Penktadienį suplanuotas Vyriausybės posėdis dėl 2023 metų valstybės biudžeto. Jo išvakarėse Seime susitikusiems valdančiosios koalicijos partneriams – konservatorių, Laisvės ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariams – pristatytos pagrindinės dokumento gairės.
Po susitikimo M. Majauskas „Delfi“ sakė, kad biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas energetiniam saugumui ir pajamų didinimui. Taip pat pastebėjo, kad šiuo metu detalių neatskleidžia, jas Vyriausybė pristatys penktadienį.
„Vieną milijardą eurų skirsime energijos kainų kompensavimui ir dar pusantro milijardo pajamų didinimui.
Verslui numatyti mokesčių atidėjimai, lengvatinės paskolos, parama investicijoms ir energijos kainų kompensavimas.
Tuo metu gyventojams bus didinamos pensijos, didinamas minimalus atlyginimas, mažinami darbo mokesčiai.
Taip pat didinami viešojo sektoriaus atlyginimai, mokytojų, medikų, kultūros darbuotojų, statutinių pareigūnų“, – sakė jis.
Numatoma, kad 2023 metais neapmokestinamasis pajamų dydis sieks 625 eurus (85 eurais daugiau nei dabar), o minimali mėnesinė alga – 840 eurų (110 eurų daugiau nei dabar).
Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitais metais turėtų būti 575,31 euro, t. y. 73,59 euro arba 14,7 proc. didesnė nei 2022 metais.
Laukia diskusija
M. Majauskas taip pat sakė, kad bus kompensuojamos elektros ir dujų kainos buitiniams vartotojams.
„Idealiu atveju jos nedidėtų, tačiau paskaičiuoti gali tik Vyriausybė pagal valstybės finansinius pajėgumus.
Visas išlaidas sudėjus svarbu, kad neperliptume kritinės 5 proc. biudžeto deficito ribos. Tai yra kritinė riba, virš kurios skolinimasis sparčiai brangs“, – paaiškino jis.
Komiteto pirmininkas dar pridūrė, kad reikia užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą ir pratęsti šiuo metu galiojančias lengvatas smulkiam verslui.
„Dėl apgyvendinimo sektoriaus sutarimas randasi, tuo metu dėl maitinimo, sporto klubų, kino, kultūros sektoriaus diskusija, matyt, persikels į Seimą“, – sakė M. Majauskas.
Nesutarimų nėra
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketvirtadienį vakare apie būsimą biudžetą sakė tik tiek, kad nuomonių išsiskyrimo Vyriausybėje nėra.
„Manome, kad biudžetas yra geriausias įmanomas. Finansų ministrė 9 kartus turi sakyti „ne“ ir dešimtą kartą „taip“, kai paklausia, ar vis dar girdi mane. Ministrė girdėjo, buvo įtempusi ausis. Yra išgirsti subalansuoti lūkesčiai, bet galimybių ribose“, – sakė jis.
Finansų ministerija prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas 2022 metais augs 1,6 proc., o 2023 metais – 1,4 proc. Tikimasi, kad šiemet 17,8 proc. pasieksianti vidutinė metinė infliacija kitais metais sulėtės iki 6 proc.
Prognozuojama, kad nedarbo lygis šiemet sieks 6,3 proc., o kitais metais – 6,8 proc. Darbo užmokestis vidutiniškai šiemet turėtų paaugti 13,1 proc., o kitais metais – 8,1 proc.
2023 metų „Sodros“ biudžeto projekte numatoma, kad kitais metais pajamos sieks 6,7 mlrd. eurų (15 proc. daugiau nei suplanuota šiemet), išlaidos – 6,4 mlrd. eurų (16 proc. daugiau), o perviršis sudarys 289 mln. eurų (259 mln. eurų daugiau nei šiemet).
2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekte numatoma, kad įplaukos ir išlaidos sieks po 3,1 mlrd. eurų (12 proc. daugiau nei suplanuota šiemet), tikimasi sukaupti 558 mln. eurų rezervą (215 mln. eurų daugiau nei šiemet).
