Pasitikėjimui euro zonos ekonomika siekiant istorines aukštumas, trapiam bloko atsigavimui vis grasina pakenkti visas rinkinys politinių rizikos veiksnių Europos Sąjungoje, skelbia „Bloomberg“.
© DELFI / Andrius Ufartas

Euro zonos ekonomika, kurią Europos Centrinis Bankas (ECB) skatino supirkdama valstybių obligacijų už daugiau nei 2 trilijonus eurų, vis sparčiau atsigauna: pramonės ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai siekia didžiausią lygį nuo 2001 metų sausio.

Deja, prastesni nei buvo tikėtasi Vokietijos parlamento rinkimų rezultatai bei smunkantis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono populiarumas kelia grėsmę atsigavusiam Prancūzijos ir Vokietijos branduoliui Europos Sąjungoje.

Be to, rinkimai artėja Italijoje, o Katalonijos siekis atsiskirti nuo Ispanijos kelia grėsmę trečiai ir ketvirtai didžiausioms Europos ekonomikoms, o tokia situacija, savo ruožtu, verčia abejoti visos ES atsigavimu.

Ir nors ECB švelni monetarinė politika nuramino rinkas ir paskatino ekonomikos augimą, tai lėmė valstybių narių nenorą vykdyti reformų, o tai gali pasunkinti būsimas krizes, sako „Teneo Intelligence“ vykdomasis direktorius Carstenas Nickelis.

Kai ECB sugriežtins savo politiką, „visi politiniai rizikos veiksniai atsidurs priešaky“, sakė jis.

Katalonijos atsiskyrimas

Po to, kai Katalonijos parlamentas praėjusią savaitę balsavo už nepriklausomybės paskelbimą, Ispanijos premjeras Mariano Rajoy pasinaudojo išskirtinėmis galiomis, kurių jam suteikė Ispanijos Senatas, ir nušalino separatistinę Katalonijos vadovybę.

Nors kol kas M. Rajoy priemonės išlaikyti Ispanijos vienybę yra efektyvios, nauji rinkimai Katalonijoje, planuojami gruodžio 21 d., gali sukurti daugiau neapibrėžtumo dėl konstitucinės regiono, kuriam tenka 20 proc. Ispanijos BVP, ateities.

Rinkimai Italijoje

Italijoje, kurios ekonomika yra ketvirta didžiausia ES, pirmąjį ateinančių metų pusmetį vyks rinkimai. Briuselyje jų laukiama su nerimu, nes jų baigtis gali turėti įtakos Italijos ekonomikai ir finansų sistemai.

Šie rinkimai, be kita ko, taps tikru išbandymu nevienareikšmiams Italijos santykiams su euru, taip pat bus keliami klausimai dėl augančios šalies skolos ir sunkumų patiriančios bankų sistemos, kuri mėgina atsikratyti dešimties metų senumo „blogųjų“ paskolų.

Vokietijos koalicija

Praėjus penkioms savaitėms po rinkimų Vokietijoje, keturios partijos vis dar derasi dėl koalicijos ir pagrindinių klausimų – euro zonos ateities, klimato apsaugos ir imigracijos reformos.

Galutinis kompromisas lems Vokietijos vyriausybės poziciją vienais svarbiausių klausimų ES ir gali lemti tai, kaip toliau vyks svarbiausios Bendrijos diskusijos. Koalicijos derybų rezultatas taip pat nulems, ar Angela Merkel ir toliau dominuos ES, jeigu jos galios bus apribotos.

Prancūzija ir E. Macronas

Nors proeuropietiško kandidato E. Macrono iškilimas tapo tikru stimulu ES, pastaraisiais mėnesiais smukęs Prancūzijos prezidento populiarumas sukėlė abejonių dėl to, ar 39 metų prezidentas sugebės įgyvendinti savo planuojamus pakeitimus, kurių ragina imtis tiek namuose, tiek ir visoje Europoje.

Žinoma, E. Macronas dar turi laiko, o ir jį palaiko parlamentinė dauguma. Tai reiškia, kad jis turi galimybių prastumti nepopuliarių reformų, o vėliau atgaivinti savo populiarumą.

„Brexit“

„Brexit“ derybos pateko į aklavietę, nepaisant ES ir Didžiosios Britanijos pažadų sparčiau siekti pažangos. Derybų šalys vis dar nesutaria svarbiausiais klausimais, įskaitant ir tai, kiek Didžioji Britanija turi susimokėti už išstojimą iš ES.

Nors abi pusės pabrėžia, kad siekiama sąžiningo susitarimo, ES šalys praėjusią savaitę sutarė parengti planus tam atvejui, jeigu gruodį, kai susitiks šalių vadovai, nebus proveržio.

