A. Maldeikienė apie pensijų kompensavimą: pinigai atiteks garsiausiai rėkiantiems

Surasti pakankamai lėšų pensijų kompensavimui – misija neįmanoma, mano LRT.lt kalbinti ekonomistai. Maža to, jas kompensuoti nėra pagrindo, bent jau kol samdomų darbuotojų pajamos nėra grįžusios į buvusį lygį, sako ekonomistė Aušra Maldeikienė.

„Būčiau linkusi teigti, kad pensijų kompensuoti nereikėtų. Vis dar nematyti, kad samdomų darbuotojų pajamos būtų grįžusios į buvusį lygį. Ypač jei vertintume ne nominalia, o realia išraiška – perkamąja galia. Juk pensijos neatsiranda iš niekur kitur, kaip tik iš dirbančių žmonių. Kai kurių jų pajamos yra labai mažos, tačiau jie yra apkrauti dideliais mokesčiais. Tai išeina, kad tie žmonės ir toliau gaus labai nedaug, o pinigai atiteks tiems, kurie garsiau rėkia“, – kalba ekonomistė.

A. Maldeikienė kritikuoja ir tai, kad prieš kompensuodama bet kokius dalykus, valdžia neatlieka jokios rimtos analizės: „Pavyzdžiui Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso biudžeto tarnyba labai pedantiškai išanalizuoja visas gyventojų grupes, tiria, kuri gyventojų grupė kiek įneša į valstybės biudžetą, kiek iš jo gauna. Lietuvoje nieko panašaus nėra daroma, apie tai net nėra kalbama. Čia pinigai yra skirstomi pagal principą „myliu – nemyliu“.

Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad išmokos bedarbiams krizės metu buvo sumažintos radikaliai, tačiau kompensuojamos nėra. „Tų žmonių pinigai buvo sumažinti nepalyginamai labiau nei pensijos. Maksimali nedarbo pašalpa nuo 1041 Lt sumažėjo iki 650 Lt. Tačiau negirdėjau, kad bedarbiams pradėtų kompensuoti, nors dėl to mes turėjome didelių praradimų. Nukentėjo visa valstybė, įskaitant ir pensininkus, nes žmonės buvo tiesiog priversti emigruoti“, – apgailestauja A. Maldeikienė.

Kompensuoti pensijas valstybė dar nėra pajėgi

Ekonomistė Rūta Vainienė pažymi, kad reikėtų pasidžiaugti, jei valstybės biudžetas išvis būtų įgyvendintas, jau nekalbant apie viršplanines lėšas, kuriomis planuojama kompensuoti pensijas: „Finansų ministras sako, kad pensijos galėtų būti kompensuojamos, jei atsiras viršplaninių lėšų. Tačiau apie tokio dydžio viršplanines lėšas, kurių reikia pensijoms kompensuoti, galima tik pasvajoti, nes biudžetas yra suplanuotas remiantis gana optimistinėmis prognozėmis. Reikėtų džiaugtis, jei toks jis apskritai būtų įvykdytas, o apie reikalingo dydžio viršplanines lėšas kalbėti nėra jokio racionalaus pagrindo. Tai yra perdėtas, visiškai nepagrįstas ir nerealus optimizmas.“

Savo ruožtu ekonomistas Romas Lazutka pastebi, kad „Sodros“ biudžetas ir kitais metais nesurinks pakankamai lėšų, reikalingų pensijų išmokoms, ką jau kalbėti apie kompensavimą ir grąžinimą būtent iš jos biudžeto. „Sodros biudžetas skolinasi iš valstybės biudžeto su palūkanomis. Jei valstybės biudžete iš kur nors atsirastų papildomų pajamų, tai reikėtų kažkaip įforminti. Valstybė galėtų dotuoti „Sodros“ biudžetą, bet kol kas taip nebūna“, – pažymi ekonomistas.

Tačiau spartaus ekonomikos augimo, kuriančio pakankamai papildomų lėšų, ekonomistas nėra linkęs prognozuoti: „Lietuvos ekonomika yra labai maža ir atvira: daug eksportuojame ir importuojame, tad bet kokie sujudimai užsienio rinkose mums daro poveikį. Vidaus vartojimas nėra didelis, ypatingų pokyčių artimiausiu metu negalime tikėtis. Juolab kad ta ekonomika taip augtų, jog atsirastų milijardas papildomų lėšų. Iš tiesų norint kompensuoti pensijas, jau sudarant biudžetą reikėjo ieškoti nors dalies sumos.“

Apie pensijų kompensavimą, anot R. Lazutkos, kalbėti dabar apskritai nėra prasminga, nes lėšų trūksta visur: ir savivaldybės įsiskolinusios, ir sveikatos apsaugos sistemoje, ir policijoje prasta padėtis. Tačiau, ekonomisto manymu, manipuliacijoms pasirinkta ta grupė žmonių, kurios visuomenei labiausiai gaila, o rinkimų, reitingų akivaizdoje apie tai kalbėti yra naudingiausia.

