aA
„Bernardinų“ portalo redaktorius Andrius Navickas prieš pora metų paskelbė straipsnį „Apie orientaciją į šiaurę bei gerovės valstybės modelį“ ir pakvietė diskusijai. Šiandien, kai Lietuvoje atsinaujina diskusijos dėl „gerovės valstybės versus gerovės visuomenės“, yra aktualu grįžti prie šios temos. Straipsnio problematika tikrai aktuali ir telkianti į Lietuvos kelio apmąstymus, jeigu pripažįstame, kad kažkokiu apibrėžtu keliu mes tikrai einame. Bet ar tikrai taip? Ar tai nėra chaotiškas stumdymasis prie kasdieninių reikalų stalo nematant iš tikro jokios aiškesnės vizijos ir nesekant ja? Visiems dabar girdėta „Valstybės pažangos strategija 2030“ tarsi ir turėjo įnešti daugiau aiškumo, kai buvo apsibrėžta sekti Šiaurės šalių modeliu. Bet ar neatsitiks taip, kaip su daugybe anksčiau sukurtų vizijų, kurios taip ir liko gulėti stalčiuose?
Arvydas Guogis
© DELFI / Tomas Vinickas

Ne tik kūrimo praktikai yra iškilusi grėsmė, bet ir visai mūsų teorinei erdvei, kuri, manau, dėl objektyvių Rytų Europos eklektinio vystymosi sunkumų, nesugeba išryškinti vystymosi modelių, taip sakant, „statišku pavidalu“. Grynų modelių niekur praktikoje neegzistuoja, tačiau kiekvienas mokslininkas ir dažnas studentas žino, kad tokie modeliai padeda išsiaiškinti tikrovę, pastebėti pagrindinius elementus ir atsijoti juos nuo „priemaišų“ bei „pašalinių“ elementų. Nors pripažinus, kad per pastaruosius dvidešimt-trisdešimt metų dalinis atsitraukimas nuo gerovės valstybių įvyko daugelyje Šiaurės ir kontinentinės Vakarų Europos šalių, gerovės valstybių modeliavimas vis dar turi prasmę, nes šių šalių gerovės „pamatai“ išlikę ir šiandieną..

Prieš kurį laiką LR Seime vykusioje Konrado Adenauerio fondo organizuotoje konferencijoje apie socialinę rinkos ekonomiką, kurioje pagrindinį teorinį pranešimą padarė Vokietijos profesorius Bernardas Vogelis, buvo priešpastatoma socialinės rinkos ekonomika Vokietijoje ir Šiaurės šalių gerovės valstybės modelis. „Bernardinų“ portale Andrius Navickas pritaria šiai nuomonei. Bet ar teisūs abu autoriai teigdami, kad gerovės valstybės modelis prieštarauja socialinei rinkos ekonomikai? Klaipėdos universiteto „Tiltų“ žurnalo 2011 nr. 4 paskelbiau straipsnį „Socialinės rinkos ekonomikos samprata: kas naujo socialinių mokslų požiūriu?“. Viena iš straipsnio išvadų yra tokia, kad socialinės rinkos ekonomikos koncepcija atsirado ikikarinėse JAV ir Švedijoje joms taikant ekonominės ir socialinės politikos priemones, o taip pat - pokarinėje Vakarų Vokietijoje. Šią koncepciją galima apibrėžti kaip tarpinę tarp socializmo ir laisvosios rinkos ekonomikos, pažymint jos orientaciją į dosnią gerovės valstybę, tačiau neatsisakant privačios nuosavybės. Toks yra bendriausias socialinės rinkos ekonomikos apibrėžimas. Netgi pokarinės Jugoslavijos „rinkos socializmą“ galima laikyti tam tikra socialinės rinkos ekonomikos forma, kai gamyba buvo koncentruojama viešojoje įmonėje su darbininkų savivalda, o paskirstymas teko rinkai.

