aA
Godumo ir tuštybės varomi žmonės yra didžiausias kriptovaliutų rinkos vėžys, sako vienas iš mokėjimų ir reputacijos platformos „Monetha“ įkūrėjų Justas Pikelis.
Justas Pikelis
© DELFI / Karolina Pansevič

„Yra daug žmonių, kuriems „blockchain“ technologija neįdomi, jie jos nesupranta ir nenori suprasti. Jie tiesiog nori pasipelnyti“, – interviu DELFI teigė jis. 27 metų vilnietis sakė, kad šiuo metu neturi jokio automobilio. Ką jau kalbėti apie internete pašaipiai įvardijamą visų prekiautojų kriptovaliutomis svajonę „Lamborghini“.

J. Pikelis taip pat papasakojo apie turbūt sėkmingiausio lietuvių pirminio kriptovaliutos siūlymo (angl. initial coin offering, ICO) priešistorę bei sėkmės priežastis ir paaiškino, kokios naudos iš „Monetha“ gali tikėtis vartotojai.

„Kaip aiškinu savo močiutei, „Monetha“ yra tam, kad pirkti internetu būtų saugu“, – sakė pašnekovas.

– Praėjusių metų rudenį pranešėte, kad „Monetha“ per 18 minučių trukusį ICO surinko 36,6 mln. dolerių. Papasakokite, kas įmonėje vyko prieš tai? Jūs pats nuo pat pradžių dirbate su šiuo projektu?

– Taip, esu vienas iš trijų įkūrėjų (kartu su Laurynu Jokubaičiu ir Andrej Ruckij). Viską pradėjome 2017 metų pradžioje – tuo metu visi trys buvome laisvi ir ieškojome naujų galimybių. Aš grįžau iš Azijos, kur dirbau verslo angelų fondui ir ieškojau naujų projektų.

Kaip tik tuo metu Laurynas irgi baigė savo projektą ir nusprendėme kažką daryti kartu. Dirbome vienoje ISM bendradarbiavimo erdvėje ir visą laiką būdavome pirmieji, kurie ateina ir paskutiniai, kurie išeina. Dar kartais darbo pabaigoje sužaisdavome „FIFA“ – taip mūsų bičiulystė ir užsimezgė. Abu matėme, kad esame sunkiai dirbantys ir mums labai patiko startuoliai. Iškart prie mūsų prisijungė ir Andrejus, kuris ką tik buvo baigęs darbą „Adform“, kur buvo vienas iš inžinierių vadovų, jo jurisdikcijoje buvo 350 programuotojų.

Justas Pikelis, Laurynas Jokubaitis, Andrej Ruckij
Justas Pikelis, Laurynas Jokubaitis, Andrej Ruckij
© DELFI / Karolina Pansevič

Norėjome padaryti kažką su mokėjimais, nes tai buvo labai įdomi industrija. Tuo metu „blockchain“ mus labai domino ir galvojome, kad jis geriausiai gali išspręsti tą problemą. Pats apie „blockchain“ sužinojau 2014 metų sausio 28 dieną, kai apie tai išgirdau viename iš Joe Rogano tinklalaidės epizodų. Jame dalyvavo dabar pasaulyje gerai žinomas, vienas įtakingiausių žmonių „blockchain“ industrijoje Andreas Antonopoulos. Tos mintys, kurias jis išdėstė buvo labai įdomios.

Dar kartais darbo pabaigoje sužaisdavome „FIFA“ – taip mūsų bičiulystė ir užsimezgė.
J. Pikelis

Taigi, tas domėjimasis buvo pakankamai ilgas, tikrai nemažai žinojau apie „blockchain“ technologiją ir pasitaikius galimybei bei teisingiems žmonėms, nusprendėme važiuoti į priekį. Mūsų idėja laikui bėgant evoliucionavo į pasitikėjimo platformą, kuri veikia mokėjimų principu – iš esmės tai yra reputacijos platforma internete.

Nusprendėme eiti ICO, o ne rizikos kapitalo keliu. Tiesiog, jei nesi Sicilio slėnyje ar Londone, tai labai sudėtinga didelę sumą pritraukti pinigų, o ICO tas ribas pašalina, juolab, kad mes esame „blockchain“ technologija besiremiantis verslas. Sudėjome praktiškai visus savo pinigus ir pasakėme, kad turime padaryti tą ICO pakankamai gretai, nes rinka yra labai nepastovi. Mūsų reklaminė kampanija truko maždaug 4 mėnesius ir 2017 metų rugpjūčio 31 dieną padarėme savo ICO.

