Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius spalio 26 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo atvėrė kelią 31 mln. eurų paramos, skirtos kovai su COVID-19 reikalingiems produktams, skyrimui. Spalio 28 dieną buvo paskelbtas kvietimas verslui pretenduoti į šį finansavimą, siekiantį nuo 100 tūkst. eurų iki 1 mln. eurų. Spalio 29 dieną pinigai baigėsi – projektų atranka sustabdyta, nes gauta paraiškų daugiau nei 31 milijono eurų numatytai sumai.

Paraiškas pateikusių įmonių sąraše – ir tokios įmonės, kurios turi skolų „Sodrai“, neturi darbuotojų, ar jų veiklos sritis apskritai neturi nieko bendro su medicina ar apsaugos priemonėmis. Tačiau to gali pakakti – pareiškėjams keliami kriterijai yra minimalūs, vertina Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Pagal nuostatus, iš pretendentų į paramą reikalaujama, kad tai būtų labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, per praėjusius trejus metus gavusios ne mažiau kaip 145 tūkst. eurų pajamų. Jų projektams taikomas reikalavimas – kad būtų įgyvendinama greičiau nei per 6 mėnesius. Tada įmonės projektui skiriama 80 proc. lėšų. Jei įmonė projektą baigia per du mėnesius – skiriamų lėšų dalis didėja iki 95 proc.
Medicininės pirštinės

Visi planuojami gaminti produktai turi būti skirti kovai su COVID-19, tačiau apraše nėra jokių įpareigojimų apskritai ką nors pagaminti – tereikia įgyvendinti projektą.

A. Romanovskis šią ES paramos priemonę lygina su „juodojo penktadienio“ akcijomis: kas pirmas atsistojo į eilę, gauna iki milijono eurų. LVK vadovas abejoja ir skaidrumu ar prasmingumu: pinigų švaistyme galėjo sudalyvauti tik įmonės, kurios iš anksto apie tai žinojo, nebuvo jokio konkurso, tik minimalūs kriterijai. Dalis rimtų apsaugos priemonių gamintojų, anot jo, į pinigų dalybas nespėjo.

Vienos į kvietimą nespėjusios įmonės, bet jau gaminančios apsaugos priemones, vadovas patvirtino, kad į paramą nebegali pretenduoti, ir įspėjo, kad valstybė liks pralaimėtoja, mat nupirks ne to, ko iš tiesų reikia, bet ką pasiūlė pirmi eilėje.

Tačiau institucijos patikina, kad su tarpiniais dokumentais buvo galima susipažinti dar prieš kelis mėnesius ir pasiruošti.

Prieš pandemiją – su jodu, dezinfekcija

Tarp 73 įmonių, spėjusių pateikusių paraiškas, maksimalios 1 milijono paramos prašo 8 įmonės, iš jų 4 įmonės neturi nė 10 darbuotojų.

Viena iš jų – kelionių agentūrų ir ekskursijų organizatorių veikla užsiimanti UAB „Medholidays“, kuri turi tris darbuotojus. Gavusi milijoną eurų įmonė planuoja užsiimti povidono-jodido gamyba ir nurodo: „produkto vartotojai – medicinos įstaigos bei jų pacientai, sergantys COVID-19 infekcija ir kenčiantys nuo apsunkinto kvėpavimo sindromo“. Jodas skirtas dezinfekcijai nuo mikroorganizmų.

„Įkurta moderni povidono jodido gamybos bazė ir pagaminti dideli PVP-I kiekiai turės didelį poveikį gydant pacientus nuo Covid-19 infekcijos dėl ekonomiškumo ir prieinamumo. Projektą planuojama įgyvendinti per 6 mėnesius. Planuojama projekto tinkamų išlaidų suma yra 1.311.686 eurų“, – rašoma svetainėje esinvesticijos.lt.

„Delfi“ pasiskambino įmonės vadovei, ji, išgirdusi klausimą, informavo, kad dalyvauja susitikime, ir po jo perskambins, tačiau skambučio nebesulaukėme.