Gebėjimas ar negebėjimas susitarti dėl „Brexit“ iki 2019 metų kovo lems ne tik tai, ar JK gaus prieigą prie savo didžiausios rinkos, bet ir tai, ar Europos kompanijos turės galimybių parduoti savo prekių Didžiojoje Britanijoje.

Praėjusiais metais keturios didžiausios Europos ekonomikos – Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija – kartu į Didžiąją Britaniją eksportavo prekių už maždaug 164 mlrd. JAV dolerių.

Rytų ir Vakarų priešprieša

Lenkijos vyriausybė tapo bene pagrindiniu Europos Sąjungos kampanijos, kuria siekiama sustabdyti klystančias šalis, taikiniu. Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose bei britų sprendimo išstoti iš ES paskatinti populistai Lenkijoje ir Vengrijoje ėmė mesti iššūkį Bendrijai tokiais klausimais, kaip teisės viršenybė ir migracija.

Tuo tarpu euroskeptiškos ANO partijos pergalė Čekijos parlamento rinkimuose, įvykusiuose anksčiau šį mėnesį, sudavė dar vieną smūgį tiems, kas siekia gilesnės ES integracijos, ir sustiprino prieš Bendriją nusiteikusias jėgas. O kaimyninėje Austrijoje rinkimai atvedė nacionalistinę Laisvės partiją į vyriausybę, o tokie pokyčiai žymi poslinkį į dešinę. Šie pokyčiai pavers Austriją priekabesne sąjungininke Europos partneriams.

Migracija

Imigrantų srautas išlieka vienu labiausiai nerimą ES lyderiams keliančių klausimų. Anksčiau šį mėnesį vykusiame viršūnių susitikime jie sutarė laikytis plano, kuris numato „stebėti visus migracijos kelius ir būti pasirengusiems reaguoti į naujas tendencijas“.

Toks susitarimas pasiektas po to, kai žemynas patyrė didžiausią imigrantų antplūdį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kas grasino sužlugdyti Europos bevizio keliavimo zoną. Nors dabar padėtis yra nebe tokia rimta, kaip piko metu 2015 metais, kai į ES nelegaliais būdais pateko 1,82 mln. žmonių, imigracija vis dar išlieka svarbiu klausimu daugeliui Europos šalių, ypač Vokietijai ir Austrijai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaip žlugo kadaise galinga Venesuelos ekonomika (37)

Kaip Venesuelos, kadaise turtingiausios Lotynų Amerikos šalies, ekonomika atsidūrė griuvėsiuose?...

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (765)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos: demografijos iššūkiai ir artėjančios reformos (62)

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka...

Panevėžio verslininkas: dirbti Lietuvoje turi norėti ir filipiniečiai (192)

Jei rasti aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje darosi sunku, tai žemesnės...

Parduodamas kavinių tinklas „Caffeine“ (37)

„BaltCap“ pateikė rinkai siūlymą įsigyti kavinių tinklą „Caffeine“. Parduodamos 62...

Top naujienos

„Žalgirį“ geresniu už CSKA pavadinęs Jasikevičius: šitie vyrai – daugiau nei fantastiški (84)

Kauno „Žalgiris“ išgyveno Maskvos CSKA šturmą ir pirmą kartą Eurolygos istorijoje iškovojo...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (395)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Ar „MG Baltic“ gali sustabdyti Seimo NSGK išvadų skelbimą? (2)

LRT TELEVIZIJOS laidoje „ Savaitė “ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ( NSGK )...

Ketvirtame kėlinyje žaisti nustojęs „Žalgiris“ išgyveno: patiesė CSKA ir finišavo trečias (1139)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje įspūdingu...

Gydytoja papasakojo apie dažną ligą, kuri neretai ignoruojama: įspėja, kuo gali baigtis (1)

Pasaulyje kas ketvirtas žmogus skundžiasi širdies ritmo sutrikimais. Arterinės hipertenzijos...

Gyvai / Didysis Eurolygos finalas: „Real“ – „Fenerbahče“ (2)

Sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje vykstančiame didžiajame Eurolygos finale...

Ulanovas: jeigu būtume šitaip pralaimėję, tai nebūtų žodžių specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (2)

Šį sezoną ne kartą dviženklius deficitus naikinęs Kauno „Žalgiris“ sekmadienį parodė, kad...

Baltos vestuvių ceremonijos varnos: parodė, kaip nereikėtų rengtis į karališką puotą (6)

Kvietimai į karališkas vestuves buvo išsiųsti dar kovo mėnesį, tačiau kai kurie svečiai vis...

Vieno mikrorajono gauja šiurpino visą Europą (10)

„Danijos naujienų portale Ekstrabladet 2013 metų birželio 28 d. paskelbtas straipsnis...

Kalbininkas Smetona: tarmės yra mėšlas (145)

„Tarmės yra mėšlas“, – tokiu terminu jo klausančias auditorijas mėgsta šiurpinti...