aA
Klaipėdos miesto savivaldybė valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų aštuoniose įmonėse, kurių dauguma yra strategiškai svarbios miesto gyvenimui. Jos užtikrina šilumos, vandens tiekimą, atliekų tvarkymą, viešąjį transportą ir t. t. Kokie 2019-ieji buvo šioms įmonėms? Dalis kalbintų šių įmonių vadovų džiaugėsi sėkmingais metais ir įgyvendintais svarbiais projektais, tačiau daliai šie metai buvo pokyčių ir nežinios laikotarpis.
Klaipėda
Klaipėda
© DELFI / Laimonas Jankauskas

„Pirmi metai, kai šiek tiek atsikvėpėme“

Andrius SAMUILOVAS, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ laikinasis direktorius.

2019-ieji buvo pirmieji metai, kai veikė visiškai integruotas maršrutų tinklas. Augo ir keleivių skaičius, ir pajamos, ir transporto priemonių skaičius. Džiaugiamės, kad padaugėjo keleivių, daugiau kartų žymimi bilietai, žmonės planuojasi keliones. Matome daugiau informacijos apie maršrutus, keleivių srautus, matome, kad žmonės labiau orientuojasi į elektroninius bilietus, nes jie yra pigesni, o naujieji komposteriai veikia greitai.

Šie metai yra pirmi, kai mes jau šiek tiek atsikvėpėme. Turime 58 skirtingų maršrutų „puokštę„, tad šiuos metus labiau skyrėme optimizavimui. Stebime, kaip viskas veikia, kokia yra keleivių skaičiaus dinamika ir taip toliau. Kitais metais, atsižvelgdami į analizių rezultatus, jau galėsime koreguoti trasas, įrengti naujas stoteles ir kt. Pavyko išlaikyti viešojo transporto priemonių amžiaus vidurkį ties 9 metais. Dalis transporto priemonių yra senesnės nei 15 metų, bet per ateinančius porą metų jas planuojame pakeisti naujesnėmis.

Per pastaruosius trejus metus padaugėjo ekologiškai švaresnio transporto, yra 54 transporto priemonės, varomos dujomis. Tikimės, kad kitais metais mieste bandomaisiais maršrutais pradės važiuoti 2 elektriniai autobusai. Tai bus vertinga patirtis ir gamintojams, ir vežėjams, ir mums, aiškinantis paslaugų teikimą elektriniais autobusais, nes svarbu ne tik kaina ir patogumas, bet ir patikimumas.

Tikimės, kad kitais metais pavyks pajudinti ir parkavimo klausimą, nes pastaruosius 5 metus rinkliava už stovėjimą nebemotyvuoja gyventojų rinktis kitokį kelionių būdą. Nepaisant to, kad gyventojų skaičius mieste mažėja, automobilių skaičius nemažėja, todėl susidaro spūstys.

Šiemet atsiradusi naujovė – vadinamasis pradinuko bilietas. Planavome, kad tokių bilietų bus nupirkta iki 2 tūkstančių, tačiau šis skaičius buvo viršytas, jau yra apie 2,5 tūkstančio. Vadinasi, jis rado savo vietą.

2019-ieji strateginėms Klaipėdos įmonėms: nuo džiaugsmo iki nežinios
© DELFI / Kiril Čachovskij

Blogai tai, kad dėl besitęsiančių eismo apribojimų įvairiose miesto vietose, pavyzdžiui, gatvių remonto, nepavyksta atrasti eismo ritmo. Tai išbalansavo maršrutus ir net metų pabaigoje kai kuriose vietose tenka spręsti, kaip koreguoti tvarkaraštį, nes eismo svyravimai yra tokie, kad sunku nuspėti, kaip autobusams pasiseks važiuoti. Dėl to sukandę dantis atsakinėjame į keleivių skundus dėl vėluojančių autobusų, deja, eismo sąlygos yra tokios, kad neturime kitų variantų.

