Jiezne Vytautas karves augina nuo 1998-ųjų ir skaičiuoja, kad šia veikla užsiima jau 22-ejus metus. Jis pats juokauja, kad tai panašiau į 22 metus katorgos.

„Verslą pradėjau nuo 3 karvių, tikėjausi, kad iš pieno ūkio galima prasigyventi, bet, pasirodo, tik pragyventi“, – linksmai nusiteikęs mums atvykus sako ūkininkas.

Jis priduria, kad nors techniką kadaise ir pirko naują, per tuos metus ji jau paseno ir yra panašesnė į metalo laužą.

„Kaip nieko neturėjau, taip nieko ir neturiu“, – sako vyras.

Šiandien ūkyje iš viso jis augina 80 karvių, o ūkyje be jo, žmonos ir sūnaus dirba dar 3 darbuotojai, taip pat jis auginantis javus, kurių turi apie 150 hektarų.

Vyras prasitaria, kad dirbti ūkyje jam padeda ir robotas, kurį jis, pasinaudodamas parama, įsigijo dar 2017-aisiais. Jo dėka ūkyje buvo automatizuotas karvių melžimas.

„Visgi, nepriklausomai, ar yra robotas, aš darbą kas rytą pradedu 6 val., o kai darbymetis, baigiu 22-23 val.

Aš visada sakiau, kad pienininkai turi gyventi ne gerai, o labai gerai, gal tada kas eis į tą pieno ūkį, o dabar...“, – sako jis.

Robotą Vytautas teigia įsigijęs dėl vienos labai paprastos priežasties – nerado darbuotojų, kurie sutiktų imtis karvių melžimo.

„Įsigijome iš bėdos. Dar vieną kitą vyrą darbininką ūkiui galima rasti, bet moterų jau ne“, – sako jis.

Šeimininkas pasakoja, kad reikėję laiko, jog gyvuliai priprastų prie naujovių, o ir dabar jos vis dar yra viliojamos kombinuotais pašarais, kuriuos gauna įėjusios į specialų aptvarą.

„Pradžia, siekiant jas pripratinti, kaip teigia, buvusi labai sudėtinga.

„Su dalimi reikėjo atsisveikinti. Tai tešmenys, tai charakteris netiko. Kokią savaitę, tiesiogine to žodžio prasme, jas įnešdavome prie roboto, paskui kai kurios po truputį apsiprato.

20 karvių teko atsisakyti, jas išvežėme mėsai“, – atvirai sako jis.

Vytautas rodo ir aušintuvą, į kurį iš karvės gautą pieną nukreipia pats robotas. Atšaldytas pienas yra išvežamas į bendrovės „PienasLt“ perdirbimo įmonę.

„Dabar per dieną primelžiame apie 1,5 tonos pieno“, – sako jis ir lygina, kad anksčiau jo būdavę 1,7 tonos, tačiau, matyt, čia kalti karščiai.

„Kaip matote, prie specialaus aptvaro net susidarė karvių eilė, visos nori pašaro“, – rodydamas, kaip veikia robotas, juokiasi šeimininkas.

Vytautas Raižys

Visgi jis pasakoja, kad jam ūkininkauti likę nei daug, nei mažai – metai ir šešios dienos.

„Skaičiuoju dienas.

Kitais metais baigiasi mano įsipareigojimai, nes robotas buvo pirktas su parama ir viskas, man gana. Jei dabar iš manęs paimtų robotą, tą pačią dieną atiduočiau ir karves. Šiaip toks aparatas kainuoja apie 150 tūkst. Eur“, – pasakoja jis.

Vyras teigia planuojantis robotą parduoti, o, blogiausiu atveju, kaip sako besijuokdamas, bus „ant varžtelių“.

Paklaustas, kam perleis ūkį, tikina, kad niekam ir jis čia visai nejuokaujantis.

„Nejuokauju. Niekam nepasakysi, kad čia pienininkystė. Čia yra juodas darbas“, – aiškina jis.

Pasak Vytauto, iš pienininkystės ūkio būtų galima pragyventi tik esant didesnėms pieno supirkimo kainoms.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (197)