Kita 3 darbuotojus turinti įmonė, UAB „Svedas“, metinėje ataskaitoje nurodo, kad verčiasi nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį, NT nuoma ir eksploatavimu. Gavusi milijoną eurų ši įmonė žada įdiegti bekonataktę COVID-19 simptomų atpažinimo sistemą ir pagaminti jos funkcionalumui reikiamą įrangą.

„Šio projekto dėka planuojama gaminti bekontaktę simptomų atpažinimo sistemą, kuri naudodama jutiklius, radarą ir didelio dinaminio spektro kameras, nuotoliniu būdu įvertins tokius žmogaus gyvybinius ženklus, kaip kūno temperatūra, kvėpavimo dažnis, širdies ritmas ir kitus fiziologinius požymius“, – žadama paraiškoje ir nurodoma, kad įmonė į projektą investuotų 20 proc. nuosavų lėšų.

Įmonės savininkas Povilas Padaiga aiškino, kad įmonė pakeitė veiklos profilį.

„Reikia pradžiai, kad patvirtintų agentūra. Nes dabar uždarytas kvietimas, bet nei viena paraiška nepatvirtina. Tai kai bus paraiškos patvirtintos, aš manau, kad nemažai atkris tų paraiškų dėl kažkokių neatitikimų. (…) Tai, ką rodo rekvizitai.lt, čia dalis veiklos – kas buvo vykdoma. Įmonė pakeitusi profilį, tai viena iš įmonės veiklų, bet įmonė teikia ir įvairias paslaugas, čia tikriausiai 10 proc.“, – paaiškino įmonės savininkas.

Dar viena paraiška „už milijoną“ – verslininko Dmitrijaus Čeliadino netiesiogiai valdoma aviacijos bendrovė UAB „Aviatic GS“, kuri anksčiau vadinosi „NRG-MC“. Ši įmonė finansinėse ataskaitose nurodo, kad jos veikla – orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamyba, kitos elektros įrangos gamyba, o paraiškoje dėl paramos teigia, kad specializuojasi geležinkelio elektronikos sistemų projektavimo ir tiekimo srityje.

„Viruso prevencijai įmonė gamins sanitarinį tunelį, kuriame bus įdiegti naujos kartos efektyvūs, sertifikuoti saugūs elementai, padės užtikrinti visapusišką 360 laipsnių dezinfekciją. Inovatyvi sistema per kelias sekundes dezinfekuos tiek žmogų, tiek jo daiktus“, – teigiama paraiškoje ir nurodoma, kad įmonė prisidėtų 14,5 proc. nuosavų lėšų.

Plastikinių gaminių gamintoja UAB „Baltic plastic products“, turinti 9 darbuotojus, milijoną investuotų į dezenfekcinių priemonių gamybą: „Projekto tikslas – kovai su Covid-19 skirtų produktų gamybos proceso modernizavimas įmonėje. Projekto metu numatoma įsigyti naują gamybos liniją, kuri sudarys sąlygas padidinti gamybos efektyvumą, įmonės konkurencingumą, taip padidindama įmonės našumą“.

Mažiausia galima paramos suma – 100 tūkst. eurų, tačiau tokios sumos nenurodė nei vienas pareiškėjas. Kukliausią paraišką už 116,8 tūkst. eurų pateikė UAB „Dermofaktorius“, kuris nurodo, kad „nusprendė gaminti dezinfekavimo priemones rankoms, kurių naudojimas užtikrintų, kad COVID-19 viruso plitimas būtų pristabdytas bei leistų šalies ekonomikai atsigauti“.

Apskritai yra ir tokių pareiškėjų, kurie neturi nei vieno darbuotojo. Pavyzdžiui 807 tūkst. eurų paramos prašo UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, kuri nurodė, kad verčiasi Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Ji skolinga „Sodrai“ per 5 tūkst. eurų.

„Įgyvendinus projektą 4 gamybos linijomis bus pasiekta minimaliai 3,52 mln. kaukių gamyba per 1 mėn. dirbant dviem pamainomis po 6 val. darbo dienomis. Įgyvendinus projektą skydelių ir plastikinių skydų gamybos linijomis bus pasiekta 52 800 asmeninių veido skydelių gamyba per 1 mėn. dirbant dviem pamainomis po 6 val. darbo dienomis. Taigi, įsigyta įranga suteiks atitinkamai galimybę Lietuvai tapti mažiau priklausomai nuo Kinijos produkcijos“, – nurodoma įmonės paraiškoje, ir pažymima, kad produktai bus realizuojami kitai įmonei, UAB „Itina“, priklausančioje svetainėje. Abiejų šių įmonių vadovas tas pats asmuo – Laimonas Jakas.

