aA
Nuo 2019 metų atnaujinama antros pakopos pensijų kaupimo tvarka ne tik išplečia papildomai pensijai kaupiančiųjų ratą, bet ir numato naujovių jau taupantiems pensijų fonduose. Pastebima, kad šie pokyčiai kelia šalies gyventojų susidomėjimą, kita vertus, jau spėjo susiformuoti ir keletas su kaupimu pensijai susijusių mitų. Pensijų fondus valdančios bendrovės „INVL Asset Management“ verslo plėtros vadovas Andrej Cyba pranešime žiniasklaidai atskleidžia ir paaiškina septynis mitus, kuriuos pastaruoju metu tenka paneigti finansų specialistams.
© DELFI / Karolina Pansevič

Mitas Nr. 1: pensijų fonduose kaupiamas turtas nebus paveldimas

Iš tiesų pensijų fonde kaupiamos lėšos yra paveldimos. Išėjus į pensiją sukauptą turtą ar jo dalį taip pat bus galima paveldėti, tačiau tai priklausys nuo fonde sukauptos sumos ir žmogaus pasirinkto išmokų būdo. A. Cybos teigimu, čia galioja paprasta taisyklė – kol lėšos yra pensijų fondo sąskaitoje, tol jos yra paveldimos. Nebus paveldima ta lėšų dalis, kuri bus pervedama į „Sodrą“ ir kuri bus skirta mokėti anuitetui.

Nuo 2020 metų įsigalios ši išmokų tvarka: numatoma, kad jei sulaukus pensinio amžiaus, pensijų fonde bus sukaupta iki 3 tūkst. eurų, tokia suma išmokama iškart. Sukaupus nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, bus mokamos periodinės išmokos iš pensijų fondo, kurios bus paveldimos. Jei sukaupta nuo 10 iki 60 tūkst. eurų, reikės įsigyti pensijų anuitetą iš „Sodros“, bet ir čia yra galimybė užsitikrinti lėšų paveldimumą dar 20-čiai metų.

„Norint, kad didesnė lėšų dalis būtų paveldima, rekomenduojama rinktis atidėtąjį anuitetą. Tokiu atveju nuo pensinio amžiaus pradžios iki dalyviui sukaks 85 metai, bus mokamos periodinės išmokos iš pensijų fondo, o tam skiriama 85–90 proc. sukauptos sumos. Tos lėšos ne tik bus paveldimos, bet ir toliau bus „įdarbintos“ finansų rinkose, todėl bus valdoma jų nuvertėjimo rizika“, – sakė A. Cyba. Nuo 85 metų amžiaus iki gyvos galvos anuiteto išmokas mokėtų „Sodra“, o šiam tikslui būtų skiriami likę 10–15 proc. nuo visos antros pakopos fonde sukauptos sumos – būtent ši dalis ir nebus paveldima.

Mažiau patrauklus variantas paveldėjimo prasme yra standartinis anuitetas, kai išėjus į pensiją visa fonde sukaupta suma bus pervedama į „Sodrą“ ir pensijų išmokos pradedamos mokėti iškart bei mokamos iki gyvenimo pabaigos. Išmokas mokės „Sodra“ papildomai prie valstybės mokamos senatvės pensijos. Kaip ir minėta anksčiau, šios lėšos nebus paveldimos. Jeigu sulaukus pensinio amžiaus yra sukaupta daugiau kaip 60 tūkst. eurų, turto dalis, viršijanti šią sumą, gali būti išmokama vienkartine pensijų išmoka ir yra paveldima, o likusi dalis mokama iki gyvos galvos pagal įsigytą anuiteto variantą.

