aA
Europoje prasidėjo trečioji naujojo koronaviruso COVID-19 sukeltos krizės fazė, kurios metu reikia reikšmingai padidinti išlaidas sveikatos apsaugai ir padėti apie darbuotojų atleidimus svarstančioms įmonėms bei dirbantiems savarankiškai. Neatmestinos ir tiesioginės išmokos namų ūkiams.
4 koronaviruso krizės fazės: kokių ekonominių priemonių Vyriausybei imtis dabar ir vėliau
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokios fiskalinės politikos priemonės siūlomos skirtinguose Europos universitetuose dirbančių ekonomistų Agnes Benassy-Quere, Ramono Marimono, Jeano Pisani-Ferry`io, Lucrezia Reichlin, Dirko Schoenmakerio ir Beatrice Weder di Mauro kovo 11 dieną paskelbtame moksliniame straipsnyje „COVID-19: Europai reikia paramos plano katastrofos metu“.

Apie tai, kad Europos šalių vyriausybės savo dėmesį turėtų sutelkti į fiskalinę politiką, kai monetarinė politika turės ribotą poveikį, teigia ir Barselonos ekonomikos mokyklos profesorius Luca Fornaro ir Vienos universiteto profesorius Martinas Wolfas.

„Agresyvi į investicijų palaikymą sutelkta politika galėtų padėti išvengti stagnacijos“, – rašoma jų kovo 10 dieną paskelbtame straipsnyje „Koronavirusas ir makroekonominė politika“.

Lietuvos Vyriausybė ruošiamą pagalbos priemonių verslui ir ekonomikai planą ketina pristatyti kitą savaitę. Finansų ministras Vilius Šapoka jau užsiminė, kad jame ketinama orientuotis į smulkų ir vidutinį verslą, kuriam valstybė garantuotų skolinimąsi, atidėtų mokesčius, neskirtų baudų ir t. t. Be to, kalbama apie priemones užimtumui palaikyti.

4 fazės

Kaip rašoma septynių ekonomistų darbe, COVID-19 sukėlė tiek pasiūlos, tiek paklausos šoką. „Laikantis prielaidos, kad epidemija baigsis 2020 metų vasarą, krizė Europoje turės 4 persidengiančias fazes“, – teigia jie.

Pirmoji fazė, tai – šokas Kinijoje (sausį–kovą). Jos metu krizės padarinius pajuto globalios tiekimo grandinės. „Jie buvo reikšmingi tokiems sektoriams kaip transportas, elektronika, farmacija, tekstilė, kurie sudaro apie 4 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto, tačiau makroekonominiu lygiu didelės įtakos neturėjo“, – rašoma tekste.

Antroji fazė apėmė daugiau sektorių (prasidėjo vasarį). Jos metu labiausiai nukentėjo turizmas, oro transportas ir pramogos: „Šis šokas buvo stipresnis, tačiau irgi sudarė tik apie 5 proc. BVP, jei įskaičiuojami ir restoranai“.

Trečioji fazė – rimtas įprasto gyvenimo ritmo sutrikdymas (Italijoje prasidėjo kovo pradžioje ir su 1–3 savaičių vėlavimu plinta po kitas Europos valstybes). Šio šoko metu smarkiai sumažėja paklausa, nes vyriausybės imasi viruso suvaldymo priemonių (pavyzdžiui, karantino) ir kitaip riboja gyventojų mobilumą.

„Šalys gali imtis įvairių priemonių, pradedant kelionių draudimais ar viešojo transporto stabdymu, baigiant mokyklų uždarymais. Tokios priemonės smarkiai sumažina darbo jėgos pasiūlą, todėl gali labai pakenkti ekonomikai“, – pastebi ekonomistai.

„Sumažėjusios naftos kainos situaciją stabilizuos tik laikinai“, – priduria jie.

Ketvirtoji fazė – atsigavimas – turėtų prasidėti gegužę ir birželį. „Tikėtinas stiprus atšokimas, tačiau jo jėgą gali malšinti sumažėjusio pasitikėjimo nulemtas pagreitis.

Paslaugų sektoriuose prarastos pajamos, smulkaus ir vidutinio verslo bankrotai, apribotas skolinimasis ir sumažėjusios namų ūkių santaupos skatins neigiamas nuotaikas“, – rašo ekonomistai.

4 koronaviruso krizės fazės: kokių ekonominių priemonių Vyriausybei imtis dabar ir vėliau
© DELFI / Josvydas Elinskas

Ko imtis

Straipsnyje nurodoma, kad trečiosios fazės metu vyriausybės turėtų padidinti išlaidas sveikatos apsaugai, o taip pat imtis priemonių užimtumo palaikymui.

„Taip siekiant išvengti atleidimų, – teigia ekonomistai. – Tiesioginės išmokos namų ūkiams (pavyzdžiui, leidimas nemokėti sąskaitų už elektrą, kaip jau paskelbta Italijoje) arba tiesiog grynųjų dalinimas (kaip ketinama daryti Honkonge ir Singapūre) taip pat gali būti reikalingos.“

Ketvirtosios fazės metu prioritetu turėtų būti paklausos skatinimo priemonės.

„Turbūt geriausia priemone galėtų būti išmokos namų ūkiams. Tam pasiruošti reikia iš anksto, kad plano būtų galima imtis vos tik prireikus“, – siūloma darbe.

Ekonomistai teigia, kad šią priemonę reikėtų koordinuoti visos Europos Sąjungos lygiu.

Jie taip pat nurodo galimus lėšų šaltinius. T. y. egzistuojantys fondai (Europos solidarumo fondas arba Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas), taip pat – perskirstymai ES biudžete ir kooperacija tarp valstybių narių.

