aA
Pirmadienį Vyriausybės pasitarime apsvarstytas planas dėl ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių.

Dokumente rašoma, kad, įvertinus jau pastebimus COVID-19 pandemijos neigiamus padarinius socialinei bei ekonominei situacijai ir atsižvelgiant į galimą dar ryškesnį neigiamų padarinių pasireiškimą trumpuoju laikotarpiu bei siekiant užtikrinti reikiamus išteklius efektyviai sveikatos ir visuomenės saugumo sistemų veiklai, padėti išsaugoti darbo vietas ir palaikyti žmonių pajamų lygį, padėti verslui išsaugoti likvidumą, skatinti ekonomiką, užtikrinti Valstybės iždo likvidumą, teikiamas priemonių plano projektas.

Posėdžio pradžioje finansų ministras Vilius Šapoka kalbėjo, kad su tokia grėsme Lietuva susiduria pirmą kartą.

„Su tokia grėsme susiduriame pirmą kartą, todėl atsakas turi būti istorinis. Parengėme ryžtingą, solidarų ir prasmingą planą. Ne veltui jo pavadinimas yra RSVP, nes reikia reaguoti.

Jį sudaro 10 proc. nuo mūsų BVP. Tikslai yra penki“, – sakė ministras ir patikslino, kad tai – siekis darbuotojams padėti išsaugoti darbo vietas, verslui – likvidumą, skatinti ekonomiką ir užtikrinti valstybės iždo likvidumą.

V. Šapoka taip pat posėdyje aiškiai pabrėžė, kad verslininkai šiandien negali prašyti darbuotojų eiti nemokamų atostogų.

„Jeigu verslininkai vers eiti nemokamų atostogų, jie iš valstybės pagalbos gali nesitikėti. Tai tiesos akimirka verslui. Jei skelbiatės, kad verslas yra socialiai atsakingas, laikas tai parodyti veiksmais“, – griežtai kalbėjo jis.

Po maždaug 1 val. trukusių diskusijų Vyriausybė planui pritarė.

Išlaidos sveikatai

Plane keliami keli tikslai. Pirmasis – užtikrinti reikiamus efektyvios sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklos išteklius. Tam numatoma 500 mln. eurų.

Vardijamos šios priemonės:

Užtikrinti asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimą.

Užtikrinti papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, įskaitant sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimų priedų, finansavimą.

Užtikrinti pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių sveikatos priežiūros darbuotojų ir pareigūnų papildomas socialines garantijas.

Užtikrinti ekstremalios situacijos valdymo procese dalyvaujančių valstybės institucijų papildomų išlaidų, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedų, finansavimą.

Nustatyti, kad viešiesiems pirkimams, kurie ekstremalios situacijos metu būtini visuomenės sveikatos apsaugai užtikrinti, gali būti taikomos ypatingos skubos aplinkybės neskelbiamoms deryboms atlikti.

200 eurų išmokos dirbantiems savarankiškai

Antrasis tikslas – padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas. Tam numatoma valstybės lėšomis solidariai iki 3 mėnesių prisidėti prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams.

„Darbuotojui turi būti užtikrinta išmoka ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga. Valstybės lėšų dalis 60 proc., bet ne daugiau nei MMA“, – rašoma dokumente. Šiai priemonei skiriama 250 mln. eurų.

Taip pat ketinama užtikrinti ligos išmokas prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius, kai švietimo įstaigose ar socialinės priežiūros ir užimtumo centruose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Tam numatyta 200 mln. eurų.

Dar viena priemonė: „Iki 3 mėnesių mokėti savarankiškai dirbantiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, fiksuotą 200 eurų dydžio išmoką per mėnesį, kai dėl nustatyto infekcijų plitimą ribojančio režimo negali vykdyti savo veiklos.“ Tam numatyta 50 mln. eurų.

Ketinama prailginti būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimo atidėjimo laikotarpį netekusiems darbo nuo 3 iki 6 mėnesių, suteikiant valstybės garantiją.

Pagalba verslui

Trečiasis tikslas – padėti verslui išsaugoti likvidumą.

Tam ketinama kuo skubiau suteikti mokestines paskolas atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų.

Taip pat – sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmus, vadovaujantis protingumo kriterijais.

Dar viena priemonė – atleisti mokesčių mokėtojus nuo baudų, delspinigių.

„Sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Padidinti Žemės ūkio paskolų garantijų fondo INVEGA garantijų limitą 500 mln. eurų ir išplėsti garantijų suteikimo sąlygas.

Mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuoti nuo 50 iki 100 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų sumos.

Rekomenduoti savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių“, – rašoma dokumente.

Skatins ekonomiką

Vyriausybė taip pat ketina skatinti ekonomiką, t. y. spartinti investicijų programas (1,2 mlrd. eurų) – greitinti mokėjimus ir didinti skiriamo finansavimo intensyvumą.

Kitos priemonės:

Perskirstyti ES investicijų lėšas sveikatos, užimtumo ir verslo sritims (250 mln. eurų).

Spartinti valstybės biudžeto asignavimų einamosioms išlaidoms naudojimą.

Leisti naudoti visas Klimato kaitos programos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas bei spartinti daugiabučių namų renovacijos programą (250 mln. eurų).

Įsteigti COVID-19 pasekmių mažinimo fondą ir sudaryti galimybes juridiniams bei fiziniams asmenims aukoti lėšas.

Nustatyti papildomą valstybės garantijų limitą, siekiant sukurti arba papildyti esamas finansines priemones, valstybei prisiimant pirminę riziką (500 mln. eurų).

Rekomenduoti Lietuvos bankui imtis šių kredito įstaigų reguliacijos priemonių, siekiant padidinti bankų paskolų potencialą 2 mlrd. eurų:

1. Kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimų sumažinimas.

2. Likvidumo rezervų sumažinimas.

3. Kitų priežiūrinių priemonių sumažinimas.

Paskutinis tikslas – užtikrinti valstybės iždo likvidumą. Tam norima suteikti teisę Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Dokumente nurodoma, kad bendra priemonių apimtis yra 2,5 mlrd. eurų.

Kai kurios išvardytos priemonės jau taikomos, kitoms numatomas 24 val. arba 48 val. įsigaliojimas.

Nurodyti priemonių šaltiniai: Vyriausybės rezervas, valstybės rezervas, skolintos lėšos, ES lėšos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervas, „Sodros“ rezervas, garantinis fondas, valstybės garantijos, Valstybės investicijų programa, kitos viešosios lėšos, privačios lėšos, kredito įstaigų lėšos.

Siūlo tobulinti

Apie priemonių planą pasisakė ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.

„Numatytame plane tikrai daug svarbių priemonių. Plano apimtis – didelė. Prezidento nuomone, planas galėtų būti dar geresnis, su papildomomis priemonėmis, kurios įsigaliotų automatiškai: galėtų būti numatytas ir 14 dienų mokestinis karantinas, atidedant visas mokestines prievoles, o tada įsigaliotų ir kitos priemonės, numatytos plane.

Siūlome apsvarstyti 14 dienų visiems atidėti būsto paskolų mokėjimus“, – siūlė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis posėdyje kalbėjo, kad šiuo metu sulaukiama itin daug užklausų iš lėtinėmis ligomis sergančių gyventojų, kuriems darbdaviai nesudaro galimybių dirbti iš namų.

Ministras kėlė klausimą, ar būtų galima tokius žmones įtraukti į ligos ir motinystės išmokų įstatymą, kad tokie asmenys taip pat gautų išmokas. Premjeras patikino, kad logikos čia tikrai mato, tačiau reikėtų pažiūrėti, kokios tai yra lėtinės ligos.

„Tada galėtume papildyti ir suteikti tokią alternatyvą“, – sakė premjeras.

Išsakė savo baimes

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomoji direktorė ekonomistė Rūta Vainienė posėdyje taip pat išsakė prekybininkų baimes bei kalbėjo apie situaciją parduotuvėse.

„Iššūkis yra tie darbuotojai, kurie jaučia riziką, nes nėra kur įsigyti rinkos sąlygomis kaukių. Jos nuramina, sukuria barjerą, tad prašytume svarstyti įtraukti prekybininkus į tą prieigą, kaip ir medikus, kad būtų galima nusipirkti kaukių, pirštinių, dezinfekcinių priemonių“, – sakė R. Vainienė.

Ji pasakojo, kad pirkėjų srautai šiuo metu parduotuvėse dideli, todėl prekybininkai norėtų, kad jie dėl viruso būtų tikrinami prioritetine tvarka, o kilus menkiausiam įtarimui būtų dezinfekuojamos ir prekybos patalpos.

