Tai parodė bendrovės „Mokilizingas“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas vartotojų elgsenos tyrimas, rašoma išplatintame pranešime spaudai.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pritrūkę pinigų norimai prekei ar paslaugai, iš artimųjų skolintųsi 39 proc. apklaustųjų, o išsimokėtinai pirktų – 37 proc. apklausos dalyvių. Banko kredito kortele pasinaudotų net 2,5 karto mažiau respondentų – 15 proc. respondentų, o vartojimo paskolą rinktųsi vos 9 proc. apklaustųjų.
„Vakarų valstybėse dauguma žmonių skolinasi iš lizingo ar kredito paslaugas teikiančių bendrovių ir labai maža jų dalis – iš artimųjų. Tačiau Lietuvoje ilgą laiką nebuvo galimybių skolintis – paskolų ar įsigijimo lizingu paslaugų žmonėms niekas neteikė. Netikėtai prireikus pinigų vienintelė reali galimybė anskčiau buvo skolintis iš artimųjų. Šis modelis visiems atrodė įprastas. O juk lietuviai yra inertiški: jie gana sunkiai keičia įpročius, lėtai kinta jų mentalitetas. Tai lemia jų konservatyvumas ir pakankamai lėtas gebėjimas persiorientuoti prie kitokios ekonominės realybės“, – kalbėjo psichologijos mokslų daktaras Marius Daugelavičius.
Svarbiausia – laiku skolą grąžinti
Tyrimas parodė, kad vertindami skolinimosi aplinkybes lietuviai didžiausią dėmesį kreipia į skolos grąžinimo galimybes. Net 45 proc. respondentų skolindamiesi nejaučia diskomforto, jei žino galintys laiku grąžinti pinigus.
Kad skolintis vertėtų tiktai ištikus bėdai, yra įsitikinę 20 proc. apklaustųjų, o skolinimąsi vien tik iš artimųjų pripažįsta 13 proc. apklausos dalyvių.
5 patarimai, kaip pasiskolinus pinigus grąžinti laiku
1. Tiksliai įvertinkite, kiek esate pasiskolinę. Sudarykite savo finansinių įsipareigojimų sąrašą – jame įvardinkite išlaidas būsto kreditams, vartojimo paskoloms, lizingui, kreditinėms kortelėms ir pan. Pasižymėkite, ne tik kokio dydžio yra mėnesio įmokos, bet ir kokią sumą sumokėsite iš viso pasibaigus mokėjimo terminams, t.y. su palūkanomis ir kitais mokesčiais.
2. Planuokite savo biudžetą. Pabandykite sukurti savo mėnesio išlaidų planą. Išlaidas patartina išskirti į segmentus, pavyzdžiui – išlaidas finansiniams įsipareigojimams, pragyvenimo išlaidas (maistas, būstas, laisvalaikis), išlaidas transportui bei santaupas.
Pastarosioms, įvertinę savo galimybes, kiekvieną mėnesį stenkitės atidėti apie 10 proc. pajamų. Dažniausiai šių taupymui skirtų pinigų prireikia nenumatytiems atvejams – automobilio ar buitinės technikos remontui, sveikatos paslaugoms.
3. Įvertinkite, ar galėtumėte anksčiau atsiskaityti už paskolas su didžiausia bendra vartojimo kredito kainos metine norma. Tokiu būdu daugiau sutaupysite ir greičiau atsisveikinsite su brangiausiomis skolomis.
Visuomet turėkite galvoje, kad finansinių įsipareigojimų mėnesio įmokos neturėtų viršyti 30-40 proc. jūsų šeimos mėnesio pajamų.
4. Jei nuspręsite atsiskaityti anksčiau sutarties termino – bendraukite su įmone, iš kurios pasiskolinote. Nereikėtų užmiršti, kad lizingo paslaugas teikiančioms įmonėms taip pat rūpi, kad jūs laiku grąžintumėte pasiskolintus pinigus. Atsiskaitant anksčiau, įmonė jums perskaičiuos bendrą mokėtiną sumą, taigi tikėtina, kad pavyks šiek tiek sutaupyti.
5. Nuolat stebėkite ir analizuokite savo išlaidas. Dažnai žmonėms atrodo, kad jie išleidžia tiek, kiek reikia, o vėliau stebisi per didelėmis išleistomis sumomis. Jas teisingiau įvertinti galėtumėte, rinkdami pirkimo kvitus bei susirašydami, kiek ir už ką mokėjote. Rekomenduotina tai daryti bent du mėnesius.
Taip pat – visuomet atkreipkite dėmesį ir į smulkias taupymo galimybes. Dauguma prekių yra analogiškos, tačiau jų kainos skiriasi, todėl visuomet ieškokite geriausio pasiūlymo. Be to, venkite pinigų gryninimo ne savo banko bankomatuose – dažnai ši paslauga jums atneš papildomų nereikalingų išlaidų.
