aA
Vartojimas ir vartotojiškumas – koks yra skirtumas tarp jų ir kokią jie naudą teikia visuomenėms jų kelyje į pažangą? O gal atvirkščiai – iškreipia ir paneigia pažangos kriterijus?
Arvydas Guogis
© DELFI / Tomas Vinickas

Dėl minimalaus gyvenimo lygio arba „pakankamo“ vartojimo daug kas sutaria – jo turi užtekti „normaliai“ gyvenimiškai aplinkai užtikrinti. Tačiau kada vartojimas perauga į vartotojiškumą, t.y. neigiamomis konotacijomis pasižyminčią „visuomeninę ligą“? Būtent jos apraiškas stebime pas dalį šiuolaikinės kapitalistinės visuomenės narių. Kai pinigų ir daiktų reikia vis daugiau – pagal kylančią geometrinę progresiją.

Dažniausiai – be jokių stabdžių ar kitų atokvėpio ženklų. Erichas Fromas dar prieš kelis dešimtmečius, modernizmo įsigalėjimo Vakaruose metu, iškėlė fundamentalų klausimą „turėti ar būti?“, kuris pagal savo vertę yra tolygus hamletiškajam egzistenciniam klausimui „būti ar nebūti?“. Tačiau po to sekęs postmodernistinis laikotarpis vartotojiškumo apraiškas dar labiau sustiprino ir pateikė naujų jo raiškos formų. „Simuliakrų“ arba fiktyvių ženklų vartojimas pirmyn stūmė visą kapitalistinę ekonomiką. Jis keitė ir kultūrinę aplinką iš pastovios, prognozuojamos, tiesos siekimu ir socialinėmis vertybėmis paremtos aplinkos į reliatyvistinę, tiesas ir vertybes neigiančią ir „aukštyn kojomis bei žemyn galva“ statančią aplinką.

Ar postmodernizmas begali būti tuo konstruktyviu „audiniu“, kuris ir toliau keltų ekonomikas, vystytų demokratiją ir humanitarines vertybes? Stebint tai, kaip Žoržo Pompidu vamzdžiais išdekoruotas kultūros centras Paryžiuje paskui sulaukia vamzdinio analogo prie Neries upės Vilniuje, kyla didelių abejonių apie išliekamąją kultūrinę vertę šiuolaikinėse visuomenėse. Netgi teigiant tai, kad bet kokia nesąmonė potencialiai geriausiai gali sukelti diskusiją ar stimuliuoti mąstymą – tai yra nieko nepaliekant abejingu.

Negi šiuolaikiniame pasaulyje nebeužtenka „normalių“ dirgiklių, jeigu to „stimuliavimo“ reikia siekti bet kokiomis priemonėmis? Kas galėtų visuomenine ar moksline prasme paaiškinti ir Monikos Šalčiūtės fenomeną, kuris žymi aiškų postmodernizmo susiformavimą Lietuvoje? Matyt, įdomiausiu pasauliniu postmodernizmo atitikmeniu galima laikyti medijose pasirodžiusį „pikto katino“ atvaizdą, kuris per pora metų sugebėjo „sugeneruoti“ 240 mln. dolerių. „Pikto katino“ reklaminis biudžetas atitinka pvz., visą Vanuatu šalies, esančios Ramiajame vandenyne, ar trečdalį Džibučio valstybės, esančios Rytų Afrikoje, nacionalinio biudžeto. O šalia pasaulyje turime ištisas gyventojų kohortas, kurios gyvena už mažiau kaip 2 dolerius per dieną...

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Švedijos žiniasklaida: SEB susijęs su masiniu pinigų plovimu Baltijos šalyse (90)

Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT parengė reportažą apie įtariamą pinigų plovimą...

Vasiliauskas: bankų mokestis užrakins rinką, mokestį galima apeiti (2)

Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad bankų apmokestinimas užrakintų duris į...

Vasiliauskas: Lietuvos patirtis su valstybiniais bankais yra nekokia (22)

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad Lietuvos patirtis su valstybiniais...

„Luminor“ Baltijos šalyse šiemet uždirbo 50 mln. eurų pelno (4)

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „ Luminor “ per devynis šių metų mėnesius...

Šapoka sureagavo į kalbas dėl valstybinio banko steigimo: žinome, kuo tai baigiasi (31)

Finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad valstybinio komercinio banko steigimas gali būti...

Top naujienos

Siaubingi faktai: Kėdainiuose nauja poilsiavietė su paplūdimiu įrengta ant žmonių kaulų (102)

Mažiau nei savaitę Kėdainiuose dirbantys archeologai atskleidė siaubingus faktus – apie 700...

Romas Lazutka. Dėl nedidinamų algų kalti visi, bet labiausiai mes patys (50)

Valdžia skriaudžia dėstytojus, išsižada kitąmet 10 proc. didinti algas. Doc. M. Jastramskis...

Rusijos žvalgybos vadas žada „veidrodines priemones“, atsakant į malonę dviem rusų šnipams (42)

Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas penktadienį paskelbė, kad...

Švedijos žiniasklaida: SEB susijęs su masiniu pinigų plovimu Baltijos šalyse (90)

Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT parengė reportažą apie įtariamą pinigų plovimą...

Bugavičiaus mylimoji Vita Jakutienė reikalauja beveik 2 milijonų eurų prašoma bylą nagrinėti už uždarų durų (141)

Kauno apygardos teismui toliau nagrinėjant Deimanto Bugavičius nužudymo bylą, į teismo posėdį...

Vidą Antonovą pažinojęs režisierius prabilo apie mažai kam matytą jo pusę: kraštutinumai šeimoje kėlė didžiausią nuostabą (1)

Lapkričio 14-osios dienos rytą nuo kraujo vėžio mirė „Mafijos tėvu“ vadintas Vidas Zenonas...

Niūrios žinios iš vienos pavojingiausių vietų Žemėje: ima aižėti radioaktyvių atliekų pilnas kapas (3)

Maršalo Salų gyventojai branduolinių atliekų saugojimo vietą – Runito kupolą – vadina kapu...

Neapsikentė ir Tapinas: jei prieš 3 metus į LFF būtų atėję vyrai juodais kostiumais ir kaukėmis...

Paskutinis Lietuvos futbolo rinktinės pralaimėjimas Europos čempionato atrankos rungtynėse su...

Šokiruojanti statistika – apie moteris prie puodų ir neverkiančius vyrus

Stereotipus apie moteris prie puodų ir neverkiančius vyrus Lietuvoje, pilnai patvirtina statistiniai...

Advokatė prašo Venckienę išleisti į laidotuves, prokuratūra nesutinka (260)

Neringos Venckienės advokatė Sonata Žukauskienė Kauno apygardos prokuratūrai pateikė...