Niekas nėra paneigęs, kad socialinės rinkos ekonomikos tėvu buvo anglų ekonomistas J. M. Keynesas, kuris sukūrė savo teoriją ekonominės teorijos ir socialinės politikos sandūroje. Keynesas, ištyręs didžiąją tarpukario depresiją, priėjo išvados, kad ją sukėlė agreguotos paklausos žlugimas. Pokario Vokietija, valdant Konradui Adenaueriui, patikėjo ekonomikos ministro postą Liudwigui Erhardui, kuris įteisino socialinės rinkos ekonomikos terminą, o vėliau buvo įteisintas ir Vokietijos socialinės valstybės terminas. Tačiau noriu pabrėžti, kad ne Vokietija buvo socialinės rinkos ekonomikos pradininkė teorijoje ir praktikoje – faktiškai pirmosios valstybės tai pradėjusios buvo nuo 1932 metų socialdemokratų valdoma Švedija su ekonomistais Gunnaru ir Alva Myrdaliais (G. Myrdalis vėliau tapo Nobelio premijos laureatu), socialinės apsaugos ministru Gustavu Molleriu ir premjeru Peru Albinu Hanssonu. Karo metais Švedijos politika buvo pavadinta „Liaudies namais“ („Folkhemmet“). Pokario Švedijoje tokią politiką išreiškė Adler-Karlssono pagrįsta „funkcinio socializmo“ teorija. Kažkiek socialinę rinkos ekonomiką skatino prieš antrąjį pasaulinį karą JAV prezidentas Ruzveltas su „Naujuoju kursu“.
Taigi socialinės rinkos ekonomikos koncepcija yra labai plati ir įtraukia į save daug elementų, tačiau visus juos vienija polinkis į vienokį ar kitokį gerovės valstybės modelį. Kitais žodžiais tariant, socialinė rinkos ekonomika yra gerovės valstybės pamatas ekonomikoje, o ne prieštaraujantis jai dalykas.

Egzistuoja trys pagrindiniai gerovės valstybių modeliai – pirma – liberalus-marginalinis modelis anglo-saksiškose šalyse, kuris labiausiai orientuotas į rinką ir jame socialinės rinkos elementų yra mažiausia. Antra, korporatyvinis – bismarkinis - konservatyvus modelis, egzistuojantis kontinentinės Vakarų Europos šalyse, taigi ir Vokietijoje, kuris orientuotas į darbo rinką, pramonės pasiekimus, įmokų ir išmokų santykį valstybinio socialinio draudimo sistemoje, o taip pat į subsidiarumą. Ir trečias modelis – Šiaurės šalių institucinis – perskirstomasis modelis, kuris kartais pavadinamas universaliu socialdemokratiniu modeliu ir yra orientuotas į socialinės pilietybės teises, universalaus pobūdžio išmokas ir universalias paslaugas. Visi šie trys modeliai pasižymi daline intervencija į ekonomiką, tik pirmas – mažiausiai, o trečias (Šiaurės šalių) – labiausiai. Vokietijos modelis yra per vidurį. Taip, jame mažesnis valstybės vaidmuo negu Švedijoje, bet jis labai didelis, jeigu palygintume su anglo-saksiškų šalių liberaliu-marginaliniu modeliu. Taip, jame nevyriausybinės ir kitos pilietinės organizacijos vaidina labai svarbų vaidmenį, bet tikrai mažesnį negu anglo-saksiškose šalyse. Jeigu norima labiausiai save organizuojančios visuomenės, tai Vokietija tikrai nėra geriausias tokios visuomenės pavyzdys. Anglo-saksiškose šalyse iš apačios kylančio aktyvumo yra daugiausia, jau vien ko vertos labdaros akcijos JAV. Esmė ta, kad Vokietija sugeba derinti laisvos ir socialinės rinkos ekonomikos elementus su stipria valstybės įtaka. Negi nėra žinoma, kokia stipri dar Bismarko laikais sukurta Sodros tipo valstybinio socialinio draudimo sistema Vokietijoje? Valstybės įtakos Vokietijoje – apstu. Ir sakyti, kad Vokietijoje tiek daug padaro pačios bendruomenės, yra tikrai klaidinga. Jos padaro daug dalykų „nišinėse“ srityse, bet paneigti valstybės įtaką socialinėje apsaugoje, darbo santykių reguliavime ir kitur niekaip negalima. Atvirkščiai, būtent Vokietija ir Prancūzija garsėja savo „nelanksčiausiais darbo santykiais“, kurie gina dirbantįjį ir riboja darbdavį. Tai vėlgi turi savų pliusų ir minusų. Kaip sako verslininkai, minusas yra tas, kad atleisti seną darbuotoją ir priimti naują Vokietijoje yra sunkiausia. Bet socialinio saugumo šiuo požiūriu čia yra tikrai ne mažiau negu Skandinavijoje. Bėda ta, kad tik plėsti darbo rinką Vokietijos sąlygomis yra sunkiau, negu, tarkime, anglo-saksiškose valstybėse. Bet, kaip visiems žinoma, Vokietija esant tokiam „nelanksčiam“ modeliui, yra sukūrusi stipriausią pasaulyje pramoninę bazę. Taigi tikriausiai ne ten slypi Vokietijos sėkmės priežastis. Ne valstybės santykyje su ekonomika, o dar kažkur kitur, o, antra vertus, gal būt ir ten? Pabrėžiu, kad čia nenagrinėju Vokietijos regionų – žemių ar kitų administracinių lygių specifikos Vakarų šalyse, o kalbu apie tai bendrąja funkcijų apibrėžimo ir „taikymo“ prasme.

