aA
Europoje prasidėjo trečioji naujojo koronaviruso COVID-19 sukeltos krizės fazė, kurios metu reikia reikšmingai padidinti išlaidas sveikatos apsaugai ir padėti apie darbuotojų atleidimus svarstančioms įmonėms bei dirbantiems savarankiškai. Neatmestinos ir tiesioginės išmokos namų ūkiams.
4 koronaviruso krizės fazės: kokių ekonominių priemonių Vyriausybei imtis dabar ir vėliau
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokios fiskalinės politikos priemonės siūlomos skirtinguose Europos universitetuose dirbančių ekonomistų Agnes Benassy-Quere, Ramono Marimono, Jeano Pisani-Ferry`io, Lucrezia Reichlin, Dirko Schoenmakerio ir Beatrice Weder di Mauro kovo 11 dieną paskelbtame moksliniame straipsnyje „COVID-19: Europai reikia paramos plano katastrofos metu“.

Apie tai, kad Europos šalių vyriausybės savo dėmesį turėtų sutelkti į fiskalinę politiką, kai monetarinė politika turės ribotą poveikį, teigia ir Barselonos ekonomikos mokyklos profesorius Luca Fornaro ir Vienos universiteto profesorius Martinas Wolfas.

„Agresyvi į investicijų palaikymą sutelkta politika galėtų padėti išvengti stagnacijos“, – rašoma jų kovo 10 dieną paskelbtame straipsnyje „Koronavirusas ir makroekonominė politika“.

Lietuvos Vyriausybė ruošiamą pagalbos priemonių verslui ir ekonomikai planą ketina pristatyti kitą savaitę. Finansų ministras Vilius Šapoka jau užsiminė, kad jame ketinama orientuotis į smulkų ir vidutinį verslą, kuriam valstybė garantuotų skolinimąsi, atidėtų mokesčius, neskirtų baudų ir t. t. Be to, kalbama apie priemones užimtumui palaikyti.

4 fazės

Kaip rašoma septynių ekonomistų darbe, COVID-19 sukėlė tiek pasiūlos, tiek paklausos šoką. „Laikantis prielaidos, kad epidemija baigsis 2020 metų vasarą, krizė Europoje turės 4 persidengiančias fazes“, – teigia jie.

Pirmoji fazė, tai – šokas Kinijoje (sausį–kovą). Jos metu krizės padarinius pajuto globalios tiekimo grandinės. „Jie buvo reikšmingi tokiems sektoriams kaip transportas, elektronika, farmacija, tekstilė, kurie sudaro apie 4 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto, tačiau makroekonominiu lygiu didelės įtakos neturėjo“, – rašoma tekste.

Antroji fazė apėmė daugiau sektorių (prasidėjo vasarį). Jos metu labiausiai nukentėjo turizmas, oro transportas ir pramogos: „Šis šokas buvo stipresnis, tačiau irgi sudarė tik apie 5 proc. BVP, jei įskaičiuojami ir restoranai“.

Trečioji fazė – rimtas įprasto gyvenimo ritmo sutrikdymas (Italijoje prasidėjo kovo pradžioje ir su 1–3 savaičių vėlavimu plinta po kitas Europos valstybes). Šio šoko metu smarkiai sumažėja paklausa, nes vyriausybės imasi viruso suvaldymo priemonių (pavyzdžiui, karantino) ir kitaip riboja gyventojų mobilumą.

„Šalys gali imtis įvairių priemonių, pradedant kelionių draudimais ar viešojo transporto stabdymu, baigiant mokyklų uždarymais. Tokios priemonės smarkiai sumažina darbo jėgos pasiūlą, todėl gali labai pakenkti ekonomikai“, – pastebi ekonomistai.

„Sumažėjusios naftos kainos situaciją stabilizuos tik laikinai“, – priduria jie.