Norėjome daugiau dėmesio skirti eismo valdymui pradedant Minijos-Pilies g. koridoriumi. Deja, nepavyko visko padaryti, tris mėnesius į tai gilinomės iš techninės pusės. Tikimės, kad tai pratęsime kitais metais. Kitas noras – prisidėti, kad darnaus judumo planas, strategija, kuriai paruošti buvo skirta daug laiko, tyrimų, būtų ne popierinis dokumentas, o taptų dokumentu, kuriuo būtų vadovaujamasi praktikoje.

Dvejus metus išgyvenome su vienu bilietų tarifu, tačiau tapo finansiškai sunku subalansuoti biudžetą, todėl gruodį teko koreguoti bilietų kainas. Tai buvo nelengvas sprendimas, bet buvome priversti jį priimti.

Kitais metais baigsime ir prieš 7-8 metus atsiradusių privežamųjų raudonų autobusiukų erą. Jie dings nuo kovo 1 dienos, juos pakeis mėlyni žemagrindžiai autobusiukai. Taip pat kitais metais planuojame pasiūlyti naują galimybę atsiskaityti už kelionę bekontaktėmis banko kortelėmis. Tai turėtų padidinti skaičių žmonių, norinčių naudotis viešuoju transportu, bet kurie neturi grynųjų ar nenori įsipareigoti įsigydami terminuotąjį bilietą.

Didžiausias pasiekimas – sumažinta šilumos kaina

Antanas KATINAS, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Didžiausias metų pasiekimas, kad laiku pavyko užbaigti biokuro katilinių statybas ir sumažinti šilumos kainas mūsų klientams. 2014 metais Klaipėdoje užkūrėme du pirmuosius 20 megavatų galios biokuro katilus, o šiais metais paleidome dar tris naujus ir jau turime 50 megavatų biokuro gamybos įrenginių. Nuo šių metų pradžios biokuras tapo mūsų pagrindiniu kuru. Miestiečiams tai reiškia, kad galutinis produktas – šiluma – atpigo, nes biokuras už gamtines dujas, kurias naudojome anksčiau, yra du-tris kartus pigesnis. Mūsų bendrovės istorijoje dar nėra buvę, kad prasidėjus šildymo sezonui šilumos kaina mažėtų, tačiau šiemet atsitiko būtent taip – nuo lapkričio mėnesio šilumos kaina mažėja. Pernai vidutinė šilumos kaina uostamiestyje buvo 5,02 ct/kWh, o šiemet – 4,15 ct/kWh, arba apie 17 procentų mažesnė. Vertinu tai kaip puikų pasiekimą. Mūsų bendrovės konkurencingą šilumos kainą pastebi ir Klaipėdos vartotojai. Šiais metais prie mūsų tinklų prisijungė 31 naujas objektas ir dar esame išdavę 39 technines sąlygas prisijungti naujiems pastatams.

Dirbdami energetikos srityje lygiuojamės į skandinavus. Pagal patiriamus nuostolius trasose jau pasiekėme jų lygį. Esu dėkingas mūsų specialistams, kurie kokybiškai ir sėkmingai ruošė projektus, paraiškas, vykdė viešuosius pirkimus. Viso to rezultatas – gavome ES paramą ir mieste 2019-aisiais atnaujinome dar beveik 9 kilometrus šilumos trasų.

Su politikų, Seimo narių pagalba šiemet pavyko pasiekti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nors ir vėluodama trejus metus, nustatytų naują bazinę kainą. Tai irgi prisidėjo prie šilumos kainos mūsų klientams sumažinimo.

Kaip vadovui man labai svarbu, kad bendrovė išliktų patraukliu darbdaviu, todėl pakėlėme ir dar kelsime atlyginimus darbuotojams, kad išlaikytume specialistus. Mėginsime sukurti darbuotojų skatinimo mechanizmą, ko iki šiol nebuvo.

Šiemet mūsų seniausiam padaliniui – elektrinei Danės gatvėje, kuri laikoma energijos gamybos lopšiu Klaipėdoje, – sukako 90 metų. Galvojame šiai katilinei leisti „pailsėti“, kad ji ateityje būtų tik rezervinė, o visa šilumos gamyba būtų koncentruota Šilutės plente. Norėtume Danės gatvėje esančias erdves atverti ir pritaikyti visuomenės poreikiams.

