Žinia, finansų įstaigos skolina ne visiems, o geriems klientams. Gero kliento apibrėžimas finansų įstaigose gali kiek skirtis, tačiau vienas dalykas būdingas visoms – pateikus paraišką yra vertinama kredito istorija, kuri yra tarsi finansinės drausmės CV.
Jei oro uosto darbuotojai prieš skrydį tikrina keleivio bagažą, tai bankai, lizingai, vartojimo kredito įmonės ir kitos finansų įstaigos prieš skolindamos nuskenuoja finansinio pajėgumo bagažą. Šis bagažo turinys sudaro bendrą kliento paveikslą – būsite geras, vidutinis ar prastas klientas. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos atkreipia dėmesį finansų įstaigos, yra pajamos bei kredito istorija.
Iš ko susideda kredito istorija?
Ji yra tarsi finansinių galimybių veidrodis. Jame atvaizduojama dvejų dalių informacija. Pirma dalis – finansiniai įsipareigojimai. Tai įvairūs kreditai bankuose, vartojimo kredito įmonėse, tarpusavio skolinimo platformose, lizingai ir kt. Ši informacija skolintojui padeda įvertinti kliento biudžeto lankstumą, t.y. koks procentas pajamų skiriamas esamų kreditų įmokoms.
Antroji kredito istorijos dalis – mokėjimų istorija. Ji skolintojui pasako ar tvarkingai mokamos įmokos už kreditus bei sąskaitos už kitas paslaugas (telefoną, internetą, kabelinę TV ir kt.).
Ar aš turiu kredito istoriją?
Kredito istorija – tai informacija. Ji iškalbingesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jei niekada neturėjote kredito, lizingo ar kredito kortelės, niekada nevėlavote atsiskaityti su paslaugų teikėjais, gali susidaryti įspūdis, kad kredito istorijos ataskaita tuščia. Nesuklyskite. Skolintojui tai irgi informacija.
Viena vertus, finansų įstaigai tai gali būti požymis, kad jums nebuvo poreikio skolintis ar pirkti išsimokėtinai. Kita vertus – kuo labiau pasitikėti: patikrintu klientu, kuris yra turėjęs automobilio lizingą, skolinęsis būsto renovacijai ir laiku sumokėjusiu visas įmokas, ar naujoku, kuris nei karto nėra turėjęs finansinių įsipareigojimų?
„Mano Creditinfo“ atlikta bankų apklausa parodė, kad bankai labiau prognozuojamais laiko finansinių įsipareigojimų kada nors turėjusius klientus.
Klientais, turinčiais gerą kredito istoriją, finansų įstaigos linkusios labiau pasitikėti, todėl paprastai siūlo palankesnes finansavimo sąlygas (žemesnę maržą, mažesnį užstatą ir kt.). Naujausias ir gegužės mėnesį paskelbtas „Swedbank“ Finansų instituto tyrimas parodė, kad skolinantis būstui gera kredito istorija gali sutaupyti keliolika tūkstančių eurų palūkanų. Skolinantis automobiliui, kurio vertė 5000 Eur, galima sutaupyti iki 500 Eur, o išsimokėtinai perkant automobilį, kurio vertė 10 000 Eur, galima sutaupyti iki 1700 Eur.
Kaip pataisyti blogą kredito istoriją?
Ją gali lemti keletas priežasčių – tai pernelyg aukštas finansinių įsipareigojimų lygis, nesaikingas, nepamatuotas skolinimasis, skolinimasis ankstesnių kreditų įmokoms dengti bei pradelsti mokėjimai. Jei finansinės drausmės CV nekoks, nusiteikite – „kosmetiškai“ jo pataisyti ar ištrinti nepavyks. Teks paplušėti. Jei CV prastas dėl aukšto finansinių įsipareigojimų lygio – laikas jį sumažinti, apriboti savo kredito apetitą, kurį laiką nesiskolinant. Jei CV prastas dėl pradelstų mokėjimų – rekomenduojama greičiau juos apmokėti ir daugiau nevėluoti.
Finansų įstaigos paprastai vertina pastarųjų 2–3 metų kliento kredito istoriją, todėl praeities „dėmelių“ įtaka laipsniškai mažėja. Todėl, jei turite prastą kredito istoriją ir nusprendžiate nuo šiandien į įsipareigojimus žiūrėti kitaip, finansų įstaigose ateinančius porą metų dar galite sulaukti klausimų apie savo finansinę elgseną praeityje.