UAB „Kaišiadorių agrofirma“ taipogi neturi nei vieno darbuotojo, ji pretenduoja į 220 tūkst. eurų paramą, kurią naudotų gamybos perorientavimui į „vienkartinių apsauginių prijuosčių bei vandenyje ištirpstančių maišų, skirtų saugiam infekuotų skalbinių surinkimui bei skalbimui, gamybą“.

Tarp projektų teikėjų yra aibė reklamos srityje veikiančių įmonių, leidyklų, tačiau yra ir didelių įrangos gamintojų. Paraiškų, kuriomis siūloma gaminti dezinfekcinius skysčius – dešimtys. Visus pasiūlytus projektus „Delfi“ pateikia lentelėje apačioje, juos taip pat galima peržiūrėti svetainėje esinvesticijos.lt.

Romanovskį apėmė nuostaba: didžiulė pinigų suma

Dideli pinigai gali būti panaudoti neefektyviai, neskaidriai ir neprasmingai, o valstybei tai – didžiulis praradimas, be to, įmonėms nėra sudarytos vienodos sąlygos ir teisingos sąlygos pasinaudoti parama, vertina LVK prezidentas A. Romanvoskis.

„Didžiausia nuostaba yra tai, kad pakankamai didelė pinigų suma pakankamai laisvai yra išdalinama per ypač trumpą laiką su minimaliomis kvalifikacijos sąlygomis. Visi pamename, kaip karantino pradžioje, kovo, balandžio mėnesį valstybė kėlė daugybę reikalavimų verslui dėl pinigų ar paramos gavimo, daug buvo baimių, kad jie gali būti panaudoti neefektyviai. O čia mes matom, kad priešingai – praktiškai minimalūs kriterijai, ir jokių, nei kokybinių, nei kiekybinių kriterijų rezultatui nėra“, – sako A. Romanovskis.

Jis pastebi, kad apie šią priemonę buvo pradėta diskutuoti vasaros pradžioje, tačiau staiga pinigai atsirado ir pasibaigė iš karto po rinkimų.

„Čia klausimų daugiau nei atsakymų, ir keisčiausia yra tai, kad šią paramą administruoja LVPA, kuri iš tikrųjų yra aukštos kompetencijos institucija, ir kuri tikrai gebėtų įvertinti tiek efektyvumą tiek kitus dalykus. Tačiau akivaizdu, kad tai labiau buvo politinis sprendimas ir politinis sprendimas laikotarpyje iškart po rinkimų. Neramu, kad tokia pinigų suma gali būti išdalinta. Gal dalis ir bus efektyviai panaudota, bet kyla labai daug abejonių“, – atkreipė dėmesį A. Romanovskis.
Andrius Romanovskis

Jis tokį paramos dalijimą palygino su populiaria JAV išpardavimų švente juoduoju penktadieniu.

„Principas čia buvo toks – pirmas atėjęs gauna pinigus. Tai su viešaisiais pinigais yra visiškai nepriimtina. Kaip juodasis penktadienis – kas pirmas eilėje išsimuša vietą, gauna geriausią prekę su didžiausia nuolaida. O priešingai turėjo būti“, – vertina A. Romanovskis.

Jį piktina, kad dalis rimtų įmonių, galinčių pagaminti reikiamus projektus, net negalėjo sureaguoti per tokį trumpą laiką, o jau pinigai pasibaigė.

„Pagrindinis dalykas, kad valstybė neiškelia jokių aiškių kokybinių ar kiekybinių planų. Jei sakai, štai mes jus finansuojame, kad jūs paleistumėte linijas apsaugos priemonėms gaminti, tai valstybė gali ir nustatyti, kad keliame jums reikalavimus pagaminti tam tikrą apsaugos priemonių kiekį per tam tikrą laiką, tam tikros kokybės. O čia beveik visi, kas pretenduoja, gauna iki 95 proc. finansavimo, ir vidutiniškai siekia po pusę milijono, – tai yra milžiniška suma“, – vertina A. Romanovskis.