2019-ieji strateginėms Klaipėdos įmonėms: nuo džiaugsmo iki nežinios
© Vakarų ekspresas

Taip pat kitais metais sieksime tęsti šilumos trasų rekonstrukciją ir įsigyti naujų technologijų. Norime investuoti į elektros energijos gamybą savo reikmėms panaudodami biokurą. Esame paruošę investicinį planą, paraišką ir bandysime gauti finansinę paramą šiam projektui, kad galėtume dirbti dar efektyviau.

Beje, nuo 2019 metų pradžios įsigaliojo reikalavimas, kad nauji statomi pastatai būtų A++ energinio efektyvumo klasės. Tai reiškia, kad jie turi beveik nenaudoti šiluminės energijos arba naudoti energiją, kuri yra pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. AB „Klaipėdos energija“ apie 70 proc. šilumos patiekia būtent iš atsinaujinančių energijos šaltinių, todėl smagu visiems priminti, kad centralizuotas šildymas Klaipėdoje yra tinkamas net aukščiausiam energinio efektyvumo standartui – A++ klasės statiniams.

„Neapibrėžtumo metai“

Alenas GUMULIAUSKAS, AB „Klaipėdos vanduo“ valdybos narys, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas.

Įvardyčiau šiuos metus įmonei neapibrėžtumo metais, nes iš esmės visus metus vadovavo laikinas vadovas, keitėsi valdyba, stebėtojų taryba, suformuoti nauji valdymo organai ir vis dar vyksta nuolatinio vadovo paieška. Taigi, sakyčiau, įvardyti šiuos metus neapibrėžtumo metais labai tinka.

Įmonėje, galbūt dėl buvusio vadovo, buvo pristojusi tiek investicinė veikla, tiek kai kurie sąnaudiniai projektai, kurie turėjo būti atliekami, buvo pristabdyti, tokia veikla stagnavo ir vyko labai pasyviai. Tačiau finansiškai buvo gana gerai, nes nebuvo patirta sąnaudų. Taigi, finansiniai rodikliai geri, planuojamas įmonės pelnas yra netoli milijono, bet tai labiau pasiekta nepakeliant sąnaudų. Todėl 2020 metais reikės užpildyti spragą, kai nebuvo patirtos sąnaudos atnaujinant technologijas ar keičiant siurblius, reagentus, chemikalus ir panašiai. Todėl kiti metai bus sudėtingesni, nes viską reikės pasivyti.

Vis dėlto tokie dalykai, kai neatliekamos kažkokios investicijos, gali atsiliepti ilgesniame periode, kai nieko nedaroma keletą metų. Dabar tai neturėjo įtakos paslaugų teikimui ir jų kokybei. Tikimės, kad visas spragas užpildysime ir jokios neigiamos įtakos ateityje nebus.

Įmonėje norėtųsi sukurti darbingą, normalią darbo atmosferą, kad žmonės nuo laikinumo pereitų prie stabilumo ir dirbtų savo darbus nesirūpindami, ar vyks kokie nors pokyčiai. Turi būti užtikrintas normalus komunikavimas, darbas su žmonėmis. Aš kaip vadovas matau nemažai vietų, kur reikėtų skaidrinti įmonės veiklą. Todėl yra užsakytas auditas, jis bus atliekamas artimiausiu metu, kad būtų nustatyta, kokia situacija įmonėje. Manau, kad bendromis pastangomis veiklą padarysime skaidresnę ir efektyvesnę.

Turgavietė atsinaujina

Viačeslavas KARMANOVAS, UAB „Naujasis turgus“ direktorius.

2019 metus pradėjome jau atnaujintame, modernizuotame turguje – pagerinome turgaus infrastruktūrą, sukūrėme papildomai apie 20 darbo vietų prekybininkams. Svarbu, kad atsikratėme sezoniškumo, nes po rekonstrukcijos sudarėme geresnes sąlygas prekiauti ir žiemą. Šie metai pažymėti kaip gana neblogi. Palyginti su 2018 m., mūsų pelningumas išaugo, jau dabar matome, kad šiais metais turėsime daugiau grynojo pelno nei pernai.

