaidimu „vokeliais“ (t. y. dalį atlyginimo gauti neoficialiai, – red. past.).
Dėl to kenčia ir pensininkai. Pensininkai, tikrai normalūs pensininkai yra protingi ir supranta, kad pensijas moka tie, kurie šiuo metu dirba. Jeigu norime didesnių pensijų, reikia pasirūpinti tais, kurie dirba.
Kita vertus, visa šalies ateitis yra jos jaunimas. Ne tokie žmonės kaip aš, kurie tuoj bus pensijoje, o būtent jaunimas. Manau, pirmiausia visada reikia rūpintis jų interesais, o tada jie pasirūpins mumis“, – svarstė ekonomistė.
V. Aleknaite-Abramikienė pabrėžė, kad TS–LKD rinkimų programoje nesiūloma jokių stebuklų.
„Tam kad nuosekliai didėtų žmonių pajamos, reikia padaryti kai kuriuos labai ryžtingus žingsnius. Todėl siūlome išplėtotą programą. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) yra vienas tos programos elementas.
Jeigu dabar socialdemokratų koalicijos už vaiką siūlo taikyti 120 Eur NPD, tai mūsų programoje numatyta iki 2017 m. jį padidinti 240 Eur. Ar tai yra stebuklas?
Tikrai ne. Bet jeigu žmogui kiekvieną mėnesį į kišenę įkris kad ir nedidelė suma, jis pajus. Kokia suma? Nesu ekonomistė ir nenoriu apie skaičius kalbėti, bet, manau, kad 10 Eur kiekvieną mėnesį šeimai daugiau, yra geriau negu nieko“, – sakė konservatorė.
Anot jos, gyventojų pajamos bus didinamos atsižvelgiant į ekonomikos augimą ir didėjantį darbo našumą, nes negalima „padidinti algų iš oro“.
Batų kaina ir mokesčiai pagal profesiją
A. Maldeikienė skeptiškai vertino NPD didinimą, nes daugelis gyventojų to nepajus. Pagal Vyriausybės pateiktą kitų metų Valstybės biudžeto projektą dėl didesnio NPD šeima už kiekvieną vaiką gautų apie 9 Eur per mėnesį daugiau. Ką Vilniuje už tai galima nusipirkti, du puodelius kavos?
„Darydama laidas ir 10 metų važinėdama po miestelius ir kaimus matau, kad problema yra kita. Pvz., batai paaugliams berniukams. Jų koja, paprastai, yra kaip vyrų. O jiems batai kainuoja 60–80 Eur. Kas atsitinka?
Tikrai savo akimis mačiau šeimų, kuriose vaikas neina į mokyklą, nes neturi batų“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad dėl didesnio NPD tokia šeima vaikui batų nenupirks.
Ekonomistės supratimu, esminė problema yra netinkamas pajamų apmokestinimas įvairioms gyventojų grupėms. Pvz., gyventojui, vykdančiam individualią veiklą pagal pažymą, leidžiama 30 proc. pajamų laikyti leidžiamais atskaitymais ir nuo tokios dalies pajamų nemokėti mokesčių. Tačiau samdomas darbuotojas mokesčius turi mokėti nuo pirmos dienos, pirmo euro.
„Kalbėdami apie NPD ir kitus dalykus pirmiausia padarykime taip, kad žmonės mokėtų mokesčius nuo savo pajamų, o ne nuo veiklos. Negaliu suprasti, kodėl nuo tos pačios pajamų sumos universiteto profesorius turi mokėti du kartus daugiau mokesčių negu, pvz., kirpėja“, – stebėjosi politikė.
Anot jos, Lietuvoje ilgą laiką kai kurioms asmenų grupėms buvo leidžiama nemokėti socialinio draudimo įmokų, jiems buvo taikomos kitos mokesčių lengvatos, o mokesčių našta gulė daugiausia ant samdomų darbuotojų. Nors mokėjusių mažesnius mokesčius socialinės garantijos mažesnės, tačiau ne tiek daug mažesnės nei tų, kurie sumokėjo daugiau.
Kad Lietuvos mokesčių sistema yra ydinga esą akcentuoja ir tarptautinės organizacijos, moksliniai tyrimai.
„Mūsų ekonomika yra neįtraukianti, mūsų žmonės išstumiami iš jos. Ta nauja idėja didinti NPD, ji yra nevaisinga jeigu mes nesusitariame dėl paprasto dalyko, nuo ko prasideda mokesčiai – kas yra pajamos. Dabar dėl šito nesusitarę darome keistus žingsnius“, – argumentavo A. Maldeikienė.
Pabrėžė partijos svarbą
V. Aleknaite-Abramikienė laikėsi pozicijos, kad vis dėlto NPD didinti yra tikslinga – tai esą ne tik įrašyta į rinkimų programą, bet ir sutarta su galimais koalicijos partneriais.