Žada kreiptis raštais į politikus ir institucijas

Jis svarsto, kad tik tam tikri asmenys galėjo žinoti apie priemonės paskelbimą, jie galėjo įgyti nepagrįstą pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. LVK dėl šios ES paramos ketina kreiptis raštais į institucijas, įspėdama, kad be konkurso tęstines projektų atrankas galima vykdyti tik išimtinais atvejais.

„Jei tu žinojai, iš ryto atsistojai, greitai pridavei dokumentus ir tau pasisekė. O koks ten rezultatas bus – tai Dievas težino. Mes iš rinkos gavome signalus ir kreipsimės į institucijas, politikus, lauksime jų reakcijos“, – patikina A. Romanovskis.

Jis patikina, kad valstybės parama gamintojams reikalinga, tačiau ji turėtų būti skiriama pagal aiškius suformuotus kriterijus, duodant pakankamai laiko.

„Aš prisimenu, kai buvo diskusijos apie naują prekybos arba bankų mokestį, tai ten panašaus dydžio sumų turėjo būti visas mokestinis efektas. Dabar, liaudiškai tariant, per porą dienų valstybė nusprendžia padalinti 31 milijoną eurų“, – stebisi A. Romanovskis.

LVK vadovas pristatė ir vienos įmonės, jau gaminančios apsaugos priemones, direktorių, kuris patikina, kad konkurse negalėjo sudalyvauti, nors medicines apsaugos priemones gamina jau dabar.

„Kur mano akimis yra problema – nemažai įmonių, kurios liko už brūkšnio, yra tos, kurios negalėjo, nespėjo pateikti paraiškos, tame tarpe ir mes. Kur dar matau problemą, kad pats pinigų dalinimas nėra vertinamas pagal kokybės ir naudos kriterijus, o taip dažniausiai yra vertinami visi projektai. Valstybė neįvertino, ko jai reikia, pasirinko vietoje konkursų tokią priemonę, kur kiekvienas pareiškėjas, jei atitinka minimalias sąlygas, gali gauti pinigus“, – stebėjosi įmonės vadovas, panoręs tapatybės neatskleisti.

Jis apgailestavo, kad valstybė įmonėms nupirks daug paprasčiausių dezinfekcinio skysčio pilstymo įrenginių, nors šios apsaugos priemonės trūkumo nėra.

Dezinfekcinis skystis turbūt bus pilstomas tik dėl akių: reklamos agentūros, gamybos įmonės tiesiog finansuojasi tam tikrų įrenginių įsigijimą. Plaučių kvėpavimo aparatų čia neįžvelgiu, nei viena įmonė nepateikė paraiškos. Kas greitesnis, tas gudresnis – subėgo, sumetė paraiškas, ir jei formalius kriterijus atitinki – praeini, gauni finansavimą dideliu intensyvumu, nėra jokių konkursų, jokių ekspertų“, – teigė verslininkas.

Ministerija: visi galėjo sužinoti ir anksčiau

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) paaiškino, kodėl rinkosi ne konkursus, o paramą dalinti „iš eilės“ pagal tęstinę projektų atranką: taip procesas vyksta paprasčiau ir užtikrinant priemonės įgyvendinimą laiku.

„Tęstinė projektų atranka baigiama anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas paskirstyta ir prašoma skirti finansavimo lėšų suma sudaro galimybę paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą“, – taisykles cituoja ministerija.

EIM atmeta verslo kritiką dėl per trumpo termino: „Visuomenei buvo sudarytos sąlygos iš anksčiau susipažinti su rengiama priemone, visa informacija apie priemonę buvo skelbiama viešai internete esinvesticijos.lt, eimin.lt, taip pat el. paštu buvo informuoti socialiniai partneriai“.