Iki šių metų turguje nebuvo nė vienos viešojo maitinimo įstaigos, tai buvo problema. Šiemet pas mus atėjo trys įmonės, kurios teikia tokias paslaugas, ir visi mūsų prekybininkai bei turgaus lankytojai turi galimybę vietoje pavalgyti – papusryčiauti, papietauti.

Naujovė – edukacinės veiklos pradinukams. Turguje kiekvieną savaitę lankosi vaikai, kurie turi galimybę susipažinti su turgaus veikla iš vidaus – jie bendrauja su prekybininkais, gali mokytis naudotis svarstyklėmis, skaičiuoti kainas. Sulaukėme gerų atsiliepimų iš mokytojų.

Į kitus metus žengsime siekdami išspręsti keletą problemų. Po rekonstrukcijos paaiškėjo, kad lauko pavėsinė neužstoja prekybininkų nuo lietaus ir vanduo patenka ant prekystalių. Projektą rengė Vilniaus įmonė, kuri galbūt nevisiškai įvertino, kad pas mus vyrauja vakarų vėjai. Dėl to kitais metais įstiklinsime tarpą tarp pavėsinių. Taip pat mėsos ir žuvies paviljonas nuo kitų metų bus šildomas ir vėsinamas. Dar reikėtų rekonstruoti ir automobilių stovėjimo aikštelę. Ypač prieš Kalėdas matėme, kad labai trūksta automobilių statymo vietų, nes lankytojų srautas yra didelis.

Džiaugiamės, kad neseniai iš įmonės ABALT gavome sertifikatą, kad UAB „Naujasis turgus“ yra sertifikuota kaip A klasės lyderė savo veiklos sektoriuje Baltijos regione. Toks įvertinimas įpareigoja mus ir toliau dirbti pelningai ir atsakingai.

„Metai buvo puikūs“

Vaidas RAMANAUSKAS, UAB Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius.

Metai buvo puikūs, finansiškai pelningesni už praėjusius. Atnaujinta nemažai technikos, vasarą miesto gatvėse pasirodė 18 naujų dujinių autobusų. Miesto transporto aspektu esame ekologiškiausia įmonė šalyje. Gruodžio mėnesį buvo persvarstyta kolektyvinė sutartis, pavyko vairuotojams padidinti atlyginimus.

2019-ieji strateginėms Klaipėdos įmonėms: nuo džiaugsmo iki nežinios
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Vyksta technikos, infrastruktūros atnaujinimo procesai. Laukiame ir elektrinių autobusų, kurie jau nupirkti ir ruošiami darbui miesto maršrutuose. Bendrovės teritorijoje rekonstruojama kuro kolonėlė, kitais metais kartu su partneriu modernizuosime suskystintųjų gamtinių dujų pripylimo įrangą. Pavyzdžiui, pripildyti vieno dujinio autobuso kuro rezervuarą dabar trunka 7-8 minutes, po rekonstrukcijos, tikimasi, tai truks pusę šio laiko.

Pavyko įgyvendinti planus, kuriuos kėlė akcininkas, valdymo organai. Turėjome viziją plėsti paslaugų spektrą kaip universali autotransporto įmonė. Iki šiol buvome tik keleivių vežimo bendrovė, o šiemet buvo žengta į gatvių valymo, komunalinių paslaugų rinką, laimėtas atliekų vežimo konkursas. Šios naujos veiklos kitais metais turėtų būti labiau įvaldytos, bus siekiama labiau įsitvirtinti naujose srityse.

Pasiteisino ilgalaikė strategija ir sprendimai

Šarūnas REIKALAS, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius.

Šie metai buvo geri, darbingi. Prieš 5 metus patvirtinta teisinga strategija bei laiku priimti sprendimai leidžia ir toliau išlaikyti mažiausias Lietuvoje atliekų tvarkymo kainas ir mažiausius mokesčius gyventojams. Pavyzdžiui, kituose regionuose kitąmet rinkliava už atliekas gyventojams brangsta iki 70 procentų, o Klaipėdoje ji mažėja 10 procentų.

