Jei net liūdnos ateities perspektyvos atrodo mažai tikėtinos ir visiškai nebaugina, pamąstykite, kiek triūso įdėjote, kad uždirbtumėte pinigų. Ar būtumėte taip stengęsis veltui? (Pastarasis klausimas, žinoma, ne savanoriams iš labdaros organizacijų.) Vadinasi, švaistydami pinigus mažinate valandų ar net savaičių uždarbį. Tarsi į šiukšliadėžę beatodairiškai sviedžiate savo prakaitu uždirbtus pinigus. Būtent taip ir yra. Įsivaizduokite, kaip reaguotumėte stebėdami gatve tolstantį šiukšliavežį, į kurį jau pakliuvo jūsų išmestas maišas su visos savaitės atlyginimu. Scena kaip iš košmariško sapno, ar ne?

Vis dėlto galima lažintis, kad nė siaubingiausiame košmare nesapnavote, kiek pinigų iš tiesų iššvaistote. Jei abejojate, svetainėje time.com siūloma pasitikinti, ar jūsų atveju teisingi toliau išvardyti teiginiai. Tai penki požymiai, rodantys, kad metas susimąstyti prieš eilinį kartą leidžiant pinigus.

1. Naujus daiktus perkate vien todėl, kad jie nauji.

Jūs esate tas, kuris rikiuojasi į eilę su norinčiaisiais įsigyti ką tik pasirodžiusį „iPhone“ modelį. Tačiau ar pagalvojote, kad nauji „iPhone“ modeliai ir toliau bus leidžiami? Be to, naujausios versijos visada tobuliausios. Jei įmonės nustotų kūrusios naujas siūlomų gaminių versijas, jos tiesiog bankrutuotų. Deja, tai visiškai nereiškia, kad jūs turite patenkinti jų lūkesčius ir kaskart suskubti įsigyti naujas lentynose rikiuojamas prekes.

Tas pats pasakytina ne tik apie elektroniką. Ar ne naujo automobilio kvapas kaskart atvilioja į transporto priemonių prekybos saloną? Kiekvienas įsigytas automobilis iš karto nuvertėja net 11 proc., o po pirmųjų eksploatavimo metų jo vertė nukrenta net 19 proc. Niekaip neatgausite už automobilį paklotos sumos, jei tam tikrą laiką jo nevairuosite.

2. Per išpardavimą apsirūpinate tuo, ko visiškai nereikia.

Juodasis penktadienis, kibernetinis pirmadienis, ypatingų nuolaidų šeštadienis, nemokamų pristatymų diena... Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Būtent šiomis išskirtinių pasiūlymų dienomis kažkodėl nepraleidžiate progos po grumtynių realiose arba virtualiose spūstyse įsigyti ką nors visiškai nereikalingo. Be to, visada pasižvalgote po vietinį prekybos centrą ar kompiuterių saloną, kai jame vyksta išpardavimas. Na ir kas, kad jis skelbiamas kas savaitę? Vis tiek tokia proga tuščiomis iš parduotuvės juk neišeisi. O ką ir sakyti apie tas prekes, kurių porą galima įsigyti už vieneto kainą? Gali būti, kad jums nereikia nė vienos, bet negalite nepirkti, kai taip pigu? O svarbiausia, susidaro įspūdis, kad neįtikėtinai daug sutaupote. Būtent – įspūdis. Pagalvokite, kiek iš tiesų sutaupytumėte, jei nepasiduotumėte neva vertingo pasiūlymo pagundai.

Ką galite pasakyti apie savo apsipirkimo įpročius? Kad apsiperkate tik išparduotuvėse, didmeninės prekybos bazėse ar renkatės nupigintas prekes? Manote, tai rodo, kad esate taupus? Iš tiesų sutaupote tiek, kiek sutaupytumėte, jei už tuos pačius daiktus mokėtumėte įprastą pradinę kainą. Bet jei jie nereikalingi, tai juk apskritai jų nepirktumėte. Vadinasi, nesutaupote nė cento. Be to, neretai tenka gerai pasukti galvą, kad sugalvotumėte, ką su įsigytu turtu daryti.

3. Mokate mokesčius, kad galėtumėte naudotis kredito kortelėmis arba banko sąskaita.

Sumokate tam tikrą sumą kredito kortelių įmonei, kad galėtumėte mokėti palūkanas nuo tos sumos, kurią esate skolingas? Keistas sandoris. Esama kelių išimčių, kai gaunamas pelnas viršija mokestį, bet dažniausiai mokėti metinio kredito kortelės mokesčio neverta. Juk egzistuoja įvairiausios kredito kortelės, kuriomis galima naudotis nemokant metinio mokesčio. Kodėl neįsigyjate būtent tokios?
Tas pats pasakytina ir apie banke atsidarytas kas mėnesį apmokestinamas sąskaitas.

Pasidomėkite, ar visuose bankuose reikia mokėti mokesčius. Tikrai atrasite tokį, kuris pasiūlytų planą už minimalų indėlį.

4. Nesinaudojate lojalumo kortelėmis parduotuvėse, kuriose paprastai apsiperkate.

Galite piktintis, kiek įmanydami, kad maisto ir kitose parduotuvėse mainais į suteiktas nuolaidas vagiama asmeninė jūsų informacija ir stebimos apsipirkimo tendencijos, bet žinokite, kad jei reguliariai apsiperkate parduotuvėje, kurioje lojalumo programose dalyvaujantiems pirkėjams siūlomos ypatingos kainos, nedalyvaudami toje programoje kaskart apsipirkdami išleidžiate maždaug 20 proc. daugiau pinigų. Taigi, jei nesate teisėsaugos ginamas liudininkas, vargu ar rizikuojate patikėdami vietiniam prekybos centrui savo adresą ir telefono numerį bei atskleisdami, kokios rūšies sviestą perkate.

5. Viešojo maitinimo įstaigose valgote dažniau nei namie.

Jei pusryčiams renkatės kokį nors išsinešti siūlomą užkandį, priešpiečiai jums pristatomi į darbą, o pietums renkatės patiekalą iš kokio nors restorano meniu, tikrai išleidžiate daugiau nei galėtumėte. Žinoma, jei esate kelyje, kitos išeities, kaip naudotis viešojo maitinimo paslaugomis, neturite, tačiau įprastai geriau gaminti maistą namuose. Tai ne tik pigiau, bet ir sveikiau, o gal net skaniau.

Pagalvokite, kad vien antkainiai ir arbatpinigiai sudaro maždaug 25 proc. išleidžiamos sumos. Būtent tiek sutaupytumėte, jei produktus pirktumėte patys. O jei dar laikote save pusėtinu kulinaru, tikrai negalite pasiteisinti, kodėl taip nesielgiate.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (107)