2018 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo registruota 141,6 tūkst. bedarbių, iš kurių 37,5 tūkst. yra ilgalaikiai, skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.
Pasirinktose savivaldybėse nedarbo lygis šiek tiek skiriasi: Akmenėje siekia 11,9 proc., Alytaus mieste – 9 proc., Druskininkuose – 8,5 proc., Pagėgiuose – 8,7 proc., Panevėžio mieste – 6,5 proc., Šilutėje – 8,3 proc., Utenoje – 9,4 proc.
Pagrindinis naujojo modelio tikslas – suteikti pagalbą atsižvelgiant į individualius bedarbio poreikius, didžiausią dėmesį skiriant ilgalaikiams bedarbiams, kurie kai kuriais atvejais gauna socialinę paramą, patiria socialinę riziką ar turi kitų daugybinių bėdų – pavyzdžiui, yra vieniši tėvai, turi priklausomybę nuo alkoholio ar kitų medžiagų, pasižymi ilgalaikėmis sveikatos problemomis, neturi namų arba gyvena labai atokiai.
Gegužės–liepos mėnesiais Šilutėje jau vyko nedidelis eksperimentas, kurio metu buvo bendradarbiaujama su savivaldybės institucijomis ir darbdaviais, paslaugos buvo teikiamos tiesiogiai seniūnijose, organizuotos darbo mugės. Nors bandymų laikotarpis buvo trumpas, bet rugsėjo 1 d. Šilutėje nedarbas sumažėjo iki 8,3 proc. – tai 2,5 procentinio punkto mažiau nei gegužės mėnesį.
Atrinktose 7 savivaldybėse naujasis modelis pradės veikti nuo kitų metų sausio 1 d.
Institucijos pačios ieškos nedirbančių asmenų
Remiantis pasiūlytu modeliu, darbo neturintis žmogus galėtų kreiptis į Užimtumo tarnybos skyrių arba savivaldybę – kaip patogiau jam pačiam. Tačiau nemaža dalis darbo rinkoje nedalyvaujančių žmonių nesikreipia nei į savivaldybę, nei į darbo biržą, tad institucijos pačios ieškos asmenų, kuriuos būtų galima paskatinti mokytis ar dirbti. Tam galėtų būti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos ar kiti socialiniai partneriai, kurie aptikę ekonomiškai neaktyvius žmones paskatintų juos atvykti į darbo biržą ar savivaldybę ir net palydėtų, jeigu reikia.
Žmonėms, atvykusiems į Užimtumo tarnybos skyrių ar savivaldybę, bus atliekamas pirminis vertinimas. Jeigu atvejis gana paprastas, tai aptarnavimo specialistas savarankiškai paskirs priemones ir paslaugas. Bet jeigu situacija sudėtingesnė ir žmogui reikia daugiau paslaugų, tuomet bus paskiriamas atvejo vadybininkas. Šias funkcijas galės atlikti savivaldybės arba Užimtumo tarnybos skyriaus darbuotojas. Jis sudarys asmens profilį, nustatys, kokių konkrečių paslaugų jam reikia, suorganizuos reikiamus susitikimus, pavyzdžiui, su švietimo, medicinos, užimtumo ar socialiniais darbuotojais.
Jeigu būtų nustatoma, kad asmeniui reikia didesnės ir sudėtingesnės pagalbos, atvejo vadybininkas sudarys komandą, į kurią įeis Užimtumo tarnybos skyriaus, savivaldybių ir kitų institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ši komanda kurs individualų planą ir nustatys, kokių konkrečių paslaugų žmogui reikia, kokiu eiliškumu jos turi būti teikiamos. Tai gali būti reabilitacija, psichologo konsultacijos, piniginė parama, lydinčio asmens paslaugos, perkvalifikavimas, profesinis mokymas ir panašiai.
Planas gali būti koreguojamas, keičiamas, pratęsiamas arba užbaigiamas anksčiau, jei žmogus jau yra pasiruošęs dirbti. Sprendimus kartu su žmogumi priimtų vadinamoji atvejo komanda. Kai ši komanda nutars, jog asmuo yra pasirengęs darbui, jam bus skiriamas bandomasis darbas ir tuo metu dalį darbo užmokesčio finansuos Užimtumo tarnybos skyrius. Su dirbančiuoju bus pasirašoma trišalė sutartis: tarp jo paties, darbdavio ir Užimtumo tarnybos.
Jeigu bandomasis laikotarpis praeis sėkmingai, darbdavys galės suteikti darbuotojui nuolatinį darbą. Jeigu darbas šiuo laikotarpiu būtų nesėkmingas, būtų atnaujinamas individualus planas.
Panašių principų modeliai šiuo metu veikia Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje bei Estijoje.