Ketvirtoji fazė – atsigavimas – turėtų prasidėti gegužę ir birželį. „Tikėtinas stiprus atšokimas, tačiau jo jėgą gali malšinti sumažėjusio pasitikėjimo nulemtas pagreitis.

Paslaugų sektoriuose prarastos pajamos, smulkaus ir vidutinio verslo bankrotai, apribotas skolinimasis ir sumažėjusios namų ūkių santaupos skatins neigiamas nuotaikas“, – rašo ekonomistai.

4 koronaviruso krizės fazės: kokių ekonominių priemonių Vyriausybei imtis dabar ir vėliau
© DELFI / Josvydas Elinskas

Ko imtis

Straipsnyje nurodoma, kad trečiosios fazės metu vyriausybės turėtų padidinti išlaidas sveikatos apsaugai, o taip pat imtis priemonių užimtumo palaikymui.

„Taip siekiant išvengti atleidimų, – teigia ekonomistai. – Tiesioginės išmokos namų ūkiams (pavyzdžiui, leidimas nemokėti sąskaitų už elektrą, kaip jau paskelbta Italijoje) arba tiesiog grynųjų dalinimas (kaip ketinama daryti Honkonge ir Singapūre) taip pat gali būti reikalingos.“

Ketvirtosios fazės metu prioritetu turėtų būti paklausos skatinimo priemonės.

„Turbūt geriausia priemone galėtų būti išmokos namų ūkiams. Tam pasiruošti reikia iš anksto, kad plano būtų galima imtis vos tik prireikus“, – siūloma darbe.

Ekonomistai teigia, kad šią priemonę reikėtų koordinuoti visos Europos Sąjungos lygiu.

Jie taip pat nurodo galimus lėšų šaltinius. T. y. egzistuojantys fondai (Europos solidarumo fondas arba Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas), taip pat – perskirstymai ES biudžete ir kooperacija tarp valstybių narių.

„Prieš COVID-19 vykusios derybos dėl to, ar ES biudžetas turėtų sudaryti 1,11 proc. ar 1,02 proc. nacionalinių pajamų ateities istorikams, kurie lygins Europos ir Kinijos atsakus į epidemiją, atrodys apgailėtinai“, – teigia ekonomistai.

Dėmesys investicijoms

Kaip rašo L. Fornaro ir M. Wolfas, centriniai bankai taip pat turėtų būti pasiruošę imtis priemonių dėl COVID-19.

„Sumažėjusi paklausa paskatins įmones mažinti investicijas, o tai sumažins produktyvumo augimą. Žemesnis produktyvumas lems mažesnę paklausą, kuri toliau mažins produktyvumą“, – teigia jie.

Tačiau centriniai bankai gali įsikišti į šią spiralę ir padidinti paklausą.

„Padidėjusi paklausa įmones paskatins investuoti, o tai pagerins vartotojų lūkesčius dėl ateities pajamų, kurie toliau didins paklausą“, – rašo ekonomistai.

4 koronaviruso krizės fazės: kokių ekonominių priemonių Vyriausybei imtis dabar ir vėliau
© DELFI

Vis dėlto, jie įspėja, kad dabartinėmis sąlygomis monetarinės politikos priemonės gali būti ribotos, nes palūkanų normos ir taip yra labai žemai.

„Todėl padėti įmonėms išlaikyti investicijų lygį gali fiskalinė politika, – teigia jie. – Tačiau ji turėtų būti pakankamai agresyvi.“

Kaip žinia, ketvirtadienį vykusiame posėdyje Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė nekeisti palūkanų normų.

Tačiau siekiant nedelsiant suteikti likvidumo paramą euro zonos finansų sistemai, laikinai bus vykdomos papildomos ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos.

Taip pat nuo 2020 metų birželio iki 2021 metų birželio visoms tuo laikotarpiu galiosiančioms trečiosios serijos tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijoms bus taikomos gerokai palankesnės sąlygos.