Tai buvo siurreali situacija. Mes aišku, tikėjome, kad surinksime tą pinigų sumą ir motyvavome komandą, kad taip atsitiks, bet galvojome, kad viskas užtruks gal porą savaičių. Tačiau atidarius vartus kriptovaliutos pirkėjams, tai įvyko per 18 min. Beje, žmonės net ir po to, kai pasiekėme savo numatytą 95 tūkst. etherių ribą, vis tiek siuntė transakcijas, jų buvo 3 kartus daugiau. Vadinasi, būtume pritraukę 3 kartus daugiau kapitalo, bet mes jį ribojome savo programiniu kodu. Grąžinome pinigus žmonėms.

– Kokios buvo tokios sėkmės priežastys?

– Viena iš sudedamųjų dalių buvo pats produktas, žmonėms jis labai patiko. Dar buvo komanda, nes tuo metu turėjome žmonių iš „Paypal“, „Braintree“, labai stiprius technologijų specialistus. Reklaminė kampanija irgi prisidėjo prie sėkmės, nes buvome pakankamai inovatyvūs. Pavyzdžiui, labai gudriai išnaudojome video, darėme tam tikrus dalykus, kurie tuo metu daugeliui atrodė prieštaringi, tačiau nusprendėme, kad su nedideliu biudžetu tik taip galime laimėti. Žinoma, dar ir pati kriptovaliutų rinka tada buvo (ir iki šiol yra) ant bangos.

– Savo „Monetha“ kriptovaliutą (MTH) pardavinėjote už etherius. Skelbėte, kad surinkote 95 tūkst. Tuomet tai buvo verta 36,6 mln. dolerių, nes rugsėjo 1 dieną etheris kainavo 386 dolerius. Šių metų sausį jis buvo pasiekęs piką – 1,2 tūkst. dolerių, o dabar svyruoja apie 700 dolerių. Kada išsikeitėte savo etherius į įprastą valiutą? Kiek pinigų turite šiandien?

– Pasakysiu tokį anekdotą: „Forbes 30 under 30“ renginyje buvome sutikę vieną ICO įkūrėją, kuris buvo surinkęs apie 400 tūkst. etherių. Tuo metu jų vertė buvo apie 2 mln. dolerių ir mes paklausėme, kada juos išsikeitė, kiek dar turi. Tai jis sakė, kad nieko nebeturi ir viską išsikeitė iš karto. Išties, rizika yra labai didelė, nes šiuo metu tie etheriai būtų verti apie 240 mln. dolerių, o jis išsikeitė už 2 mln. dolerių.

Kalbant apie mus, tai pakankamai vieša informacija, nes prie „Monetha“ piniginės galima prieiti ir matyti, kiek mes turime etherių. Šiuo metu esame išsikeitę mažiau nei 30 proc., tai mūsų kapitalas yra ne 37 mln., o gerokai didesnis.

Šiuo metu esame išsikeitę mažiau nei 30 proc., tai mūsų kapitalas yra ne 37 mln., o gerokai didesnis.
J. Pikelis

– O kaip su MTH verte? Pradžioje ji kainavo 0,22, sausį buvo pasiekusi 0,59, o dabar laikosi apie 0,1 dolerio. Dėl ko buvo šie svyravimai?

– Alternatyvių kriptovaliutų ir apskritai visa kriptovaliutų rinka stipriai manipuliuojama. Kartais darome tam tikrus veiksmus, kur, atrodo, turėtų kaina kilti, pavyzdžiui, išleidžiame produktą, bet ji nebūtinai kyla.

Tai kriptovaliutų rinkai didesnę įtaką daro spekuliacijos ir pirkimas-pardavimas, o ne vertės kūrimas, bet tai pasikeis. Panašiai kaip buvo su interneto bendrovių burbulu 1999 metų pabaigoje ir 2000 metų pradžioje. Tada irgi visos vertės buvo spekuliacinės, tačiau įmonės, kurios taikė verslo filosofijos ir logikos principus, kurie gyvuoja šimtus ar tūkstančius metų, tapo labai didelės. Pavyzdžiui, „Paypal“, „Google“, „Ebay“ ar „Amazon“.