Dumpių sąvartyne ir rūšiavimo cechuose šiemet papildomai įdiegėme modernias kvapų valdymo technologijas, kurios sumažino kvapų sklaidą ir prisidėjo prie gyventojų komforto bei aplinkos kokybės gerinimo. Taip pat yra vykdomi svarbūs infrastruktūriniai projektai – šiemet pradėta ir kitąmet bus baigta šlako sandėliavimo ir didžiųjų atliekų smulkinimo aikštelės statyba šalia Dumpių sąvartyno. Kai tinkamai išrūšiuosime šias atliekas, į sąvartyno kaupą padėsime dar mažiau atliekų. Pagal europinius reikalavimus, 2020 m. į sąvartyną turėtų patekti ne daugiau kaip 35 proc. komunalinių atliekų, bet jau keletą pastarųjų metų Klaipėdos regiono sąvartyne deponuojame tik apie 7-8 procentus atliekų. Visa kita yra perdirbama arba sudeginama panaudojant šilumai, elektrai gaminti. Taigi, džiaugiamės, kad pavyksta išlikti lyderiais Lietuvoje ir ekologiniu, ir mažiausių mokesčių gyventojams aspektais.

„Nestabilumas yra pats blogiausias dalykas“

Arvydas GAUDIEŠIUS, UAB „Senasis turgus“ direktorius.

Šventės atėjo, vadinasi, išgyvenome. Šiuos metus vadinu sprendimų laukimo metais – laukėme, kokia bus miesto valdžia, po to laukėme, kokia bus įmonės valdyba, tada laukėme, kokie bus priimti sprendimai. Įmonei, sakyčiau, stagnacijos laikotarpis. Pardavėjai klausia ne to, ar bus turgus uždarytas, o kada bus turgus uždarytas. Tokiomis sąlygomis išlaikyti tą patį rezultatą jau yra didelis pasiekimas. Manyčiau, kad mažėjimas yra apie 3 procentus, bet jis pastebimas daug kur. Kai bus suvesti metiniai skaičiai, matysime aiškiau. Bet niekas nenori eiti į objektą, kuris yra morališkai pasenęs. Bet kuris kampas čia prašosi būti sutvarkytas. Senasis turgus yra miesto širdyje, o pačiame miesto centre toks objektas būti negali. Yra iššūkis išlaikyti ir pardavėjus, kad jie neišsibėgiotų, ir darbuotojus, kad darbo jėgos nepritrūktume. O ir atlyginimai ne tokie, kokie turėtų būti.

Tai yra pati prasčiausia situacija – nežinojimas arba nestabilumas yra pats blogiausias dalykas, ypač versle. Nelinkėčiau tokio nestabilumo nė vienai iš įmonių. Įsivaizduokite – ruošėmės projektui 6 metus. Ruoštis galima 6 mėnesius, bet ne 6 metus. Darbai jau turėjo būti padaryti, o mes vis dar ruošiamės. Reikia daryti, reikia rezultato. Pasikeitus Savivaldybės administracijai reikalai pajudėjo, ieškoma investuotojo, tačiau iki dabar, kiek žinau, galutinio sprendimo ir susitarimo dar nėra.

Rekonstrukcijos projektas yra. Vilniuje galbūt net pagal mūsų projektą buvo pastatytas Benedikto turgus. Tai buvo mūsų mintis, o kadangi būna vieši pristatymai, kol mes ruošėmės, privatus verslas galbūt panaudojo idėją ir pastatė. Kai ateis naujas investuotojas, nežinome, ar jam tiks tai, kas yra dabar suprojektuota.

Kitais metais norisi ne tik stabilumo, bet ir judesio. Mes turime supratimą, kaip turi būti, bet reikia sprendimo, kad tai būtų daroma. Pozityvas yra tai, kad ateina europiniai pinigai, bus tvarkoma aikštė ir dalis turgavietės.

Daugiau dėmesio apšvietimui

Dangeras ALEKSANDROVAS, UAB „Gatvių apšvietimas“ direktorius.

