„Jeigu, neduok Dieve, taip atsitiktų, ekonomistai jau dabar gali suskaičiuoti, koks bus poveikis ekonomikai“, – sakė A. Butkevičius.
Apie darbo užmokesčio didinimą, planus kurti transporto įmonių holdingą ir skandalą dėl žento akcijų – žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su premjeru A. Butkevičiumi laidoje „Dėmesio centre“.
– Pone A. Butkevičiau, minimali mėnesinė alga dabar yra klausimas, kuris skaldo valdančiąją koaliciją. Jūsų partnerė – Darbo partija – inicijavo rezoliuciją, raginančią vyriausybę nuo kitų metų liepos didinti minimalią algą iki partijos žadėtų 1509 litų (437 eurų). Seimas šią rezoliuciją priėmė. Jūs tam nepritariate ir, suprantu, kad vyriausybė priešinsis?
– Pirmadienį vyriausybėje kaip tik svarstėme kitų metų valstybės biudžeto rodiklius ir nei vienas ministras net nekėlė klausimo, ar tuose rodikliuose yra numatytas minimalios mėnesinės algos kėlimas iki 437 eurų. Negalima taip elgtis ir siūlyti kelti minimalią algą neįvertinus, koks bus poveikis ekonomikai, socialinei sferai. Ministrų kabinete jau esame sutarę, kad mažinsime mokestinę naštą per neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą tiems, kurie uždirba iki 928 eurų. Neapmokestinamas pajamų dydis kils nuo 166 iki 200 eurų. Bet to, esame numatę didinti ir neapmokestinamąją pajamų dalį už kiekvieną vaiką nuo 60 iki 120 eurų, neatsižvelgiant į šeimos pajamas. Taip pat bus didinamas atlyginimas kultūros darbuotojams, pirmą kartą – socialiniams darbuotojams. Šiuo metu vyksta diskusija dėl algos pakėlimo ir švietimo darbuotojams.
– Jūs turbūt suprantate, kad raginimas kelti minimalią algą iki 437 eurų yra simbolinis veiksmas, kuris turi realų poveikį ir ekonomikai, ir valstybės biudžetui, ir užimtumui regionuose. Tačiau Darbo partijai trūks plyš reikia šį pažadą įgyvendinti. Ir kas atsitinka, kai Jūs tam priešinatės?
– Nėra malonu, kai tenka komunikuoti su koalicijos partneriais tokiais klausimais, nes valdančioji dauguma yra atsakinga už stabilios ekonominės situacijos Lietuvoje sukūrimą. Jeigu minimali mėnesinė alga būtų stipriai padidinta, 2017 metais smulkusis verslas, ypač regionuose, stabdytų veiklą. Čia išaugtų nedarbas, sumažėtų investuotojų. Lietuva yra maža šalis, orientuota į eksportą, todėl investuotojams toks sprendimas atrodytų nepamatuotas ir nelogiškas, nes kalbame apie darbo užmokesčio kėlimą nekvalifikuotiems darbuotojams, kurie nenori mokytis, persikvalifikuoti, kurie nesistengia didinti savo darbo našumo.
– Premjere, ar Jums nejuokingas tas 1509 litų vaikymasis? Juk šis skaičius arba paimtas iš lubų, arba, kaip jau ne kartą minėta, sutampa su Palangos gelbėtojų trumpuoju numeriu, tačiau Darbo partija bet kokia kaina nori šį skaičių pasiekti. Ką manote?
– Manau, čia – priešrinkiminis šūkis. Negaliu pasakyti, kad man tai kelia juoką, greičiau – susirūpinimą. Jeigu, neduok Dieve, tam būtų pritarta, ekonomistai jau dabar gali suskaičiuoti, kokios bus pasekmės.
– Nuo kitų metų vyriausybė didins minimalią algą iki 350 eurų ir tai – dar ne pabaiga? Jeigu kitais metais Lietuvos ekonomika augs 3 proc., Jūs, atsižvelgiant ir į artėjančius rinkimus, greičiausiai dar bandysite minimalią algą kelti?
– Taip. Finansų ministras pateikė BVP augimo prognozę ir numatyta, kad ekonomika augs 3,2 procento. Tačiau yra vienas „bet“. Dabar yra ribojamas išlaidų didėjimas visose euro zonos šalyse. Kitaip tariant, nustatomas struktūrinis fiskalinis deficitas, todėl mes savo išlaidas turime numatyti tokias, kad jos neviršytų finansinės drausmės rodiklių. Spalio 20 d. ketiname kitų metų biudžeto projektą pristatyti Seime ir jau kitą dieną jis keliaus į Briuselį. Iš čia turime sulaukti atsakymo, ar galime projektą svarstyti, tokios yra taisyklės. Bet, jeigu kitąmet gausime daugiau pajamų, jos bus nukreiptos valstybės skolos mažinimui.
– Tačiau bet kuriuo atveju Jūs pats tyliai galvojate, kad į Seimo rinkimus eisite minimalią algą padidinus iki 400 eurų?
