Įprasta manyti, kad norint apsaugoti prekės ar paslaugos ženklą, jį reikia įregistruoti Valstybiniame patentų biure ar Vidaus rinkos derinimo tarnyboje priklausomai nuo to, kokioje teritorijoje (Lietuvos ar visos Europos Sąjungos mastu) siekiama ženklo apsaugos. Ir iš esmės tai yra teisingas požiūris. Tačiau taip pat svarbu, kada atliekama ženklo registracija ir koks apskritai ženklas tai yra. Verslo praktikoje paprastai iš pradžių pradedama veikla, sukuriamas naujas produktas ir jam žymėti skirtas žymuo, o prekių ženklo teisinės registracijos imamasi vėliau, neretai jau įsibėgėjus veiklai. Kokie pavojai slypi tokiais atvejais?
Neregistruotinas ženklas
Ne kiekvienas prekės ženklas gali būti registruojamas Prekių ženklų registre. Žymenys, neturintys skiriamojo požymio, nurodantys tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ar paslaugų charakteristikas nepripažįstami ženklais ir nėra registruojami.
Valstybinis patentų biuras, kaip matyti iš Prekių ženklų registro viešos duomenų bazės, atsisakė įregistruoti tokius ženklus kaip „SPINTŲ CENTRAS“ 20 klasės prekėms (baldai ir kt.), „DU BATAI“ 25 klasės prekėms (drabužiai, apranga, avalynė, galvos apdangalai), „JUODASIS ELIS“ 32 klasės prekėms (alus), „BG logistic system“ 39 klasės paslaugoms (vežimas, prekių pakavimas ir sandėliavimas, kelionių rengimas).
Taigi galima situacija, kai įmonė kurį laiką naudoja tam tikrą žymenį, pateikia paraišką įregistruoti prekės ženklą, tačiau ženklą registruoti atsisakoma. Tokiu atveju ši įmonė neturi išimtinių teisių į savo naudojamą žymenį, o jos galimybės ginti šį žymenį nuo nesąžiningų kitų asmenų veiksmų yra daug menkesnės nei ženklo registracijos atveju.
Tiesa, žymuo gali būti pripažintas ženklu ir jo registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį, kitaip tariant, jei ženklas per tam tikrą laiką jau įgavo tam tikrą žinomumą ir išskirtinumą. Tačiau tai yra išimtis iš bendros taisyklės.
Ženklų panašumo vertinimas
Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti įregistruotą ar į jį klaidinamai panašų ženklą tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms.
Sprendžiant, ar ženklai yra klaidinamai panašūs, ar gali kartu egzistuoti rinkoje, ypač didelė reikšmė suteikiama ženklo ir jo elementų išskirtinumui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad kuo stipresnis prekių ženklo skiriamasis požymis, tuo didesnė vartotojų suklaidinimo tikimybė ir atvirkščiai. Priklausomai nuo ženklus sudarančių elementų išskirtinumo ženklai yra laikomi „stipriais“ ir „silpnais“. „Stipraus“ ženklo atveju kitų prekių ženklų panašumo vertinimas bus griežtesnis, negu prekių ženklų, sudarytų iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio.
Koks ženklas laikytinas „stipriu“ ir koks „silpnu“?
„Stipriems“ elementams yra būdingas originalumas bei skambesio savitumas. Be to, ženklų panašumas priklauso ir nuo to, ar žodis turi prasmę, ar yra dirbtinis. Dažniausiai ženklai su prasminiais žodžiais, lyginant juos su dirbtiniais (pavyzdžiui, „lintelix“, „komplitec“), yra „stiprūs“ ženklai. Kita vertus, originalūs išgalvoti žodžiai yra ypač stiprūs ženklai. „Silpnais“ ženklo elementais laikomi žodžiai, kurie dėl daugkartinio naudojimo ženkluose visiškai prarado skiriamąsias funkcijas, pavyzdžiui, „kard“, „karb“, „dent“, „system“, „test“, „auto“, „inter“, „club“ ir t.t. Šie ir kiti žodiniai elementai, tokie kaip „info“, „euro“, dėl jų plataus naudojimo neturi išskirtinumo, todėl atitinkamų ženklų „stiprumas“ priklauso nuo kitų juos sudarančių elementų savitumo.
Jeigu ženklo ar jį sudarančių elementų išskirtinumas mažas, ženklo savininkas neturės teisės reikalauti pripažinti panašių elementų turinčio ženklo registraciją negaliojančia ar uždrausti naudoti tokį neregistruotą žymenį, todėl ženklai galės egzistuoti kartu, pavyzdžiui, „grožio laukas“ ir „grožio slėnis“ 44 klasės paslaugoms (grožio priežiūra).
Taigi apie ženklo teisinę apsaugą reikėtų susimąstyti dar jo kūrimo procese. Ženklas turėtų būti žodis ar žodinių bei vaizdinių elementų derinys, kuris yra originalus, savitas tos kategorijos prekėms ar paslaugoms. Kuriant prekės ženklą, reikėtų vengti aprašomojo pobūdžio žymenų, nepasižyminčių išskirtinumu, pavyzdžiui, „ryškūs namai“ 11 klasės prekėms (šviestuvai), „efektyvios komunikacijos“ 38 klasės paslaugoms (interneto paslaugų teikimas) ir panašiai.