Bendrovė mieste iš viso prižiūri 17 708 šviestuvus, 67 šviesoforų postus uostamiestyje ir Kretingoje, taip pat 19 vaizdo kamerų sankryžose, 2 028 kelio ženklus Klaipėdos rajone, 6 elektromobilių įkrovimo stoteles Klaipėdoje. Įtakos šviestuvams turi drėgmė, šaltis. Pašalusi žemė pradeda judėti, išjudina kabelius, tada problemų atsiranda daugiau. Tai ypač pasijaučia pavasarį. Daugiausia problemų turime dėl tinklų, kurie kloti prieš 40-50 metų.

Šiemet daugiau dėmesio skyrėme kryptiniam apšvietimui. Dabar dalis perėjų gerai matomos net ir esant prastoms oro sąlygoms – saugiau ir pėstiesiems, ir vairuotojams. Kryptinis apšvietimas bus įrengtas Taikos prospekte, Mogiliovo ir J. Janonio gatvėse, Nidos ir Sulupės gatvių sankryžoje. Netrukus nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose bus įrengti ir mirksiukai, kurie perėjas leis lengviau pamatyti sutemus. Reaguojant į vairuotojų nusiskundimus pagerintas pralaidumas Taikos prospekte ties prekybos centru „Grandus“ ir Žvejų rūmais. Šiose vietose šviesoforai sinchronizuoti.

Šiemet įrengėme 500 LED šviestuvų, iš viso mieste jų yra jau apie 2 500. Jie padeda sutaupyti 30-50 procentų elektros energijos, todėl sprendimas keisti paprastus šviestuvus į LED yra ekonomiškas, tokios strategijos turėtume laikytis ir toliau.

Nori pagerinti aplinką lankytojams

Algimantas STRIKAITIS, UAB „Vildmina“ direktorius.

Žiemos periodu yra uždirbami pinigai, iš kurių pirtis laikosi vasarą. Metus baigiame be nuostolių, bet norėtųsi daugiau paramos, kad čia viskas būtų atnaujinta, bet tai daug lėšų reikalaujantis dalykas – iš pagrindų atnaujinti visą pirtį. Kol kas tokių perspektyvų nenusimato. Konkurenciją jaučiame, ypač su vietomis, kur yra ne tik pirtis, bet ir baseinas, sporto salė. Dėl to sunkiau pritraukti jaunimą – jie renkasi vietas, kurios yra naujos, šiuolaikiškos.

Gyvename kol kas, paklausa yra, žmonės lankosi, nors mažėja jaunų žmonių. Tai yra gyvenimo būdas. Nors, atrodo, aplinkui pirčių yra daug, pas mus vienintelė yra tokia, kur nereikia iš anksto ieškoti kompanijos, tartis, užsakyti laiką. Šovė į galvą – atėjai. Iš kitos pusės žiūrint, čia yra susiformavusios savotiškos bendruomenės: vieni ateina pirmadieniais, kiti – ketvirtadieniais, treti – penktadieniais. Atėjęs į pirtį nesi vienas, čia yra draugai, pažįstami, su kuriais galima pabendrauti, sykiu ir sveikatos pasisemti. Čia eina žmonės, kurie supranta pirties reikšmę ne vien higienos, bet ir sveikatingumo prasme.

Praėjusią žiemą pajamos krito, buvo liūdni rezultatai, buvome priversti pakelti bilietų kainas. Su dabartinėmis bilietų kainomis jau galima laikytis. Bet bus iššūkių, nes nuo sausio 1 d. didėja minimalus atlyginimas, o tai, nors kolektyvas mūsų nedidelis, papildomai pareikalaus apie 7,5 tūkst. eurų. Gali būti, kad vėl teks šiek tiek didinti kainas. Dabar apsilankymas pirtyje suaugusiems kainuoja 8 eurus, pensininkams, neįgaliesiems – 6 eurai, vaikams iki 16 metų – 3 eurai, vaikams iki 7 metų – nemokamai.