Beje, „Google“ ir „Amazon“ šiuo metu yra vertos daugiau nei visos technologinės įmonės JAV, sukurtos nuo 2000 metų. Manau, panaši situacija bus ir čia, bet kol kas tai spekuliacija. Mes dirbame su mokslininkais, kad galėtume MTH naudojimą pririšti prie mūsų įmonės vertės kūrimo.

– Turite tikslą, kad MTH vertė būtų didelė?

– Žinoma, tai yra svarbu, nes mes tik 50 proc. tos kriptovaliutos pardavėme, o likusius 50 proc. laikome patys. Pavyzdžiui, 10 proc. yra numatyta ateities finansavimui, kuris „atsirakina“ rugsėjo 30 dieną. Tada galėsime pardavinėti savo turimą kriptovaliutą ir taip dar labiau finansuotis.

Būtų kvaila sakyti, kad MTH vertė mums nėra svarbi, bet tai nėra pats svarbiausias tikslas. Svarbiausias – auginti įmonę iš pagrindų, auginti organizaciją, produkto naudojimą, nes tai turėtų automatiškai padidinti ir mūsų kriptovaliutos naudojimą. Kadangi naudojimas didės, o MTH pasiūla yra fiksuota, automatiškai jos kaina turėtų kilti.

– Kas yra „Monetha“? Kokį produktą siūlote?

– Mūsų produktas labai paprastas – užtikrinti, kad tiek pardavėjas, tiek pirkėjas būtų saugūs. Iki šiol didele elektroninės komercijos problema yra tai, kad gali likti apgautas. Tau gali neatsiųsti prekės, ją gali atsiųsti ne tokią, kokios tikėjaisi. Yra statistikos, kad iki 70 proc. žmonių sprendimą nepirkti internete lemia baimė.

Mūsų produktas labai paprastas – užtikrinti, kad tiek pardavėjas, tiek pirkėjas būtų saugūs.
J. Pikelis

Mes norime instaliuoti tokį patį jausmą, kurį gaunate atėję į „Apple“ parduotuvę – kad jus aptarnaus, duos teisingą produktą. Tai darome per kelias funkcijas. Pirma, pardavėjui sukuriame reputaciją, kurią jis gali iš vienos platformos neštis į kitą.

Antra, pirkėjui suteikiame apsaugą. Pavyzdžiui, jei jis nusiperka ar gauna kažką ne taip, arba jį apgauna, mes jam padedame, galima sakyti, apdraudžiame. Kaip aiškinu savo močiutei, „Monetha“ yra tam, kad pirkti internetu būtų saugu.

– Kas yra jūsų klientas?

– Šiuo metu daugiausiai koncentruojamės į tokius portalus, kur žmonės perka iš žmonių, nes ten pasitikėjimo absoliučiai nėra. Jūs nežinote, ar jūsų perkamas telefonas yra tikras, koks žmogus jį parduoda. Be to, būtina su juo susitikti, žiūrėti kaip kalba, kaip atrodo ir tik tada priimti sprendimą. Mes norime duoti „pasą“, kuris rodytų reputaciją internete.

– Tarkim, noriu parduoti dviratį kokiame nors portale, tai įdedu nuotrauką, kainą ir galiu pridėti savo „Monetha“ reputacijos rodiklį?

– Taip, teisingai.

– Koks yra jūsų verslo modelis? Iš ko uždirbate pinigus?

– Iš pradžių norime stipriai augti, turėti kuo daugiau vartotojų ir tik po to galvoti apie verslo modelį. Tačiau pagrindas yra transakcijų mokestis – procentas nuo mokėjimo. Šiuo metu galvojame, kad iš pardavėjo imsime 1,5 proc. Kol kas verslo modelis yra toks, bet jis gali kisti.

Šiuo metu galvojame, kad iš pardavėjo imsime 1,5 proc. Kol kas verslo modelis yra toks, bet jis gali kisti.
J. Pikelis

– Kodėl „Monetha“ registruota Šveicarijoje?

– Šveicarijos mieste Cuge, kai susitinki su teisininkais ar marketingo specialistais, jie jau žino apie „blockchain“, jų nereikia mokyti, skirtingai nei buvo Lietuvoje prieš metus, kada pradėjome kurti „Monetha“.

