Dar praėjusią savaitę Europos Parlamente sakiau, kad Lietuva ir kitos valstybės narės pagaliau turi rimtai vertinti Europos Komisijos pateiktas (Europos semestras) bei pačių šalių Vyriausybių patvirtintas rekomendacijas dėl ekonominio augimo.

„Doing Business“ iš esmės konstatuoja, kad tai, ką daro dabartinė valdžia, nepakankamai veikia. Per metus Lietuvą aplenkė tiek Estija, tiek Latvija.

Rekomenduojama lankstesnė darbo rinka

Ką vertina užsienio investuotojai, rinkdamiesi, kur nukreipti savo investicijas mūsų regione? Kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą, mokestinę aplinką, infrastruktūrą. Lietuva su Latvija ir Estija yra panašiame lygyje pagal mokesčius, darbo jėgą, bet pralaimime darbo santykių reguliavimo srityje.

Verslo bendruomenė buvo ilgai maitinta pažadais padėti išlaikyti verslą Lietuvoje, sukurti lankstesnes sąlygas samdyti motyvuotus darbuotojus, padėti parengti darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus.

Pavasarį susitikau su dešimtimis tūkstančių žmonių regionuose. Su darbdaviais, darbuotojais, bedarbiais. Lietuva dūsta nuo per didelio darbo rinkos reguliavimo. Idėją turintiems sunku vystyti verslą ir sukurti darbo vietų, o neturintiems darbo – jo gauti. Ir tai dėl baimės, jog kai užeis sunkumai, bus beveik neįmanoma atleisti darbuotoją. Dėl didelių darbo jėgai tenkančių mokesčių. Dėl per didelių barjerų darbuotojui susitarti dėl trumpesnio ar ilgesnio darbo laiko.

EK primygtina rekomenduoja peržiūrėti darbo teisės aktų, visų pirma, susijusių su darbo sutarčių sąlygomis ir darbo laiko tvarka, tinkamumą. Atkreipiamas dėmesys į mokymąsi visą gyvenimą, būtinybę neignoruoti verslo nusiskundimų, jog trūksta darbo rinkos poreikius atitinkančių specialistų. Ne pirmą kartą baksnojama, kaip padidinti jaunimo galimybes įsidarbinti, siūloma užtikrinti kokybiškas pameistrystės programas ir stiprinti partnerystę su privačiuoju sektoriumi.

Jei baisu patiems prisiimti atsakomybę

Tai tik nedidelis rekomendacijų paketas. Ekonomika augs ir verslui palankios sąlygos bus tik realių reformų pagalba. Lietuva bus vertinama kaip stabili ir patikima šalis investuoti bei pakils ekonominiuose reitinguose tik stiprindama smulkų ir vidutinį verslą, turėdama vieningą skaitmeninę rinką, supaprastintas sąlygas e-verslui, realiai teikiamas e-valdžios paslaugas.

Jeigu Vyriausybė neturi drąsos įgyvendinti verslo prašymų ir padidinti šalies konkurencingumą, tegu susikaupia ir pateikia reikalingus teisės aktus įgyvendindama ES lygiu patvirtintas rekomendacijas (kurioms, primenu, Vyriausybės atstovai Taryboje patys pritarė). Tuomet ir vilkas bus sotus, nes ES atliktos analizės leis lengviau paaiškinti sprendimų reikalingumą. Ir avis bus sveikesnė. Dar neemigravusiai verslo bendruomenei nėra svarbu su kokiais argumentais – nacionaliniais ar ES – bus užtikrinta lankstesnė darbo rinka, efektyviau veikiantis viešasis sektorius, realiai teikiamos skaitmeninės paslaugos. Žmonėms svarbu, kad mokesčiai skatintų kurti verslą Lietuvoje, o ne jį išvežti iš šalies, kad toliau būtų stiprinama energetinė nepriklausomybė bei skatinama energetikos šaltinių konkurencija.

Keli esminiai Lietuvos konkurencingumą didinsiantys sprendimai gali sugeneruoti rimtus postūmius – atgaivinti Lietuvos darbo rinką, sugrąžinti verslius žmones į Lietuvą kurti darbo vietas ir savo ateitį čia, gimtinėje, pritraukti daugiau tarptautinių investuotojų.

Šių reformų reikia ne vien verslui ar jaunimui. Jos būtinos, norint užtikrinti pensijų augimą ar orią senatvę mūsų šalies senjorams. Tik užtikrindami geriausias sąlygas kurti ir išlaikyti verslą, mes garantuosime, kad bus, kas moka mokesčius, kuria pridėtinę vertę ir uždirba pensijas.

Vyriausybė negali tikėtis, kad pati pritarusi EK rekomendacijoms Taryboje, gali numarinti jų įgyvendinimą. Šią problemą iškėliau Europos Parlamente. Imsiuos iniciatyvos, kad Vyriausybė dar kartą prisimintų jas. Kiekvienais metais EK teikia gerų reformų pasiūlymų Lietuvai, turime juos vykdyti.

EP nario A.Guogos pasisakymą dėl Europos semestro Europos Parlamente galite pamatyti ČIA

A. Guoga 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą Liberalų sąjūdžio sąraše kandidatavo antru numeriu ir surinkęs 97907 balsus išrinktas EP nariu. Europos Parlamente jis priklauso Liberalų ir demokratų už Europą (ALDE) frakcijai.