Mūsų idėja kitiems metams yra pagerinti aplinką lankytojams, kiek tai leis finansai ir galimybės. Buvo kalbama apie pirties privatizaciją. Iš principo privatizacija nėra blogas dalykas, jeigu atsirastų kas nors, kas norėtų investuoti ir išlaikyti pirties paslaugas. Bet anksčiau buvo tik noras čia su buldozeriu pervažiuoti ir statyti kitokius objektus. Galbūt būtų galima pirtį išplėsti, padaryti kelias zonas, pavyzdžiui, greta įprastos pirties galėtų būti ir aukštesnės klasės pirtys, kur galbūt verslo atstovai galėtų pasikviesti verslo partnerius ir panašiai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

FNTT atliko kratas Kauno oro uosto kavinėse (3)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ( FNTT ) atliko kratas Kauno oro uoste veikiančiose...

STT pareigūnai apsilankė ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (1)

Specialiųjų tyrimų tarnybos ( STT ) pareigūnai ketvirtadienį apsilankė Panevėžio prekybos,...

„Vilniaus vandenų“ vadovas pasisakė dėl aptiktos taršos: viską išieškosime iš įmonių (20)

Vilniaus vandenų generalinis direktorius Marius Švaikauskas teigė, kad patirta žala dėl...

Prezidento patarėjas: Japonija domisi „Rail Baltica“ ir sinchronizacijos projektų finansavimu (7)

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas domisi galimybe finansuoti „Rail Baltica“...

Seimas nori nustatyti baudas už plastikinių maišelių dalijimą (102)

Seimas linkęs nustatyti administracinę atsakomybę už nemokamą didesnių plastikinių maišelių...

Top naujienos

Apžvalgininkai: „valstiečiai" smūgį jau atlaikė, Narkevičius liks iki pabaigos (174)

Nors net kelis mėnesius žiniasklaidoje netilo kalbos apie tai, kad susisiekimo ministras Jaroslavas...

Mokytojai kyla į kovą su internete nusirašinėjančiais moksleiviais: priemonės tokios, kad noras sukčiauti praeina akimirksniu (113)

„Patogiausia ir išmaniausia pratybų atsakymų svetainė! Pranešk draugams! Būk protingas“, –...

Išdalintos „Žmonės 2020” statulėlės: Dano Rapšio triumfas ir jautriai pagerbtos pernai išėjusios žvaigždės pildoma (128)

Sausio 23-iąją dieną, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei tiesioginiame LNK...

Europos įmonės sunkiai randa vietą „Naujojo Šilko kelio“ projekte (39)

Europos kompanijos iš esmės nedalyvauja prezidento Xi Jinpingo „Vienos juostos, vieno kelio“...

Vyresni kolegos įvertino Gabrieliaus Landsbergio laišką bendražygiams (541)

Po to, kai trečiadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas...

„Žmonių“ apdovanojimuose – jautrus dukters gestas Vitalijui Cololo: žiūrovai nesulaikė ašarų (19)

Skelbiant „Žmonių“ apdovanojimus paminėti ir praėjusiais metais anapilin iškeliavę šou ir...

NBA lyderių treneris: jei spręsčiau tik aš, Sabonis tikrai žaistų „Visų žvaigždžių“ mače specialiai Krepšinis.lt iš Paryžiaus (9)

Balsavimas į NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes baigėsi, ir nors Domantas Sabonis nebus...

Naujosios Rusijos kultūros ministrės nuotrauka „sprogdina“ socialinius tinklus (136)

Naujojo Rusijos premjero Michailo Mišustino vadovaujamoje Rusijos vyriausybėje išskirtinio...

Aistė Simėnaitė

Kiek uždirbtumėte jei nebūtumėte „susitvarkiusi“?

Nuo to „susitvarkiusi“ mane jau purto keletą metų. Ne vienas tekstas prirašytas apie tai, kiek...

Savo lovoje niekada nemiegate vieni: kuo ilgiau būnate lovoje, tuo ten daugiau apsigyvena nekviestų svečių (21)

Jūsų lovoje knibždėte knibžda nekviestų svečių. Ypač tada, kai joje praleidžiate labai daug...