Mitas Nr. 2: kaupiant pensijai, reikia rinktis tarp antros ir trečios pakopos pensijų fondų

Kadangi finansų ekspertai rekomenduoja pensijoje būti užsitikrinus bent 80 proc. ligtolinių pajamų, kaupimas antros ir trečios pakopos pensijų fonduose ne konkuruoja tarpusavyje, bet papildo vienas kitą. „Kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, tačiau kaupimas antroje pakopoje kartu su „Sodros“ pensija leidžia tikėtis užsitikrinti apie 40–50 proc. ligtolinių pajamų lygį. Tuo tarpu trečioji pakopa suteikia galimybę siekti užsitikrinti likusį lėšų poreikį“, – aiškino A. Cyba.

Jis pabrėžia, kad valstybės siūlomus antros pakopos privalumus verta išnaudoti nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio. Šiemet valstybės skatinamoji įmoka, skaičiuojama nuo užpraeitų metų šalies vidutinio šalies atlyginimo, į maksimaliai antroje pakopoje kaupiančio asmens pensijų fondą sieks apie 197 eurus per metus. Tai – reikšminga suma tiek gaunantiems mažesnes ar vidutines pajamas, tiek ir uždirbantiems daugiau. O, kaupiant papildomai trečios pakopos pensijų fonduose, galima pasinaudoti GPM mokestine lengvata, kuri priklausomai nuo įmokų į šiuos fondus sumos, per metus siekia iki 300 eurų.

Todėl, turint galimybes, racionaliausia yra išnaudoti visas valstybės teikiamas paskatas, kurių bendra galima suma per metus siekia beveik 500 eurų. Kaupiant tokiomis sąlygomis, per 30 taupymo pensijai metų dalyvaujantis sistemoje gali tikėtis iš viso gauti 14,9 tūkst. eurų skatinimą iš valstybės.

Mitas Nr. 3: pensijų fondai gali bankrutuoti

Pensijų fondų veikimą šalyje prižiūri Lietuvos bankas, o teisės aktai nustato, kad gyventojų pensijų fonduose kaupiamos lėšos jokiu atveju nepatenka į pensijų kaupimo bendrovės sąskaitą ir yra laikomos specialiame banke – depozitoriume, kuris yra svarbi kaupimo sistemos saugumo grandis.

„Dalyvių kaupiamos lėšos yra fiziškai atskirtos nuo pensijų fondų valdytojų turto. Jie kaupimo dalyvių turtu tiesiogiai nedisponuoja. Valdytojai priima sprendimus, kur geriausia „įdarbinti“ lėšas. Kiekvieno sandorio pagrįstumą patikrina bankas saugotojas – depozitoriumas – ir tik įsitikinęs, jog jis neprieštarauja teisės aktams, įvykdo operacijas su fondo turtu. Banko, saugančio fondų turtą, veiklą nuolat prižiūri Lietuvos bankas. Kadangi kaupimo bendrovė dalyvių lėšų tiesiogiai neturi, net ir jos bankroto atveju šios lėšos liktų saugios bei būtų perduotos valdyti kitai pensijų kaupimo bendrovei“, – pabrėžė A. Cyba.

Mitas Nr. 4: antros pakopos pensijų fonduose „apsimoka“ kaupti tik gaunantiems mažas pajamas

„Bendroji rekomendacija yra pradėti kaupti pensijai kuo anksčiau ir skirti tam 10 proc. ir daugiau nuo savo pajamų „į rankas“. Efektyviausia tai daryti išnaudojant kaupimui antrą pakopą ir trūkstamą sumą skiriant kaupimui trečioje pakopoje. Tokia produktų kombinacija leis pasinaudoti valstybės siūlomu skatinimu tiek antroje, tiek trečioje pakopose, nepriklausomai nuo pajamų dydžio“, - sakė specialistas.

Tai iliustruoja pernai 2000 eurų pajamas „į rankas“ gavusio žmogaus pavyzdys, jei jis nuo 2019 m. kaupimui skirtų dešimtadalį šių lėšų ir paskirstytų jas kaupimui antroje ir trečioje pakopoje. Jei jis kauptų antroje pakopoje maksimaliai, jo kas mėnesį iš valstybės gaunama paskata sudarytų apie 16 proc. nuo jo įmokos į pensijų fondą (per metus – beveik 197 eurus), o trečioje pakopoje kaupimui skirdamas trūkstamus 80 eurų kas mėnesį ir, po metų deklaravęs pajamas, jis gautų 20 proc. GPM lengvatą nuo sumokėtų įmokų bei susigrąžintų apie 190 eurų.

