aA
Europoje prasidėjo trečioji naujojo koronaviruso COVID-19 sukeltos krizės fazė, kurios metu reikia reikšmingai padidinti išlaidas sveikatos apsaugai ir padėti apie darbuotojų atleidimus svarstančioms įmonėms bei dirbantiems savarankiškai. Neatmestinos ir tiesioginės išmokos namų ūkiams.
4 koronaviruso krizės fazės: kokių ekonominių priemonių Vyriausybei imtis dabar ir vėliau
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokios fiskalinės politikos priemonės siūlomos skirtinguose Europos universitetuose dirbančių ekonomistų Agnes Benassy-Quere, Ramono Marimono, Jeano Pisani-Ferry`io, Lucrezia Reichlin, Dirko Schoenmakerio ir Beatrice Weder di Mauro kovo 11 dieną paskelbtame moksliniame straipsnyje „COVID-19: Europai reikia paramos plano katastrofos metu“.

Apie tai, kad Europos šalių vyriausybės savo dėmesį turėtų sutelkti į fiskalinę politiką, kai monetarinė politika turės ribotą poveikį, teigia ir Barselonos ekonomikos mokyklos profesorius Luca Fornaro ir Vienos universiteto profesorius Martinas Wolfas.

„Agresyvi į investicijų palaikymą sutelkta politika galėtų padėti išvengti stagnacijos“, – rašoma jų kovo 10 dieną paskelbtame straipsnyje „Koronavirusas ir makroekonominė politika“.

Lietuvos Vyriausybė ruošiamą pagalbos priemonių verslui ir ekonomikai planą ketina pristatyti kitą savaitę. Finansų ministras Vilius Šapoka jau užsiminė, kad jame ketinama orientuotis į smulkų ir vidutinį verslą, kuriam valstybė garantuotų skolinimąsi, atidėtų mokesčius, neskirtų baudų ir t. t. Be to, kalbama apie priemones užimtumui palaikyti.

4 fazės

Kaip rašoma septynių ekonomistų darbe, COVID-19 sukėlė tiek pasiūlos, tiek paklausos šoką. „Laikantis prielaidos, kad epidemija baigsis 2020 metų vasarą, krizė Europoje turės 4 persidengiančias fazes“, – teigia jie.

Pirmoji fazė, tai – šokas Kinijoje (sausį–kovą). Jos metu krizės padarinius pajuto globalios tiekimo grandinės. „Jie buvo reikšmingi tokiems sektoriams kaip transportas, elektronika, farmacija, tekstilė, kurie sudaro apie 4 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto, tačiau makroekonominiu lygiu didelės įtakos neturėjo“, – rašoma tekste.

Antroji fazė apėmė daugiau sektorių (prasidėjo vasarį). Jos metu labiausiai nukentėjo turizmas, oro transportas ir pramogos: „Šis šokas buvo stipresnis, tačiau irgi sudarė tik apie 5 proc. BVP, jei įskaičiuojami ir restoranai“.

Trečioji fazė – rimtas įprasto gyvenimo ritmo sutrikdymas (Italijoje prasidėjo kovo pradžioje ir su 1–3 savaičių vėlavimu plinta po kitas Europos valstybes). Šio šoko metu smarkiai sumažėja paklausa, nes vyriausybės imasi viruso suvaldymo priemonių (pavyzdžiui, karantino) ir kitaip riboja gyventojų mobilumą.

„Šalys gali imtis įvairių priemonių, pradedant kelionių draudimais ar viešojo transporto stabdymu, baigiant mokyklų uždarymais. Tokios priemonės smarkiai sumažina darbo jėgos pasiūlą, todėl gali labai pakenkti ekonomikai“, – pastebi ekonomistai.

„Sumažėjusios naftos kainos situaciją stabilizuos tik laikinai“, – priduria jie.

