Ko reikia, kad pinigų skolinimas netaptų galvos skausmu?
„Visų pirma, prieš skolinant įgyti bent minimalias teisines žinias, antra, atlikti tam tikrą veiksmų seką tinkamai įforminant paskolas, galiausiai, „tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam“, t. y. iš anksto įvertinti rizikas ir apgalvoti, ar skolą bus įmanoma atgauti“, – sako Vytautas Januška, eskolos.lt projekto vadovas.
Jis išvardino pagrindines kreditorių klaidas skolinant pinigus. Specialisto teigimu, vien jau sužinojus šias klaidas, galima ateityje jų išvengti.
1. Per didelis pasitikėjimas skolininku
Tai viena pagrindinių kreditorių klaidų. Lietuvoje kasmet atliekami tyrimai rodo, jog dažniausiai pinigai skolinami artimiems giminaičiams, draugams ar kaimynams nesudarant paskolos sutarties ar neužfiksuojant pinigų perdavimo fakto. To priežastis, pasak V. Januškos, yra žmogiškas nenoras prašyti artimo asmens pasirašyti paskolos sutartį, skolos raštelį ar bent jau pinigų perdavimo aktą neva taip parodant jam nepasitikėjimą.
Deja, artimas ryšys vėliau ir nulemia faktą, kad kreditorius sutinka skolos grąžinimo laukti ilgiau nei sutarta arba apskritai nesiryžta pareikalauti jam priklausančių pinigų.
Tai tam tikra aklavietė: neturint įrodymų apie paskolos faktą (paskolos sutarties, skolos raštelio, akivaizdžiai užfiksuoto pinigų perdavimo fakto), kreditoriui lieka tikėtis, kad skolininkas pinigus grąžins geranoriškai.
„Tai suprantamas, tačiau neapdairus sprendimas – atiduoti pinigų grąžinimo kontrolę į skolininko rankas. Skolininkas kaip taisyklė puikiai žino, kad kreditorius neturės galimybių priversti jį grąžinti skolą ir gali manipuliuoti artimu ryšiu žadėdamas atsiskaityti vėliau, kol kreditorius galiausiai susitaikys su praradimu“, – teigia V. Januška.
Blogiausia, kad, neturėdamas skolos įrodymo, kreditorius netenka galimybės laimėti ginčo teisme, nes neturi jokių įrodymų apie savo ir skolininko santykius.
Todėl skolindami pinigus žmonės privalo apgalvoti, kaip juos atgautų, jei skolininkas laiku neatsiskaitytų. „Garbės žodis – ne dokumentas“, – juokauja specialistas. Todėl kad ir koks artimas būtų skolininkas, reikėtų pasirašyti skolą įrodantį dokumentą, o perduodant pinigus grynaisiais – reikalauti pinigų perdavimą užfiksuoti perdavimo akte. Jei skolininkas nesutinka pasirašyti jokio dokumento, tai rimtas signalas kreditoriui. Tuomet geriausia ne skolinti grynaisiais, o atlikti bankinį pavedimą, jo mokėjimo paskirties laukelyje įrašius, jog tai skola ir iki kada ji turi būti grąžinta, pataria jis.
2. Netinkamai įforminta skola ar pinigų perdavimas
Antra didelė klaida – netinkamas skolos dokumento surašymas. Šią klaidą dažniausiai lemia nepakankamos teisinės žinios ir vengimas kreiptis į specialistus. Dauguma žmonių pasitiki interneto forumais, pažįstamų turimais ar sukurtais šablonais, kurie gali būti nekokybiški arba nebetinkami dėl pasikeitusių teisės aktų.
Pasak V. Januškos, saugiausia, jei kreditorius ir skolininkas sudaro tokius skolos dokumentus:
Vekselis – griežtos formos dokumentas, kurį kreditoriui išduoda skolininkas. Jei fizinio asmens išduodamo vekselio suma viršija 3 000 eurų, jį turi patvirtinti notaras. Didžiausias vekselio privalumas yra tas, kad nereikia bylinėtis teisme – pakanka kreiptis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir su juo kreiptis į antstolį.
Paskolos sutartis – dvišalė sutartis, kuria viena šalis perduoda kitai pinigus, o kita įsipareigoja pagal tam tikras sąlygas juos grąžinti. Skolinant virš 600 eurų paskolos sutartis turi būti rašytinė, o virš 3 000 eurų ir skolinant grynuosius pinigus – patvirtinta notaro. Paskolos sutartyje turi būti užfiksuotas pinigų perdavimo faktas.