Nurodoma, kad priemonės kriterijai, planas ir pagrindimas buvo paskelbtas liepos 30 dieną, vėliau buvo rengiami derinimai, mokymai, ir pan.
Rimantas Sinkevičius

„Tikimasi skatinti investicijas šiuo metu itin reikalingiems kovai su COVID-19 skirtiems produktams gaminti, tokiu būdu sutelkiant jų gamybą šalyje, užtikrinti pasiūlą vietinėje rinkoje ir galimybes produkciją eksportuoti. Taip pat ši priemonė leidžia įmonėms greičiau persiorientuoti“, – ministerijos atsakymą perduoda Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Ligija Kliunkienė.

LVK galbūt kriterijai atrodo menki, bet ministerija aiškina, kad juos tvirtinant dalyvavo „daug socialinių ekonominių partnerių“.

„Atkreipiame dėmesį, kad geriausiai prisidedantys prie priemonės įgyvendinimo pareiškėjai atrenkami vadovaujantis projektų atrankos kriterijais. Nustatyta, kad pareiškėjai būtų mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), veikiančios ne trumpiau kaip vienerius metus ir kurios vidutinės pačios MVĮ pagamintos produkcijos metinės pajamos per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo MVĮ įregistravimo dienos (jeigu MVĮ įregistruota mažiau nei prieš 3 pastaruosius finansinius metus) yra ne mažesnės kaip 145 000 Eur. Tokiu būdu siekiama užtikrinti pareiškėjo finansinį stabilumą ir pajėgumą, kadangi priemonė turi būti įgyvendinama greitai“, – sako ministerija.

LVPA: įmonės laukė kvietimo ir buvo pasiruošusios

Paramą administruojanti Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) patikina, kad susidomėjimas priemone „COVID-19 produktai“ buvo itin didelis, įmonės laukė kvietimo ir buvo pasiruošusios. Kvietimas sustabdytas po dienos, kadangi prašoma skirti lėšų suma jau sudaro galimybę paskirstyti visą kvietimui skirtą lėšų sumą – 31 mln. Eurų.

„Projektai vertinami pagal nustatytus tris esminius atrankos kriterijus, kuriuos turės atitikti visi pareiškėjai: reikalavimai įmonės dydžiui, veiklos trukmei, finansiniams rodikliams; kovai su COVID 19 planuojami gaminti produktai (tarp jų - atitinkami vaistiniai preparatai, vaistų veikliosios medžiagos ir žaliavos, ligoninių ir medicinos reikmenys, pvz. ventiliatoriai, apsauginiai drabužiai, diagnostikos priemonės, dezinfekavimo produktai, jų tarpiniai produktai bei jų gamybai būtinos cheminės medžiagos ir kiti kvietimo išvardyti produktai). (įskaitant vakcinas). Taip pat vertinamos pareiškėjo investicijos į inovacijas“, – atsakymą perdavė LVPA Komunikacijos projektų vadovė Teresė Staniulytė.

LVPA patikina, kad verslas turėjo tris mėnesius laiko susipažinti su išankstiniais priemonės dokumentais, kadangi kriterijai, aprašas viešam aptarimui buvo paskelbti dar rugpjūtį.

„Be to, ateities ekonomikos DNR plane ši priemonė taip pat buvo numatyta, tad visuomenė žinojo, kad tokia priemonė artimiausiu metu bus ir galėjo tinkamai pasiruošti“, – teigiama komentare.

LVPA patikina, kad niekad niekada nėra skyrusi lėšų „bet kam“ arba kažkam, kas “vos vos” neatitinka kriterijų.

„Delfi“ pastebėjus, kad tarp paraiškų teikėjų yra valymo paslaugų įmonės, ar neturinčios darbuotojų, ar turinčių skolų „Sodrai“, LVPA čia problemos neįžvelgė.

„Verslas operatyviai reaguoja į padėtį rinkoje. Įmonės gali keisti savo veiklą, pradėti vykdyti naują, ir toks lankstumas kaip išgyvenimo ir tolesnės plėtros galimybė yra tik sveikintinas. Visi pareiškėjai priemonės „COVID-19 produktai“ finansavimui gauti turi būti pateikę įtikinamus įrodymus, kad projektas, kurio jie imasi, yra gyvybingas ir perspektyvus. LVPA ES lėšas skiria griežtai laikydamasi visų patvirtintų dokumentų“, – atsako agentūra.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (255)