Ketvirtoji fazė – atsigavimas – turėtų prasidėti gegužę ir birželį. „Tikėtinas stiprus atšokimas, tačiau jo jėgą gali malšinti sumažėjusio pasitikėjimo nulemtas pagreitis.

Paslaugų sektoriuose prarastos pajamos, smulkaus ir vidutinio verslo bankrotai, apribotas skolinimasis ir sumažėjusios namų ūkių santaupos skatins neigiamas nuotaikas“, – rašo ekonomistai.

4 koronaviruso krizės fazės: kokių ekonominių priemonių Vyriausybei imtis dabar ir vėliau
© DELFI / Josvydas Elinskas

Ko imtis

Straipsnyje nurodoma, kad trečiosios fazės metu vyriausybės turėtų padidinti išlaidas sveikatos apsaugai, o taip pat imtis priemonių užimtumo palaikymui.

„Taip siekiant išvengti atleidimų, – teigia ekonomistai. – Tiesioginės išmokos namų ūkiams (pavyzdžiui, leidimas nemokėti sąskaitų už elektrą, kaip jau paskelbta Italijoje) arba tiesiog grynųjų dalinimas (kaip ketinama daryti Honkonge ir Singapūre) taip pat gali būti reikalingos.“

Ketvirtosios fazės metu prioritetu turėtų būti paklausos skatinimo priemonės.

„Turbūt geriausia priemone galėtų būti išmokos namų ūkiams. Tam pasiruošti reikia iš anksto, kad plano būtų galima imtis vos tik prireikus“, – siūloma darbe.

Ekonomistai teigia, kad šią priemonę reikėtų koordinuoti visos Europos Sąjungos lygiu.

Jie taip pat nurodo galimus lėšų šaltinius. T. y. egzistuojantys fondai (Europos solidarumo fondas arba Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas), taip pat – perskirstymai ES biudžete ir kooperacija tarp valstybių narių.

„Prieš COVID-19 vykusios derybos dėl to, ar ES biudžetas turėtų sudaryti 1,11 proc. ar 1,02 proc. nacionalinių pajamų ateities istorikams, kurie lygins Europos ir Kinijos atsakus į epidemiją, atrodys apgailėtinai“, – teigia ekonomistai.

Dėmesys investicijoms

Kaip rašo L. Fornaro ir M. Wolfas, centriniai bankai taip pat turėtų būti pasiruošę imtis priemonių dėl COVID-19.

„Sumažėjusi paklausa paskatins įmones mažinti investicijas, o tai sumažins produktyvumo augimą. Žemesnis produktyvumas lems mažesnę paklausą, kuri toliau mažins produktyvumą“, – teigia jie.

Tačiau centriniai bankai gali įsikišti į šią spiralę ir padidinti paklausą.

„Padidėjusi paklausa įmones paskatins investuoti, o tai pagerins vartotojų lūkesčius dėl ateities pajamų, kurie toliau didins paklausą“, – rašo ekonomistai.

4 koronaviruso krizės fazės: kokių ekonominių priemonių Vyriausybei imtis dabar ir vėliau
© DELFI

Vis dėlto, jie įspėja, kad dabartinėmis sąlygomis monetarinės politikos priemonės gali būti ribotos, nes palūkanų normos ir taip yra labai žemai.

„Todėl padėti įmonėms išlaikyti investicijų lygį gali fiskalinė politika, – teigia jie. – Tačiau ji turėtų būti pakankamai agresyvi.“

Kaip žinia, ketvirtadienį vykusiame posėdyje Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė nekeisti palūkanų normų.

Tačiau siekiant nedelsiant suteikti likvidumo paramą euro zonos finansų sistemai, laikinai bus vykdomos papildomos ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos.

Taip pat nuo 2020 metų birželio iki 2021 metų birželio visoms tuo laikotarpiu galiosiančioms trečiosios serijos tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijoms bus taikomos gerokai palankesnės sąlygos.

„Šios operacijos paskatins bankų skolinimą tiems, kuriems koronaviruso plitimas daro didžiausią poveikį, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms“, – rašoma ECB pranešime.