Geriausia, ką dabar galėtų padaryti politikai, R. Vainienės ir R. Lazutkos teigimu, tai numatyti pensijų kompensavimo tvarką. „Iki pirmo kitų metų pusmečio politikai turėtų numatyti visą sistemą, kaip bus kompensuojamos pensijos. Pasiruošti teisiškai ir techniškai, nes finansiškai pasiruošti ir iki to laikotarpio gauti papildomų lėšų yra nerealu“, – pabrėžia R. Vainienė.

Jai antrindamas R. Lazutka pažymi, kad tokio sprendimo reikėjo dar sumažinant pensiją, tačiau buvusi valdžia to nepadarė. Tai, jog dabartinė Vyriausybė irgi pralaukė metus, anot ekonomisto, leidžia suprasti, kad pinigų pensijų kompensavimui ji nėra numačiusi.

Manipuliavimas datomis – tik politinė kova

Nepaisant to, kad Vyriausybė, premjeras, finansų ministras gana rezervuotai kalba apie galimą pensijų kompensavimą esant viršplaninėms valstybės biudžeto lėšoms (peržiūrėjus jį kitų metų liepos mėn.), kai kurie politikai bando nustatyti savas pensijų kompensavimo datas.

„Yra galimybių (anksčiau kompensuoti pensijas). Tai priklauso nuo apsisprendimo ir noro. Mes tikrai matome netikslingą sprendimą nuo kitų metų į II pensijų pakopą pervesti skolintas lėšas – 450 mln. litų. Mes tikrai galėjome pusę tos sumos skirti pensijoms didinti ir tą padaryti nuo sausio 1 dienos. Bet tam siūlymui buvo nepritarta, tai dabar Seimas turi galimybę kiekvienais metais birželio mėnesį tikslinti biudžetą. Jei ekonominis augimas bus toks, koks šiandien yra, tai yra visos galimybės padidinti atlyginimus visam biudžetiniam sektoriui ir pensijas galima padidinti“, – LRT radijui pirmadienį sakė parlamentaras Algirdas Sysas.

Kitokius nei Vyriausybė, premjeras, finansų ministras terminus nustatyti pasiryžusi ir Seimo Pirmininkė. „Nusavinta pensijų dalis bus grąžinta. Tą pradėsime daryti jau nuo pavasario, gal net nesulaukus pavasario“, – praeitą savaitę „Žinių radijui“ pareiškė L. Graužinienė.

R. Lazutka teigia pastebintis, kad kai kurių politikų mėginimas manipuliuoti jau patvirtinto biudžeto lėšomis tėra niekuo nepagrįstas noras įtikti rinkėjams: „Biudžetas jau patvirtintas, lėšų pensijoms kompensuoti nėra numatyta. Politikai, net jei jie yra valdžioje, nėra laisvi semti iš biudžeto, kaip iš privačios savo kišenės, ir dalinti, kam nori. Net jei ir bus gaunamos papildomos lėšos, reikės patikslinti biudžetą. Bet tai daryti po mėnesio ar dviejų nėra prasmės. Paprastai tie tikslinimai yra atliekami metų viduryje.“

Ekonomistas neigiamai vertina iš atskirų politikų pasigirstančias kalbas, skirtingų pensijų kompensavimo datų pasiūlymus, juolab kad vieni kitiems prieštarauja ne tik valdančiosios koalicijos partneriai, tačiau ir tos pačios partijos atstovai.

„Tas politines kovas reikėjo kovoti partijų, koalicijos viduje, o ne žiniasklaidoje. Dabar jau – šaukštai po pietų, biudžetas patvirtintas. Tai, kas vyksta, tėra tiesiog noras įtikti rinkėjams, pasirodyti gerais. Duodančiais, o ne imančiais. Nes apie mokesčių surinkimą, tam reikalingas priemones nekalbama. Lietuvoje tai yra ta didžiulė bėda: būtent politikai nori įtikti verslo interesų grupėms, kurios prieštarauja rimtesniam mokesčių rinkimui. Opozicija, tikėdamasi savo sėkmės Europos Parlamento ar Prezidento rinkimuose, taip pat pernelyg neprieštarauja. Tačiau tų politikų kalbų rimtai priimti neverta“, – tikina R. Lazutka.