– Sausio 1 dieną minimali alga tikrai bus 350 eurų. Liepos 1 dieną ji jau gali būti ir 375 eurai, tačiau turime įvertinti biudžetiniame sektoriuje dirbančiųjų darbo užmokestį.
– Daug viešai kalbama apie transporto įmonių holdingą, kurį Jūs esą imatės kurti. Numatyta net „Lietuvos paštą“ įtraukti į transporto įmonių holdingą, nors sunku suvokti, kaip jis galėtų ten atsidurti. Koks čia sumanymas? Ar tai nėra būdas sumerkti galus į vandenį, kad niekas nieko nesuprastų, o visų įmonių nuostolius dengs „Lietuvos geležinkeliai“ ir pats holdingas bus simboliškai pelningas?
– Ne, jokie galų sumerkimai nenumatyti. Holdingų, apie kuriuos dabar kalbama, klausimas yra iškeltas dar konservatorių valdymo laikais. Jei neklystu, programa vadinosi „Visuomis“. Mes strateginio planavimo komitete esame patvirtinę valstybės įmonių valdymo sistemą, kurioje numatytas trijų holdingų sukūrimas. Vienas jų, sukurtas „Lietuvos energijos“ pagrindu, sėkmingai veikia. Netrukus į vieną įmonę bus sujungtos „Lietuvos dujos“ ir „Lesto“. Dar vienas holdingas jungia įmones, pavaldžias Energetikos ministerijai. Buvo svarstomas ir transporto holdingo klausimas, tačiau galiu nuraminti, kad sprendimai dėl tokio holdingo kūrimo nėra priimti. Kol kas yra priimtos gairės, kaip galima būtų įgyvendinti šią sistemą.
– Jūs dabar jau atsitraukiate?
– Ne. Strateginio komiteto posėdžio metu nebuvo pasakyta, kad reikia keisti kai kuriuos įstatymus, nes dabar galiojantys teisės aktai neleidžia tokio holdingo tvirtinti. Tačiau Lietuva turės eiti tokiu keliu, nes esame pakviesti tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariais. Pripažįstama, kad Lietuvos valstybinių įmonių valdymas yra neefektyvus, neskaidrus ir pan. Norėdami tapti minėtos organizacijos nariais, turime pakeisti ir priderinti nurodytus įstatymus bei pataisyti padėtį valstybės įmonių valdyme.
– Pone Butkevičiau, dar vienas viešai linksniuojamas dalykas – Jūsų žento istorija. Bet jau man tai yra pirmas žinomas atvejis, kai įmonės akcijos yra nusiperkamos iš būsimo pelno. Bet būsimas pelnas nėra lengvai prognozuojamas, nebent Jūsų žentas yra būsimo pelno garantas. Kaip Jūs aiškinate šią situaciją?
– Nežinau, kas Jums pateikė tokią informaciją. Kiek žinau, iš būsimo pelno akcijos nebuvo pirktos ir greičiausiai joks akcininkas nebūtų tuo suinteresuotas. Akcijos buvo pirktos banko pavedimu. Nei mano dukra, nei žentas nedarytų jokio nusižengimo Lietuvos įstatymams, nes jie puikiai supranta, kokias pareigas užimu. Kai kilo šis skandalas, dar kartą paklausiau, kas įvyko. Buvau patikintas, kad už akcijas sumokėta pavedimu jų įsigijimo momentu.
– Įmonė „Ministerium“ dalyvauja įvairiuose konkursuose ministerijose. Kad joje dirba Jūsų žentas, konkurso rengėjai greičiausiai žino. Jūsų nuomone, ar tai teisinga situacija?
– Mano žentui dirbat šioje įmonėje, dalyvauta keliuose konkursuose. Negaliu pasakyti, ar konkurso rengėjai žinojo, kad žentas yra įmonės akcininkas. Jau paskelbta, keliuose konkursuose „Ministerium“ dalyvavo ir kiek kartų laimėjo.
– Koks Jums susidaro įspūdis? Jie daugiau laimi ar pralaimi?
– Kiek girdžiu, daugiau pralaimėta.
– Tačiau kai kuriose ministerijose įmonė laimi konkursus?
– Nežinau, neturiu informacijos.
– Ar bus kokių nors Jūsų ar Jūsų žento veiksmai dėl šios istorijos?
– Negaliu akcininkams nurodinėti. Manau, laikas parodys.
– Jūsų patarėja Dalia Kutraitė–Giedraitienė po šios istorijos atsisakė pareigų. Vadinasi, kažkas buvo negerai?
– Ji dirbo visuomeniniais pagrindais ir tik su Pažangos tarybos darbotvarkės klausimais. Ji gana retai pasirodydavo Vyriausybėje, o mesti kaltinimai tikrai nebuvo malonūs. Manau, kiekvienam būtų nemalonu sulaukti nepagrįstų kaltinimų. D. Kutraitė –Giedraitienė manęs nieko neprašė ir į jokius interesų konfliktus nesivėlė.