Be to, ECB iki metų pabaigos laikinai vykdys papildomus 120 mlrd. eurų vertės grynuosius turto pirkimus, užtikrinsiančius didelį privačiojo sektoriaus pirkimo programų indėlį.

Savo ruožtu JAV Federalinis rezervų bankas (FED) palūkanas 0,5 proc. punkto nukirpo kovo 3 dieną. Jungtinės Karalystės centrinis bankas palūkanų normą 0,5 proc. punkto nukirpo kovo 11 dieną.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.8750

Majauskas nepritaria siūlymui palengvinti žvalgybai kelią gauti duomenis iš bankų

Seimui antradienį pateikus siūlymą žvalgybai suteikti didesnę prieigą prie bankinės...

Dėl Kinijos veiksmų „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ atleis penktadalį darbuotojų (1)

Puslaidininkių gamybos įmonė „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ planuoja atleisti 38...

Seimas po pateikimo pritarė užsieniečių įdarbinimo tvarkos lengvinimui

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) pakeitimo...

Šimkus: kovą nustatytos rizikos Lietuvos ekonomikai pasitvirtina infliacija lėtės antroje metų pusėje (2)

Rusijos agresija Ukrainoje daro neabejotiną poveikį Lietuvos ekonomikai, kurios augimas šiemet...

Šimonytė: NPD prilyginimas MMA šiuo metu kainuotų apie 300 mln. eurų (1)

Premjerė Ingrida Šimonytė kritiškai vertina siūlymus neapmokestinamą pajamų dydį ( NPD )...

Top naujienos

Eteryje – rimtos dvejonės dėl karo: nesėkmę išprognozavęs rusų karininkas nutildė net „Putino lėlę“ (15)

Kelių dienų „speciali operacija“ baigsis rusų armijos pergalės paradu Kyjive. Dabar jau...

Charkivo universitete įgyta profesija karo pabėgėlei tapo išsigelbėjimu Lietuvoje: čia viską pradedame nuo nulio

Niekada Europoje anksčiau nesilankius ukrainietė Julija Grigorjevna su šeima buvo priversta palikti...

Gyventojai kovoja su namo administratoriumi: sako, kad gauna kelis kartus didesnes sąskaitas

Delfi redakcija sulaukė ne vieno Perkūnkiemio gyventojo skundo dėl pastatų administratoriaus...

Karas Ukrainoje. Iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje evakuota daugiau kaip 260 karių Ukrainos viceministrė: Rusija nebeturi pranašumo ore (10)

Ukrainos pajėgų pulkas „Azov“, atkakliai gynęs „Azovstal“ metalurgijos įmonę Rusijos...

Politikai sulaukė nepatogių klausimų: homoseksuali moteris išgavo atviriausius iki šiol politikų prisipažinimus (2)

Artėjant civilinės sąjungos pateikimui Seime vis dažniau skamba, kad pateikti siūlymai santuokos...

Gedulas krepšinio pasaulyje: mirė 46-erių metų Vokietijos rinktinės legenda

Vokietijos žiniasklaida pranešė liūdną žinią – antradienį netikėtai mirė tikra šalies...

Delfi PliusSelcan Hacaoglu

Akibrokštas Šiaurės Europos šalims: net nesivarginkit (9)

NATO plėtra Šiaurės Europos šalyse susidūrė su kliūtimis, Suomijos užsienio reikalų...

Verslas PliusAndrew Atkinson

Paskaičiavo, kiek infliacija pareikalaus papildomai iš britų piniginių

Remiantis nauju tyrimu, dėl sparčiai augančios infliacijos vidutinis Jungtinės Karalystės...

Skeletų ežeras glumina mokslininkus: iš kur galėjo atsirasti šie kūnai ir kodėl jie taip puikiai išsilaikė?

Įspūdingame 5 km aukštyje esantis Himalajų kalnų ežeras didžiąją metų dalį būna...