„Ką mes girdime iš akademinio pasaulio atstovės A. Maldeikienės? Jos revoliucingas idėjas. Tai nebus įgyvendinta, kadangi ji neatstovauja jokiai partijai Seime, kuriame jos tiesoms niekas nepritars.
Aš atstovauju turbūt didžiausiai būsimai partijai. Mūsų programai pritaria mūsų koalicijos partneriai ir ji tikrai bus įgyvendinta. Ji yra nuosekli, ji yra paremta idėjomis apie regionų plėtrą, apie investicijas į mokslo tyrimus, apie tai, kad ekonomika turi generuoti daug daugiau pajamų kurdama aukštą pridėtinę vertę – tai yra esminiai dalykai.
Rinkėjas dabar renkasi tarp akademinio pasaulio atstovo, labai įdomaus ir spalvingo revoliucionieriaus ir tarp žmogaus, kuri bus konstruktyvia dalimi svarbios koalicijos, kuri tikrai į gera pakeis Lietuvos gyvenimą“, – oponavo konservatorė.
A. Maldeikienė neprieštaravo tokiam apibūdinimui:
„Manau, Lietuvai reikia revoliucijos, nes tai, kas darosi, yra nenormalu. Pažiūrėkite, koks nors žmogus, tarkime, ta pati kirpėja, uždirba 1 tūkst. Eur per mėnesį. Jos NPD iš karto yra 300 Eur. Mokesčius ji mokės nuo likusios sumos. Jeigu 1 tūkst. uždirbs jaunas mokslų daktaras (realiai universitete jis uždirba jis uždirba dvigubai mažiau), jis mokės mokesčius nuo pirmo euro“, – sakė ji ir pridūrė, kad tokia sistema neturi ekonominės logikos.
Tačiau jos oponentė prieštaravo, kad jai netekę sutikti nė vieno rimto finansų analitiko, kuris pritartų ponios A. Maldeikienės idėjoms, kurios „laikomos socialistinėmis ir populistinėmis“.
„Kokia programa bus įvertinta, Lietuvos rinkėjai pasisakė balsuodami už permainas. Matėme, kokios partijos ir kokios programos turi didžiausią pasitikėjimą“, – tikėjimo pergale per rinkimus neslėpė konservatorė.
Ji pridūrė, kad Lietuvos gerovė galima tik taikos sąlygomis, o grėsmė šaliai vis didėja. Tačiau kandidatė į Seimą teigė šioje srityje galinti daug nuveikti, nes užima „itin įtakingas pareigas tarptautinėje bendruomenėje“.
Atsargumas arba revoliucija
Abi politikės sutarė, kad mažinti dabartinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo nereikėtų. V. Aleknaitė-Abramikienė abejojo, kad sumažinus šį mokestį žmonės gyvens geriau. Tiesa, ji pripažino esanti už tolimesnę mokesčio lengvatą šildymui.
„Vien dėl tos priežasties, kad dabartinė valdanti dauguma tyčia ar netyčia, nepasiruošė lengvatos pakeitimui ar panaikinimui. Ji paliko tokį klaustuką, ką darys žmonės, kurie negalės mokėti daugiau už šildymą. Manau, dėl jų nepasirengimo vertėtų tą 9 proc. PVM lengvatą palikti. Nors pritariu, kad turtingi žmonės neturėtų gauti tos lengvatos“, – dėstė politikė.
A. Maldeikienės nuomone, PVM nereikėtų mažinti dėl to, kad iš jo gaunama didelė dalis valstybės biudžeto įplaukų. Palyginti su kitomis ES šalimis Lietuvoje mokesčių per biudžetą perskirstoma perskirstoma nedaug:
„Dėl to neturime pinigų nei normalioms mokytojų, gydytojų algoms, nei kitoms reikmėms. Taigi, PVM sumažinimas gali būti labai brangiai atsieiti ir aš tokio nepalaikyčiau“.
Paklausta apie kitas galimas mokestines naujoves V. Aleknaitė-Abramikienė sakė, kad jos atstovaujama partija šiuo klausimu kalba atsargiai. Esą orientuotis reikėtų ne mokesčių didinimą, o geresnį jų surinkimą.
Jos varžovė rinkimuose kalbėjo radikaliau:
„Lietuvai reikalinga absoliučiai revoliucinė mokesčių reforma. Pradedant nuo to, kad reikia aiškiai suformuluoti, kas yra mokesčiai.
Dabar turime tokius absurdus kai ūkininkai įrašo į deklaracijas savo pajamas, kurių dalis yra sąnaudos, pateikiamos kaip pajamos. Visi piktinasi, kodėl jie sumoka mažai mokesčių, nors iš tikrųjų dalis tų pajamų yra ne jų asmeninės, o ūkio arba verslo.
Taigi, Lietuvos sistema turi būti sutvarkyta pagal normalią vakarietišką sistemą, nes dabar turime pseudo Rusiją ar dar ką nors. Šita mokesčių sistema yra mirusi, atsakingai tai konstatuoju“.
