Pandemija tapo aukso amžiumi
Pravieniškėse, Kaišiadorių raj., įsikūrusi pirčių gamybos įmonė „Elucida“, dar žinoma kaip „Pirčių pasaulis“.
Jos vadovas Laimis Gerulaitis įmonę įkūrė prieš 20 metų, veiklą pradėjo nuo medžio apdirbimo, bet per 2008-ųjų krizę pakeitė savo kryptį. Šiuo metu „Pirčių pasaulis“ gamina ir parduoda individualius pirčių medienos gaminius.
„Mus ant pirčių kelio užvedė 2008 m. krizė, iki tol jos sudarydavo tik 10 proc. produkcijos. Per praeitą krizę viskas sustojo, o pirtys toliau važiavo. Pirtis perka tie, kas turi pinigų. Tai ir dabar: jei krito pigių pirčių pardavimai, tai brangios toliau važiuoja“, – pasakoja vadovas.
Anot jo, pandemija atnešė dar daugiau darbų ir tapo įmonės aukso amžiumi. Tačiau dabar situacija drastiškai pasikeitusi, dėl karo Ukrainoje pardavimai susitraukė.
„Per pandemiją visi pirko pirtis. Kilo kainos, o pirkimai nesustojo. Turėjome kalnus užsakymų, kad ne visus galėjome įvykdyti. Buvo susidariusi pusės metų eilė, dabar liko apie du mėnesius laukti pirties. Gal spėtume ir per mėnesį pagaminti, bet medžiagos nespėja važiuoti“, – pažymi L. Gerulaitis.
Atėjo sunkus gyvenimas
„Dėl karo dabar atėjo sunkus gyvenimas, – pripažįsta jis. – Iš vienos pusės kainos pakilo, iš kitos pusės krito pirkimai.“
Apie pusė įmonės produkcijos parduodama Lietuvoje, kita dalis keliauja į Vokietiją, Italiją ir Angliją. Tačiau užsienio rinkose jaučiami didžiausi pokyčiai.
„Prieš pandemiją sudarėme stambias sutartis su vokiečiais, ir pas juos užsakymai sustojo. Iki karo pirtis gaminome ir Anglijai. Šiemet turėjome didelių planų su Anglija, bet kol kas viskas stoja. Ten daugiausia pirkdavo rusai, dabar jų verslas užsidarinėja, sankcijos smarkiai juos užspaudė“, – pasakoja vadovas.
Nerimo kelia ir žaliavų rinkos, mat iki šiol mediena atkeliaudavo iš Rusijos ir Baltarusijos. Dabar įmonė bando ieškoti alternatyvų Švedijoje ar Ukrainoje. L. Gerulaitis pažymi, kad tai dar labiau pabrangins produkciją, tad nežinia, kaip tai atsilieps tolesniems pardavimams. Ir taip per metus pirčių kaina pakilo apie 30 proc.
„Per pandemiją kainos kilo, bet niekam buvo neįdomu ir visi pirko. Bet dabar kitaip“, – sako pašnekovas.
Prie brangstančios produkcijos prisideda ir smarkiai šokusios energetikos kainos.
„Pernai buvo šokas: pavyzdžiui, už elektrą mokėdavome 3 tūkst. eurų, o vėliau sąskaitoje – 9 tūkst. eurų“, – skaičiuoja verslininkas.
Gamintojai užsipildė sandėlius mediena iš Rusijos
Medienos kainos, vadovo teigimu, kilo dvigubai, tačiau, panašu, kad tai dar ne pabaiga.
„Neaišku, iš kur bus žaliavų, lietuviškus aukcionus sustabdė. Lietuva nori, kad užsieniečiams nepardavinėtų žaliavinės medienos. Tikriausiai bus priimti įstatymai apsaugoti Lietuvos rinką. Kaina kils, bet kiek – niekas nežino. Vakuumo nebūna, vis tiek iš kažkur atvažiuos mediena.
Tik kainos klausimas, kiek mediena pabrangs. Neaišku, kiek dar energetika brangs, nors visi gąsdina, kad rudenį bus labai brangu“, – apie Lietuvos medienos pramonės iššūkius pasakoja L. Gerulaitis.
Jo teigimu, iki birželio 6 d. mediena iš Rusijos ir Baltarusijos dar galėjo laisvai pasiekti Lietuvos gamintojus, tad šie pilnai užsipildė sandėlius žaliavomis.
„Paskutiniai reisai pagal senas sutartis dar važiuoja. Mes nežinome, kas bus rytoj, turime apsirūpinti žaliavomis, juolab kad nėra daug alternatyvų. Visų pilni sandėliai. Kai kurie turi prisikaupę žaliavų pusei metų, mes turime – 3–4 mėnesiams, tai iki rugsėjo dar dirbsime normaliai“, – gegužės pabaigoje kalbėjo pirčių gamybos įmonės vadovas.
Samdo darbuotojus iš kalėjimo
Visoje įmonėje dirba apie 40 darbuotojų, o gamyboje – apie 30. Beveik visi paprasti darbininkai – iš greta esančių Pravieniškių pataisos namų. Vadovas pripažįsta, kad be jų šiuo metu neišsiverstų.
„Kaip ir visur – visko yra, tikrai yra ir gerų darbuotojų. Tik tiek, kad jiems sunkiai sekasi mąstyti, atsėdėję 8-erius metus žmonės nebegalvoja. Jeigu ne kalėjimas, nežinau, kaip mes gyventume. Dabar lengvai išsisukame, darbuotojų netrūksta. Anksčiau bandėme ieškoti darbuotojų, nieko gero neradome, vien išgirdę apie Pravieniškes psichologiškai bijo, deda kryžių ir viskas. Tada atsirinkome darbuotojų iš kalėjimo. Imame tuos, kurie bent kažkiek supranta darbą“, – pasakoja jis.
Dabar įmonėje dirba 8 kaliniai, kai kurie jau išėję į laisvę ir toliau dirba įmonėje. Aplink dar dvi dešimtys įmonių, kurios konkuruoja dėl darbuotojų iš kalėjimo.
„Visi plėšosi dėl jų, pernai buvo konkursas, kai darbininkų trūko“, – pažymi L. Gerulaitis.
„Mokame tą patį atlyginimą kaip ir kitiems, įdarbiname tvarkingai per „Sodrą“. Man tas pats, koks žmogus: jei jis dirba, tai ir moki. Anksčiau galėdavai per kalėjimą pigiau juos įdarbinti. Bandėme, bet man nepatiko, nes negali nei paskatinti, nei nubausti – net minimumo nemokėdavo žmonėms. Geriau jau daugiau sumokėti ir gauti daugiau naudos“, – svarsto vadovas.
Pašnekovas jau kelerius metus nesamdo žmonių iš laisvės.
„Darbuotojai iš laisvės nori pinigų, bet nenori dirbti. Paėmęs iš kalėjimo darbuotoją gali pradėti nuo minimumo ir pagal sugebėjimus kelti algą arba atleisti. Su jais daug paprasčiau“, – teigia verslininkas.
Anot jo, kaliniams motyvacijos netrūksta, bet kai kurie tiesiog negeba dirbti, tad po kelių mėnesių išeina.
„Atsėdėjus 8-erius metus, ne visi geba mąstyti. Pavyzdžiui, davei padaryti tris darbus, duok dieve, jis atsimins pirmą. Tada viską užrašinėji, tikrini. Bet jau išmokome su jais dirbti“, – tikina pašnekovas.