Antras argumentas – Šveicarijos institucijos labai lanksčiai žiūri į ICO. Šveicarai pinigus uždirba iš verslo ir labai daug ICO įmonių yra įsisteigę Šveicarijoje. Buvo ir kiti variantai, kaip Gibraltaras arba Malta, bet tai nėra jurisdikcijos, su kuriomis mes norėtume būti asocijuojami.

– Kiek darbuotojų dirba „Monetha“?

– Šiuo metu tiek pilnu etatu, tiek samdomų laisvų darbuotojų turime kiek mažiau nei 25, bet per ateinančius 10–12 mėnesių turėsime 50.

– Kokioje įmonėje jie dirba?

– Kai kurie registruotoje Šveicarijoje, kai kurie lietuviškoje įmonėje „Accurro“ („Sodros“ duomenimis, gegužės 21 dieną įmonėje dirbo 14 darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis kovą buvo 5705,60 euro „ant popieriaus“ – DELFI).

– Kuo šiuo metu darbuotojai užsiima daugiausiai?

– Jie susikoncentravę į produkto gamybą. Didžioji dalis yra inžinieriai, žmonės, kurie supranta, kaip kurti sistemą, mobiliąsias aplikacijas, žino ko žmonėms reikia ir kaip sukurti didžiausią vertę.

Justas Pikelis
Justas Pikelis
© DELFI / Karolina Pansevič

– Kuo pastaruoju metu daugiausiai užsiimate pats?

– Mano užduotis „Monetha“ yra sukurti kuo daugiau asmeninių ryšių su partneriais, potencialiais vartotojais. Taigi, viena darbo pusių yra verslo vystymas.

Kita pusė yra įmonės reprezentavimas. Esame, galima sakyti, viešai listinguojama įmonė, turime 11 tūkst. MTH žetonų turėtojų, kurie nori matyti, kad esame aktyvūs.

Mums reikia parodyti, kad sukursime produktą, kurį vartotojas naudos. Dėl to važinėjime po įvairias konferencijas. Pavyzdžiui, pastarąsias 3 savaites praleidau Jungtinėse Valstijose, kur kalbėjau tokiose konferencijose kaip „Collision“, Ilinojaus technologijų institute Čikagoje, dar buvome Niujorke – didžiausioje „Blockchain“ konferencijoje „Consensus“. Tokia mano kasdieninė duona – būti kelyje, lėktuvuose ir gyventi mažuose viešbučiuose.

Tokia mano kasdieninė duona – būti kelyje, lėktuvuose ir gyventi mažuose viešbučiuose.
J. Pikelis

– Kokį automobilį vairuojate?

– Neturiu automobilio, naudojuosi programėlėmis.

– Klausiu, nes internete daug įvairių memų apie tai, kad visų kriptovaliutų kūrėjų tikslas yra nusipirkti „Lamborghini“ – tai toks sėkmės simbolis. Iš kur atsirado tokia kultūra?

– Tai yra didžiausias mūsų rinkos vėžys – žmonės, kurie yra varomi godumo, tuštybės. Ko gero niekas nepaneigs, kad vienas žmonių godumo principų yra nieko nedirbti ir uždirbti. Daug žmonių galvoja, kad kriptovaliutos siūlo būtent tai. Galvoja, kad nusipirks kriptovaliutų ir taps multimilijonieriumi. Tačiau tai yra toliausiai nuo tiesos esantis dalykas.

Taip, yra ICO įmonių, kurios iš esmės graibsto pinigus, perka automobilius ir tai galbūt netgi teisiškai įmanoma, bet mes nenorime būti tokia įmone. Technologijų konferencijose esame teisingo ICO vėliavnešiai.

Tai didelė problema ir tie memai... Juk juokas visada turi kažkiek tiesos. Yra daug žmonių, kuriems „blockchain“ technologija neįdomi, jie jos nesupranta ir nenori suprasti. Jie tiesiog nori pasipelnyti.

– Kaip kriptovaliutų rinką įsivaizduojate po 1, 2 ar 5 metų?

– Manau, kad niekas to nežino, o kas apsimeta, kad žino, yra šarlatanas. Pavyzdžiui, Amerikoje teko susitikti su žinomu investuotoju, milijardieriumi Timu Draperiu, kuris sako, kad bitkoinas kitais metais kainuos 220 tūkst. dolerių, o jis užsidėjęs kaklaraištį su bitkoino simboliais.

