Kurlink ir kaip juda Lietuva? Koks mūsų ryšys su Vakarais? Ar galima kaip nors aiškiau ir konkrečiau apibrėžti Lietuvos vystymosi kryptį? Neseniai žinoma ekonomistė ir žurnalistė Aušra Maldeikienė pakvietė visuomenę visu rimtumu pasvarstyti apie Lietuvos vystymosi modelį ir suprasti kokiame etape dabar esame ir kokio norime. Čia įmanomi įvairūs žurnalistų, politikų, studentų, ūkininkų ir kitų profesijų bei socialinių sluoksnių atstovų pastebėjimai. Trumpai norėčiau pasidalinti savo, kaip socialinių mokslų atstovo, įžvalgomis.
Arvydas Guogis
© DELFI / Tomas Vinickas

Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis startavo su Lietuvos prisijungimu prie Vakarų pasaulio sistemos būtent tuo metu, kai Vakarų visuomenės nutarė demontuoti savo gerovės valstybes ir pasirinko neo-liberalios post-modernybės kelią. Pastarieji dvidešimt penkeri metai Vakaruose žymi „auksinio gerovės valstybės etapo“ pabaigą, kai tradicinio hierarchinio valdymo socialinės apsaugos orientaciją į „pasyviąsias“ socialinių išmokų sistemas pakeitė individualistinės Naujosios viešosios vadybos (New Public Management) orientacija į „aktyviąsias“ socialines paslaugas. Tačiau tokio tipo pokyčiai palietė ne tik socialinės apsaugos, bet ir švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, valstybės tarnybos ir kitas sritis.

Iš esmės pasikeitė ne tik gerovės valstybių tipai, bet ir viešojo bei socialinio administravimo modeliai. Liberalusis gerovės modelis generavo Naująją viešąją vadybą, orientuotą į privataus sektoriaus metodus viešajame administravime, ir atvirkščiai – Naujoji viešoji vadyba generavo liberalųjį gerovės modelį. Tačiau pilnas tokio gerovės modelio pavadinimas yra liberalusis-marginalinis modelis, kuris žymiai geriau išreiškia paradigminį lūžį nuo socialesnių gerovės modelių, kaip institucinis-socialdemokratinis ir korporatyvus-konservatyvusis modeliai į individuališkesnį liberalųjį-marginalinį modelį, kuris didino socialinę nelygybę ir socialinę atskirtį. Šis paradigminis lūžis vyko vis siaurėjant ir seklėjant „realiai demokratijai“ ir įsitvirtinant „formaliai demokratijai“, jeigu atskaitos tašku imsime 1988-1991 metų demokratinius įvykius Lietuvoje ir kitur. Tačiau Rytų Europos ir Lietuvos judėjimo link post-modernaus neo-liberalizmo specifikos negalima nagrinėti be sovietinio tipo mentaliteto tradicijų, kurios keisčiausiomis ir mokslui bei logikai sunkiai apibrėžiamomis ir pasiduodančiomis formomis atgyja, o kartais ir sustiprėja neo-liberalizmo puolimo kontekste.

Ar dabartiniu metu besiformuojantis Naujojo viešojo valdymo (New Governance) modelis gali pasiekti naują paradigminį lūžį, kai tokie principai kaip atvirumas, skaidrumas, pliuralizmas, socialinis teisingumas, socialinė kokybė ir atsakomybė, korupcijos nebuvimas ir aktyvi nevyriausybinių organizacijų veikla liktų ne tik normatyviniais palinkėjimais, bet ir pasiektų konkrečių įgyvendinimo metodų? Į tai atsakymą turi duoti artimiausių metų viso pasaulio ir Lietuvos praktika bei mūsų teorinių refleksijų lygis. Poreikis tokiems pokyčiams tarsi yra, bet teorinių principų naujai paradigmai sustiprėti be konkrečių įgyvendinimo metodų gali nepakakti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ar jau verta ruoštis ekonominei krizei? (97)

Labiausiai turime bijoti laikotarpių, kai nieko nebijome, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis ,...

Bitkoino vertė peržengė 6 tūkst. dolerių ribą (31)

Kriptovaliutas sekančio tinklapio „CoinDesk“ duomenimis, bitkoino vertė penktadienį pirmą...

Grįžus investuotojų optimizmui dėl D. Trumpo mokesčių reformos, JAV akcijų indeksai kyla (2)

JAV akcijos penktadienio prekybos metu kilo, šoktelėjus technologijų ir bankų sektoriams bei...

Lenkijos banko atstovai atvyksta į Lietuvą: ar iškils naujas bankas? (62)

Vienas didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO, BNS žiniomis, aktyviai domisi galimybėmis...

Ministras: Rusijos ekonomikos atsigavimas trečiąjį ketvirtį sulėtėjo (19)

Rusijos ekonomikos atsigavimas po dvejus metus trukusios recesijos trečiąjį šių metų ketvirtį...

Top naujienos

Gyvenimo drama: vos 32-ejų, o prieš akis – tik skurdas ir badas (533)

32-ejų Irina viena tris dukras augina vos iš 160 eurų siekiančių mėnesinių pajamų. Maža to,...

Arbatpinigių dilema: kur, kiek ir už ką? (59)

Restorane, viešbutyje, bare ar net taksi automobilyje jau tapo įprasta palikti didesnių ar...

Gydytojas perspėja: insultą ar infarktą daug anksčiau gali išduoti ir knarkimo garsumas (30)

Ne, tai ne sunkvežimio garsai už lango. Didelė tikimybė, kad vidury nakties jus prabudino...

Miunchene peiliu ginkluotas vyras sužeidė kelis žmones (48)

Vokietijos pietiniame Miuncheno mieste keli žmonės buvo sužeisti peiliu ginkluoto užpuoliko,...

Pirmą kartą pas darbdavius atėję jaunuoliai nesikuklina: vardija neadekvačias sumas (851)

Pirmojo darbo ieškančių jaunuolių lūkesčiai dažnai būna nepamatuoti, o algos jie tikisi...

Turtais ir prabanga besigiriančios buvusios „Olialia pupytės“ vyras pratrūko: visa tai – melas (49)

Milijonai sąskaitose, akcijos prestižinėje įmonėje, pilys Didžiojoje Britanijoje, prabangus...

Savaitgalio pietūs: vištiena, troškinta su pomidorais (13)

Tai labai rudeniškas vištienos patiekalas. Sunaudojame paskutinius dar užsilikusius sultingus...

Skandalų poveikis partijų reitingams – netikėtas (116)

Nors socialdemokratus ir liberalus krečia skandalai, dėl kurių buvo galima tikėtis didelių...

Tragiškos avarijos liudininkas: baisiu greičiu pralėkė „Bentley“, iš paskos - „Subaru“ žuvo žmogus ir šuo (169)

Spalio 21-osios naktį, apie 1.55 val., Raseinių rajone, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 172 km,...

Naktis Vilniuje: 135 km/val. greičiu lėkęs vairuotojas ir dešimtys kitų skraidančių erelių (179)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus kelių patruliai surengė įprastinį reidą....