Vis dėlto ateinančiais metais ekonominės politikos laisvė bus stipriai apribota, nes Latvija vis dar turi tarptautinėse rinkose parduoti savo skolą, kad galėtų grąžinti krizės metais paimtas paskolas. Siekiant šio tikslo, būtinas pasitikėjimas šalies mokesčių politika, o investuotojams, besidomintiems vyriausybės vertybiniais popieriais, – šalies ekonomikos augimo perspektyvos. Latvija sugebėjo įgyvendinti drastiškas taupymo priemones ir suvaldyti biudžetą, tačiau reikia pripažinti, kad tam buvo imtasi labai rizikingos ekonominės politikos, kuri neabejotinai padarė neigiamą įtaką ir ateities vystymosi galimybėms.
Šiuo metu lieka vis mažiau erdvės tolesniems karpymams ir kitoms taupymo priemonėms, taigi dabartinė padėtis gana kebli.
Nors vis dar atsiranda skambių populistinių pažadų ir menkų praktinių veiksmų, kai kalbama apie paramą naujovėms ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, struktūrinių ekonominių reformų artėjančiais metais greičiausiai nebus.
Kita vertus, ekonomikos nuosmukis labai padidino Latvijos verslo sektoriaus gebėjimą prisitaikyti, taigi visos Latvijos ekonomikos transformacija didesnį efektyvumą gali pasiekti ir savaime. Tikimasi, kad atsigaunantis Latvijos verslas yra ne toks priklausomas nuo tarptautinių užsakymų, o jo konkurencingumas išaugo – dabar verslas sugeba pats rasti naujų nišų rinkoje, be to, gerokai padidėjo ir verslininkų kūrybingumas. Vis dėlto abejojama, ar Latvijoje dominuojantis smulkus verslas sugebės atsilaikyti tikrai nepriklausomoje ekonomikos sistemoje.
Dėl šių priežasčių vargu ar ateinančiais metais pavyks pasiekti pakankamą Latvijos ekonominę nepriklausomybę, o ekonomikos pažeidžiamumas išliks aukštas. Formalus makroekonominis stabilumas bus užtikrintas bet kokiomis priemonėmis, tačiau ekonomikos sistema, kaip žinoma, traukiasi.
Ekonomikos augimas taps vis labiau priklausomas nuo išorės rinkų ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimo.
Vyriausybė mėgins išlaikyti mažą biudžeto deficitą. Ypač turint omenyje Latvijos siekį įsivesti eurą 2014 metais. Einamoji sąskaita, kaip ir infliacija, bus tiesioginis investicijų ir eksporto nulemtų finansų srautų atspindys.
Jei kalbame apie finansų atsargas ir rinkų pasiekiamumą, Latvijos ekonomikai bus labai svarbi padėtis tarptautinėse rinkose ir išorinė situacija. Tačiau visuotinis investicijų pasiskirstymas, ypač kai kalbama apie vyriausybių obligacijas, bus labai reikšmingas ne tik Latvijai, bet ir kitoms valstybėms, nes šie procesai vyks tik didelės konkurencijos, nestabilumo ir netikrumo sąlygomis.
Neprognozuočiau socialinės įtampos augimo dėl taupymo priemonių, tačiau emigracija neišvengiamai augs. Norint mažinti emigraciją, būtina didinti atlyginimus, o tai greičiausiai nulemtų infliaciją. Situaciją galėtų stabilizuoti imigracijos politikos keitimas, tačiau politinėje darbotvarkėje tai kol kas nenumatyta. Jei dabartinė politika bus tęsiama, emigracija nulems tam tikras reformas ir viešajame sektoriuje, pirmiausia tai, kad bus uždaromos mokyklos ir ligoninės – dėl to ir toliau blogės gyvenimo sąlygos.
Geriausio scenarijaus atveju ekonominė veikla pamažu intensyvės dėl atsigaunančios pramonės. Draugiški santykiai su rytiniais kaimynais leistų palankiomis kainomis importuoti naftą ir kitas medžiagas, taip pat teikti tarptautines transporto paslaugas. Visa tai prisidėtų prie teigiamo mokėjimų balanso ir leistų sukaupti finansų atsargų investicijoms į pramonę bei kūrybines paslaugas. Vyriausybė būtų pajėgi surinkti pakankamą biudžetą, o mokesčiai išliktų tokie kaip dabar.
Stabili vyriausybės politika, verslo plėtra ir aiški ekonomikos plėtros perspektyvų vizija padėtų grąžinti tarptautines paskolas. Ekonomikos augimo rodikliai turėtų išlikti teigiami, tačiau apskritai net ir kuklus augimas pramonės srityje būtų geresnė alternatyva nei didelis augimas, kurį sukeltų grįžimas prie rizikingų sektorių ir rizikingų investicijų.
Blogiausias scenarijus būtų tuomet, jei situacija rinkose dramatiškai pasikeistų, o Latvijos pramonė prarastų eksporto rinkas. Latvijos ekonomika patirtų dar didesnį nuosmukį, drastiškai sumažėtų biudžetas ir pajamos, o vyriausybė nebūtų pajėgi laikytis įsipareigojimų, duotų tarptautinei bendruomenei ir savo rinkėjams. Svarbu pabrėžti, kad riba tarp geriausio ir blogiausio scenarijaus Latvijoje labai nežymi. Norint ją bent šiek tiek paryškinti, reikėtų keisti visą Latvijos ekonomikos struktūrą.