Žmonės, kurie turi bitkoinų taip sako, o tie, kurie neturi, sako, kad tai burbulas.
J. Pikelis

Žmonės, kurie turi bitkoinų taip sako, o tie, kurie neturi, sako, kad tai burbulas. Tiesa yra kažkur per vidurį. Man sudėtinga pasakyti, kur kriptovaliutų rinka bus po 2 mėnesių, ką jau kalbėti apie 5 metus. Tačiau tikiu tuo, kad „blockchain“ technologija tam tikrose sektoriuose padarys revoliuciją, bet sunku pasakyti, ar tai bus susiję su kriptovaliutomis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Neįprasta strategija, kaip svarbiausius sprendimus priima turtingiausias pasaulio žmogus (29)

Jeffas Bezosas , „ Amazon “ įkūrėjas ir vadovas, yra užimtas žmogus. Valdyti tokio dydžio...

Kinija atšaukia prekybos derybas su JAV (9)

Remiantis „The Wall Street Journal“ pranešimu, Kinija atšaukė derybas dėl prekybos su...

Po kelionės keltu – lietuvės perspėjimas: nepasitikrinę prarasite nemažai pinigų (178)

Naują būdą keliauti atradusi vilnietė Justina pasijautė išleidusi daugiau nei turėjo. Pasak...

Papiktino ir nustebino: užsukus į parduotuvę buvo parodytos durys (108)

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi kauniečiai, kurie mandagiai arba ne taip gražiai buvo...

Krizės tyrėjai Seime apklaus Kirkilą ir Starkevičiūtę (29)

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas , analizuojantis paskutinės ekonominės krizės priežastis,...

Top naujienos

Žmonės suplūdo į Katedros aikštę: belaukiant popiežiaus – tikinčiųjų maldos nuolat pildoma (649)

Popiežiaus Pranciškaus lankomoje Lietuvos sostinėje gyventojai užplūdo gatves - vieni rikiuojasi,...

Žmonių gelbėjimo drama Baltijos jūroje: sudužo jachta, kapitonas nuskendo ieškoma dar vieno vyro (52)

Šeštadienį Klaipėdoje gelbėtojai išskubėjo į pagalbą skęstantiems žmonėms. Pranešama apie...

Dalia Popiežių pirmą kartą išvydo prie oro uosto: prisiminimas išliks visam gyvenimui nuolat pildoma (174)

Nuo 15 val. įėjimas į Aušros vartų gatvę uždarytas. Susirinkusieji kartu su Popiežiumi...

11 metų Velse dirbantis gydytojas: mums įprasta pacientui prisistatyti ir paklausti, ar galima jį paliesti (58)

Intervencinis kardiologas Eduardas Šubkovas (48 m.) jau 11 metų dirba Šiaurės Velso Glan Clwyd...

Arūno Valinsko sūnus – apie vaikystę garsioje šeimoje ir kodėl dar neskuba vesti savo vaikelio mamos (95)

Šou verslo ryklių Ingos ir Arūno Valinskų sūnus Arūnas Valinskas jaunesnysis (28) rugsėjo...

Į mokyklą tėvai vaikus išlydi su baime: iki mirtinos tragedijos – vos žingsnis (17)

Prasidėję naujieji mokslo metai ir besitęsiantis Panevėžio gatvių remontas atnešė iššūkių...

Išskirtinę dieną – retai kartu matomos Adamkų šeimos pasirodymas (33)

Popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje nepraleido ir pastaruosius mėnesius viešumoje retai...

Gerais norais ir pragaras grįstas: „sveikas“ maistas mokyklose virto „jokio“ maisto? (20)

Jau praėjo trys mokslo metų savaitės. Trys savaitės, kai mokiniai mokyklose turi būti maitinami...

Po ištisus dešimtmečius tvyrojusios įtampos Vatikanas skelbia apie svarbų susitarimą papildyta (7)

Vatikanas šeštadienį paskelbė su Kinija sudaręs „preliminarų susitarimą“ dėl vyskupų...

Batai, kuriuos įsigiję akimirksniu suteiksite įvaizdžiui prabangos (2)

Vasarą, kai vyravo pigaus (tik ne blogąja prasme) stiliaus tendencijos, turėjome progą puoštis...