Skolos raštelis – pats paprasčiausias paskolos gavėjo ranka surašytas ir kreditoriui perduotas dokumentas, kuriame nurodomos pagrindinės paskolos aplinkybės: kada skolinta, koks asmuo iš ko pasiskolino, kokia paskolinta pinigų suma ir kokia tvarka, terminais skolininkas pinigus grąžins. Skolos raštelyje taip pat būtina pažymėti, kad pinigus skolininkas gavo (t. y. patvirtinti pinigų perdavimo faktą).
Kiekvienam šių dokumentų egzistuoja tam tikri specifiniai formos reikalavimai. Specialistas vardina pasitaikančias dažniausias klaidas, užkertančias kelią skolos susigrąžinimui:
Netinkamai identifikuotas skolininkas. Skolos dokumente būtina nurodyti aiškius skolininko duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo metus, gyvenamosios vietos adresą ar kitus galimus kontaktus, kuriais galima susisiekti. Vien vardo ir pavardės neužtenka, kad skola būtų sėkmingai išieškota, kadangi tokiu pat vardu ir pavarde žmonių būna ne vienas. Esant tokiai situacijai, nėra žinoma, į kurį asmenį nukreipti skolos išieškojimą. Svarbu nurodyti ir paskutinę žinomą deklaruotą skolininko gyvenamąją vietą.
Nenurodytas skolos dydis. Be jo skolą prisiteisti sudėtinga. Priešingu atveju teismui tektų pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius skolos perdavimo faktą, skolos dydį.
Nenurodyta skolos dokumento parengimo data ir terminas, iki kurio skolininkas turi grąžinti skolą. Tai dažnai pasitaikanti klaida. Šios datos reikalingos tam, kad būtų aišku, kada suėjo skolos grąžinimo terminas, nuo kada skaičiuojamos palūkanos, kada sueina senaties terminas. Patirtis rodo, kad įrodinėjimui padeda susirašinėjimai su skolininku, kuriuose aptartos papildomos sąlygos, kurių nebuvo skolos dokumente, ar skolininkui siųsti pranešimai dėl skolos padengimo, taip pat galimi įrodymai apie skolininko atliktus dalinius skolos dengimus.
Neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Tai viena didžiausių klaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad kiekviena šalis turi įrodinėti savo argumentus, o ne prieštaravimus. Tai reiškia, kad, norint prisiteisti skolą, dėl kurios skolininkas nesutinka, reikia rodymų apie pinigų perdavimą. Jei įrodyti pinigų perdavimo negalima, tai teismų praktika negailestinga, ir prisiteisti ginčijamos skolos nėra galimybių.
3. Delsiama imtis teisinių veiksmų skolai atgauti
Klaidų kreditoriai pridaro ne tik skolindami pinigus, bet ir vėliau. Delsimas imtis aktyvių skolos išieškojimo veiksmų, pasitikėjimas skolininku ir savanoriško skolos padengimo laukimas taip pat laikomas klaida, įsitikinęs specialistas.
Todėl kreditoriams, sutartu terminu nesulaukusiems skolos sugrąžinimo, patariama ne likti pasyviems, o imtis teisinių veiksmų vos tik skolininkas pradeda vengti kontakto, slapstytis, neatsakinėja į skambučius ar laiškus, nereaguoja į priminimus. Paprastai taip elgiamasi siekiant gauti papildomo laiko ir susitvarkyti turtinę padėtį taip, kad priverstinis skolos išieškojimas taptų neįmanomas.
Profesionalai vieningai sutaria, kad kuo anksčiau pradedami skolos išieškojimo veiksmai, tuo didesnė tikimybė atgauti skolą. Praktika rodo, kad sėkmingiausiai išieškomos tos skolos, kurios vėluoja iki pusės metų.
Jei kreditoriai nėra įsitikinę, ar teisingai elgiasi, visuomet gali kreiptis į specialistus ir klausti patarimo. Taip bus aišku, ar reikalavimą ateityje galėtų patenkinti teismas ir ar nedaromos klaidos. Be to, dauguma skolų išieškotojų sudaro nemokamas galimybes parsisiųsti aktualius ir kokybiškus dokumentų šablonus ir padeda pasiruošti skolinimui.
Todėl skolininkui pradelsus sumokėti, siūloma nelaukiant imtis aktyvių veiksmų, kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, perduoti antstoliams vykdomąjį dokumentą, o jei turima per mažai žinių ir patirties – kreiptis į specialistus ir perduoti skolą išieškojimui.
Besisaugantį ir dievas saugo, apibendrina V. Januška ir linki kreditoriams mokytis iš svetimų, o ne savų klaidų.