„Prieš COVID-19 vykusios derybos dėl to, ar ES biudžetas turėtų sudaryti 1,11 proc. ar 1,02 proc. nacionalinių pajamų ateities istorikams, kurie lygins Europos ir Kinijos atsakus į epidemiją, atrodys apgailėtinai“, – teigia ekonomistai.

Dėmesys investicijoms

Kaip rašo L. Fornaro ir M. Wolfas, centriniai bankai taip pat turėtų būti pasiruošę imtis priemonių dėl COVID-19.

„Sumažėjusi paklausa paskatins įmones mažinti investicijas, o tai sumažins produktyvumo augimą. Žemesnis produktyvumas lems mažesnę paklausą, kuri toliau mažins produktyvumą“, – teigia jie.

Tačiau centriniai bankai gali įsikišti į šią spiralę ir padidinti paklausą.

„Padidėjusi paklausa įmones paskatins investuoti, o tai pagerins vartotojų lūkesčius dėl ateities pajamų, kurie toliau didins paklausą“, – rašo ekonomistai.

4 koronaviruso krizės fazės: kokių ekonominių priemonių Vyriausybei imtis dabar ir vėliau
© DELFI

Vis dėlto, jie įspėja, kad dabartinėmis sąlygomis monetarinės politikos priemonės gali būti ribotos, nes palūkanų normos ir taip yra labai žemai.

„Todėl padėti įmonėms išlaikyti investicijų lygį gali fiskalinė politika, – teigia jie. – Tačiau ji turėtų būti pakankamai agresyvi.“

Kaip žinia, ketvirtadienį vykusiame posėdyje Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė nekeisti palūkanų normų.

Tačiau siekiant nedelsiant suteikti likvidumo paramą euro zonos finansų sistemai, laikinai bus vykdomos papildomos ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos.

Taip pat nuo 2020 metų birželio iki 2021 metų birželio visoms tuo laikotarpiu galiosiančioms trečiosios serijos tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijoms bus taikomos gerokai palankesnės sąlygos.

„Šios operacijos paskatins bankų skolinimą tiems, kuriems koronaviruso plitimas daro didžiausią poveikį, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms“, – rašoma ECB pranešime.

Be to, ECB iki metų pabaigos laikinai vykdys papildomus 120 mlrd. eurų vertės grynuosius turto pirkimus, užtikrinsiančius didelį privačiojo sektoriaus pirkimo programų indėlį.

Savo ruožtu JAV Federalinis rezervų bankas (FED) palūkanas 0,5 proc. punkto nukirpo kovo 3 dieną. Jungtinės Karalystės centrinis bankas palūkanų normą 0,5 proc. punkto nukirpo kovo 11 dieną.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.8750

„Marriott“ viešbučių tinklas: programišiai galimai pavogė 5,2 mln. svečių asmens duomenis

Didžiausias pasaulyje viešbučių tinklas „ Marriott International“ skelbia apie programišių...

Kirkilas: pataisos dėl kainų reguliavimo bus priimtos (2)

„Socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas sako, kad įstatymo pataisos dėl kainų...

VMG investicijų stabdyti neplanuoja

Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (...

Nausėda kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą: kai kas drumstame vandenyje gali bandyti pagauti žuvį (7)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, pasitaikant trikdžiams dėl asmens apsaugos priemonių...

Bankrotas ir restruktūrizavimas: ką reikia žinoti verslui?

Dauguma verslų įsitikinę, kad, susidūrus su finansiniais sunkumais, vienintelė išeitis –...

Top naujienos

Sutuoktiniai po skambučio į karštąją liniją įbauginti: sudvejojome, ar verta tikrintis (433)

Pokalbis su karštosios linijos savanore dėl koronaviruso tyrimo vyrui ir jo žmonai pasirodė labai...

Nausėda pažėrė kritikos Seimui: man visiškai neįdomu, kas yra kaltas, – kalti visi papildyta (597)

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio rytą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Kas iš tiesų vyksta Baltarusijoje? Mus tiesiog įspėjo: nebandykite juokauti žmonėms nerimą kelia daugybė plaučių uždegimo atvejų (124)

Vitebske gyvenantiems sutuoktiniams Daškevičiams tuo pat metu diagnozuotas plaučių uždegimas....

Epidemiologė Razmuvienė – apie naujausią informaciją dėl koronaviruso ir kada pasieksime piką daugėja medikų apsikrėtimų  (63)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Daiva Razmuvienė trečiadienio rytą...

Gyvai / „Delfi ryte“ – kaip karantinas keičia nuomos verslą ir išradimai, paskatinti koronaviruso plitimo

Laidą pradėsime pokalbiais apie lietuvių išradimus, kuriuos paskatino koronaviruso plitimas....

Patarimas darbuotojams: jei sutinkate su mažesne alga, turi mažėti ir darbo krūvis (153)

Su sunkumais dėl karantino susiduriančiose įmonėse darbuotojų gali būti prašoma susimažinti...

Daugėja naujų atvejų Lietuvoje – iš viso jau 581 koronavirusu užsikrėtęs žmogus (117)

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu...

Šiems būstams karantino metu žada aukso amžių: žmonės turi pinigų ir nori juos išleisti (142)

Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu patiria milžinišką sąstingį. Kol NT pardavėjai stengiasi...

Mokslininkas paaiškina: štai, ką reikėtų daryti, jei pandemijos metu norite apsipirkti saugiai (38)

Donaldas Schaffneris yra mikrobiologas ir maisto saugos ekspertas iš Rutgerso universiteto....

|Maža didelių žinių kaina