„Taip pat didesnes pajamas gaunantiems gyventojams svarbu tai, kad įmokos į antros pakopos pensijų fondus yra skaičiuojamos nuo draudžiamųjų pajamų. Šioms pajamoms, nuo kurių „Sodrai“ mokami mokesčiai, taikomos „lubos“, tad „lubos“ bus taikomos ir įmokai į pensijų fondą. Dėl šios priežasties valstybės į antros pakopos pensijų fondą mokama paskata santykinai išliks reikšminga net ir ženkliai didesnes nei vidutinės pajamas gaunantiems gyventojams“, – sakė A. Cyba. Šios „lubos“ 2019 metais sieks 120 vidutinių darbo užmokesčių, 2020 metais – 84, o nuo 2021 metų – 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus.

Mitas Nr. 5: pensijų fondų valdymo bendrovės galės didinti turto valdymo mokestį savo nuožiūra

Kaupiant antros pakopos pensijų fonduose taikomas turto valdymo mokestis, kurio maksimalų dydį nustato įstatymas. 2019 m. jis bus 0,8 proc., 2020 m. – 0,65 proc., kol nuo 2021 m. pasieks 0,5 proc. dydžio metinį turto valdymo mokestį, o turto išsaugojimo fonde šis mokestis sieks tik 0,2 proc. Taigi, 2021 m. valdymo mokestis mažinamas net du kartus lyginant su galiojusiu iki 2019 m., kai jis siekė 1 proc., tad didesnė dalis fonduose sukauptų lėšų liks pensijų fondų dalyviams.

Mitas Nr. 6: „Sodra“ nuo kitų metų pradžios nebepervedinės įmokų, tai turės daryti pats žmogus. To neatlikus, bus užšaldomos sąskaitos, grės baudos ir pan.

„Iš tiesų žmogui įmokų pervedimu pačiam rūpintis neteks – jam pakanka pasirašyti pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje pensijų fondų valdymo bendrovėje, įmokas darbdaviai nuskaitys nuo žmogaus darbo užmokesčio, o įmokų į pensijų fondus pervedimu ir toliau rūpinsis „Sodra“, – paaiškino A. Cyba. Taip pat gyventojai ar įmonės galės patys pervesti papildomai lėšų į antros pakopos pensijų fondus, tačiau, kadangi tai yra savanoriškas veiksmas, jokios sankcijos už lėšų nepervedimą negrės.

Mitas Nr. 7: kaupimas pensijai sumažės nuo 6 iki 4,5 proc.

Nors, vertinant papildomo kaupimo pensijai procentų dydžių aritmetinę sumą, atrodo, kad bendrai pensijai kaupti skiriamų įmokų suma 2019 metais sumažės, tačiau nuo šių metų vykdoma mokesčių reforma lems, kad ir toliau kaupiant pensijai maksimaliai, įmokos išliks beveik tokios pačios. Taip atsitiks dėl to, kad atlyginimas „ant popieriaus“ nuo 2019 m. augs 1,289 karto.

Pavyzdžiui, jeigu 2018 m. pajamos „į rankas“ siekė 400 eurų, tai maksimalaus kaupimo atveju (2+2+2) mėnesio įmoka į pensijų fondą 2018 m. buvo 34,4 eurai, o 2019 m. kaupiant maksimaliai (3+1,5) sudarys 34,6 eurus. Jei 2018 m. gaunamas atlygis buvo 1000 eurų į rankas, tai įmoka į pensijų fondą 2018 m. siekė 69,6 eurus, o 2019 m. bus 68,7 eurai, jei atlygis buvo 1500 eurų – atitinkamai 96,7 eurai ir 94,4 eurai.