Tikrai pribrendo laikas pasiaiškinti plačiau apie sąvokas, t.y. kuo skiriasi ir kuo yra tapačios socialinė rinkos ekonomika ir socialinė ekonomika ar socialinis verslas, socialinė atsakomybė, socialinis kapitalas, socialinis teisingumas, gerovės valstybė, gerovės visuomenė ir t.t. Šios sąvokos gryname pavidale niekur neegzistuoja, jos dažnai persidengia, tačiau labai retai viena kitai taip drastiškai prieštarauja, kaip teigia Andrius Navickas ir Bernardas Vogelis. Šiai dienai nei Vokietija, nei Skandinavija nėra viena kitą toli pralenkusios ekonominiu požiūriu, tačiau socialiniu požiūriu Skandinavija yra aiškiai priekyje. Šios valstybės, nors ir turėdamos skirtingus gerovės valstybių modelius, stovi ant tų pačių socialinės rinkos ekonomikos pamatų ir jas priešinti, mano nuomone, nereikėtų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Švedijos žiniasklaida: SEB susijęs su masiniu pinigų plovimu Baltijos šalyse (124)

Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT parengė reportažą apie įtariamą pinigų plovimą...

Vasiliauskas: bankų mokestis užrakins rinką, mokestį galima apeiti (3)

Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad bankų apmokestinimas užrakintų duris į...

Vasiliauskas: Lietuvos patirtis su valstybiniais bankais yra nekokia (26)

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad Lietuvos patirtis su valstybiniais...

„Luminor“ Baltijos šalyse šiemet uždirbo 50 mln. eurų pelno (5)

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „ Luminor “ per devynis šių metų mėnesius...

Šapoka sureagavo į kalbas dėl valstybinio banko steigimo: žinome, kuo tai baigiasi (36)

Finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad valstybinio komercinio banko steigimas gali būti...

Top naujienos

Ukrainos milijardierius: šalis atsigręš į Rusiją (19)

Kai Igoris Kolomoiskis sako, kad Ukraina turėtų nusigręžti nuo Vakarų ir atsigręžti į...

Siaubingi faktai: Kėdainiuose nauja poilsiavietė su paplūdimiu įrengta ant žmonių kaulų (129)

Mažiau nei savaitę Kėdainiuose dirbantys archeologai atskleidė siaubingus faktus – apie 700...

Rusijos žvalgybos vadas žada „veidrodines priemones“, atsakant į malonę dviem rusų šnipams (56)

Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas penktadienį paskelbė, kad...

Švedijos žiniasklaida: SEB susijęs su masiniu pinigų plovimu Baltijos šalyse (124)

Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT parengė reportažą apie įtariamą pinigų plovimą...

Bugavičiaus mylimoji Vita Jakutienė reikalauja beveik 2 milijonų eurų prašoma bylą nagrinėti už uždarų durų (161)

Kauno apygardos teismui toliau nagrinėjant Deimanto Bugavičius nužudymo bylą, į teismo posėdį...

Vidą Antonovą pažinojęs režisierius prabilo apie mažai kam matytą jo pusę: kraštutinumai šeimoje kėlė didžiausią nuostabą (16)

Lapkričio 14-osios dienos rytą nuo kraujo vėžio mirė „Mafijos tėvu“ vadintas Vidas Zenonas...

Niūrios žinios iš vienos pavojingiausių vietų Žemėje: ima aižėti radioaktyvių atliekų pilnas kapas (12)

Maršalo Salų gyventojai branduolinių atliekų saugojimo vietą – Runito kupolą – vadina kapu...

Romas Lazutka. Dėl nedidinamų algų kalti visi, bet labiausiai mes patys (100)

Valdžia skriaudžia dėstytojus, išsižada kitąmet 10 proc. didinti algas. Doc. M. Jastramskis...

Neapsikentė ir Tapinas: jei prieš 3 metus į LFF būtų atėję vyrai juodais kostiumais ir kaukėmis... (17)

Paskutinis Lietuvos futbolo rinktinės pralaimėjimas Europos čempionato atrankos rungtynėse su...

Šokiruojanti statistika – apie moteris prie puodų ir neverkiančius vyrus (10)

Stereotipus apie moteris prie puodų ir neverkiančius vyrus Lietuvoje, pilnai patvirtina statistiniai...