„Šios operacijos paskatins bankų skolinimą tiems, kuriems koronaviruso plitimas daro didžiausią poveikį, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms“, – rašoma ECB pranešime.

Be to, ECB iki metų pabaigos laikinai vykdys papildomus 120 mlrd. eurų vertės grynuosius turto pirkimus, užtikrinsiančius didelį privačiojo sektoriaus pirkimo programų indėlį.

Savo ruožtu JAV Federalinis rezervų bankas (FED) palūkanas 0,5 proc. punkto nukirpo kovo 3 dieną. Jungtinės Karalystės centrinis bankas palūkanų normą 0,5 proc. punkto nukirpo kovo 11 dieną.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.8750

„Venipak“ šių metų ketvirčio pajamos padidėjo 36 proc.

Tarptautinės siuntų bendrovių grupės „ Venipak “ 2021 m. pirmojo ketvirčio pajamos, lyginant...

Karbauskis pasišaipė iš Majausko pataisos: aš tai tikrai nebankrutuosiu (134)

Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad būtent jam asmeniškai Seime paruošta pataisa dėl paramos...

Darbo kodekso pakeitimai: naujovės dirbantiems statybose ir užsienio verslui dėl komandiruočių (6)

Vyriausybė pritarė Darbo kodekso pakeitimams, pagal kuriuos ne tik komandiruoti, bet ir vietos...

Skaistė: investicinė sąskaita galėtų tapti teisingesne taupymo bei investavimo platforma (5)

Šiandien vykusiame antrajame tematiniame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime...

Europos Komisija gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę

Lietuvoje įsibėgėjant vakcinavimui nuo koronaviruso. Europos Komisija ( EK ) nuo 2,2 iki 2,9...

Top naujienos

Atsakė, kam, grįžus iš užsienio, saviizoliacija privaloma, o kam ne (37)

Kelionių sezonas skatina žmones domėtis, kam reikėtų izoliuotis, grįžus iš užsienio šalių...

Karbauskis pasišaipė iš Majausko pataisos: aš tai tikrai nebankrutuosiu (134)

Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad būtent jam asmeniškai Seime paruošta pataisa dėl paramos...

Šimonytė – apie karantino laisvinimus: gali atsirasti vietos nebent mažiems pokyčiams Primena: namų ūkių bendravimo draudimas išlieka (216)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje...

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai pasipiktino: mums uždrausta gedėti mirusios kolegės (418)

Iš gyvenimo pasitraukusios Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos darbovietėje jos kolegoms...

Nuo ateinančių mokslo metų mokyklose – hibridinės klasės ir kiti pokyčiai (24)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ( ŠMSM ) iš Vyriausybės rezervo skirta 9,8 mln. eurų...

Situacija Indijoje vis kraupesnė: COVID-19 aukų kūnai metami tiesiai į upę (81)

Gegužės 10 d. Gangos upės pakrantėje buvo pastebėta dešimtys, kaip įtariama, COVID-19...

Atšilę orai padovanojo įspūdingą vaizdą: Burbiškio dvare prasiskleidė tūkstančiai įvairiaspalvių tulpių

Po ilgos tylos ir švenčių sąstingio pagaliau Radviliškio rajone, Burbiškio dvare, vyko koncertas...

Antanas Guoga skiriasi su žmona (222)

Verslininkas, buvęs Seimo narys Antanas Guoga ir jo sutuoktinė Aistė Guogienė nusprendė...

Skandalas Kalėjimų departamente: nuo pareigų nušalinta Imuniteto skyriaus vadovė (33)

Kalėjimų departamente – dar vienas skandalas: nuo pareigų laikinai nušalinta Imuniteto...

Kaip elgtis matant, kad žmogus akivaizdžiai meluoja: išrėžti, kad jisai melagis, ar pažiūrėti į tai pro pirštus (3)

Noras manyti, kad žmonės iš prigimties nuoširdūs ir nesirengia mūsų apgauti, yra labai...