„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ pensijų fondus valdo nuo 2004 metų. Taip pat bendrovė valdo investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 650 mln. eurų vertės turto.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Novaturui“ vadovauja Audronė Keinytė (5)

Vieno didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „ Novaturas “ naująja generaline direktore...

Atostogauti ketinę lietuviai niršta: kelionių organizatoriai be perspėjimo atšaukė keliones (61)

Poilsines keliones į Tenerifę Ispanijoje nusipirkę lietuviai pasipiktino, kai gavo laiškus iš...

Tyrimas: milijonierių sparčiausiai daugės Nigerijoje, į dešimtuką patenka ir Lenkija bei Ukraina (5)

Nors ekonomikos galiūnės, kaip JAV, Kinija ir Japonija, turi daugiausia turtuolių, naujų...

„Amazon“ užplūdę Kinijos prekeiviai skatina susitelkti į konkurencinius pranašumus

Nuolatiniai pokyčiai, pasak „Amazon“ paskyrų administratoriaus, konsultanto Klaido Šiuipio,...

Turto banko vadovas: turime galvoti, kaip valstybės pastatus užpildyti institucijomis (41)

Naujasis valstybės nekilnojamąjį turtą centralizuojančio Turto banko vadovas Mindaugas...

Top naujienos

Karbauskis dėl prezidento rinkimų turi ir abejonių: jei taip, tai turėsime problemą (755)

„Kandidatas, kurį mes patvirtinsime savo suvažiavime, taps Lietuvos Respublikos prezidentu“, -...

Linkevičius apie krizę Britanijoje: vyksta iškilmingas viešas šalies niokojimas (198)

„Kad ir kaip baigtųsi Brexitas , Europa jau bus kitokia – ji sukrėsta“, – taip dabartinės...

Orai: permainos nesibaigia

Šiandien, ketvirtadienį, Lietuvos orus lems aktyvus Atlanto ciklonas. Naktį praslinkęs šiltasis...

Theresa May atlaikė nepasitikėjimo balsavimą, tačiau parlamentas toliau aklavietėje atnaujinta 21.18 (133)

Didžiosios Britanijos parlamentas trečiadienio vakarą po ilgų debatų balsavo dėl pasitikėjimo...

Giedraitį nustebino ir sirgaliai, ir naujas treneris: buvo keista, kad ant manęs nerėkia (8)

Rokui Giedraičiui buvo sunku įsivažiuoti, bet kai įkrito keistas tritaškis „nuo lentos“,...

Nuo tuberkuliozės niekas neapsaugotas: lėtai progresuojančia ir labai pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur simptomai (40)

„Niekas nepasaugotas nuo tuberkuliozės. Kiekvienas kvėpuojantis gali ja užsikrėsti, – sako...

Vėl gedimą patyręs Juknevičius: šiandien dirbome mechanikais – apmaudu (12)

Antanui Juknevičiui ir Dariui Vaičiuliui, „Craft bearings“ ekipažui, 9-asis Dakaro greičio...

Devintame Dakaro greičio ruože lietuvių viltys nesudužo – išsaugotos rekordinės pozicijos atnaujinta 00.57 val. (440)

Tokios dienos, koks buvo devintasis Dakaro ralio etapas, nesitikėjo, matyt, niekas. Jeigu...

Per pratęsimą palūžęs „Rytas“ nusileido ALBA komandai su puikiu Giedraičiu (161)

Vilniaus „Ryto“ (1/2) komanda Europos taurės „Top-16“ etape patyrė antrąjį pralaimėjimą...

Trečiojoje „Eurovizijos“ atrankoje – netikėtas „120“ sprendimas ir nauji komisijos favoritai (35)

Trečiadienio vakarą LRT Didžiojoje studijoje buvo filmuojama nauja nacionalinės...