„Yra didelis darbuotojų trūkumas. Į sandėlius Švedijoje pakviesti dirbti ir kariai, nes žmonės perka urmu“, – sakė prekybininkų atstovė ir pridūrė, kad bendrai valdžiai yra dėkinga dėl palaikomo ryšio.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atsakydamas dėl apsauginių kaukių tikino, kad šiuo metu prioritetas yra medicinos darbuotojai, nes, kaip sakė, jei jie susirgs – viskas praras prasmę.

„Dėl dezinfekcijos – įmonės gali kreiptis skubos tvarka ir gaus dezinfekavimo licencijas“, – atsakė jis.

Kaip žinia, Lietuvoje nuo pirmadienio įvestas karantinas. Iki kovo 31 dienos į šalį draudžiama atvykti daugeliui užsieniečių, uždaryta dauguma parduotuvių, kavinių. Tačiau šie draudimai nesustabdo prekių judėjimo.

Pirmadienio duomenimis, Lietuvoje nustatyta 14 koronaviruso infekcijos atvejų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(46 žmonės įvertino)
3.6522
Ernestas Naprys | D+

Ne viskas tik brangsta: dešimtys produktų per 5 metus yra atpigę – palyginkite kainas

Įpylus 30 procentų pabrangusio dyzelio, automobilį palikti stovėti mieste kainuoja 60 proc....

Dalis Elektrėnų keliems mėnesiams liko be karšto vandens: gyventojai priversti išleisti nemenką sumą šildytuvams (16)

Nuo antradienio apie 4 tūkst. Elektrėnų gyventojų keletui mėnesių liko be karšto vandens. Kaip...

„Novaturo“ grupės apyvarta šiemet mažėjo 49 proc. iki 12 mln. eurų

Vienos didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ grupės apyvarta...

Teismas trečdaliu sumažino prekybos tinklui „Iki“ skirtą baudą (2)

Teismas nusprendė, kad prekybos tinklo „Iki“ valdytoja pagrįstai pripažinta pažeidusi...

Parama dėl COVID-19 planuojama iki rudens: kokios priemonės pasieks darbdavius ir dirbančiuosius (17)

Nemaža dalis verslo įmonių, tokių kaip viešbučiai, kavinės, sanatorijos, turizmo įmonės,...

Top naujienos

Ernestas Naprys | D+

Ne viskas tik brangsta: dešimtys produktų per 5 metus yra atpigę – palyginkite kainas

Įpylus 30 procentų pabrangusio dyzelio, automobilį palikti stovėti mieste kainuoja 60 proc....

Susigrąžinę dingusią dukrą tėvai atsitokėjo tik vėliau – kraupus radinys nepaliko abejonių (45)

Dauguma tėvų žino, kad vaikų auginimas yra nuolatinis darbas, reikalaujantis besąlygiškos...

Tarptautinė mokslininkų grupė atviru laišku kreipėsi dėl „Sputnik V“ vakcinos (428)

Tarptautinė mokslininkų grupė dar kartą išreiškė rimtą nerimą dėl Rusijoje gaminamos „...

Orai: savaitgalį lietaus išvengti nepavyks, bet temperatūra kils aukštyn

Šeštadienį Lietuvos orus lems nedidelė aukštesnio slėgio sritis, įsiterpusi tarp dviejų žemo...

Parodė, kaip Turkijoje poilsiauja turtingiausi lietuviai: tai tikras atostogų rojus, kuriame pildomi visi norai (41)

Turkija , tai toli gražu ne tik taupių, ekonominės klasės turistų rojus. Šią šalį mėgsta ir...

Japonijoje gyvenusi Kristina – apie nutylimas moterų pareigas santuokoje, grožio paslaptis ir tikrąjį geišų vaidmenį (80)

Japonija vis dar yra viena iš tų šalių, kuri apipinta įvairiais mitais. Uždari, darboholikai,...

Dėl žioplos klaidos įkliuvo garsios grupuotės lyderis: kokaino maišelyje – prekybos centro čekis (48)

Su teisėsauga bendradarbiaujančių nusikalstamo pasaulio atstovų liudijimai kaip reikiant...

Mantas Bertulis pasipiktino provokuojančiu TV3 darbuotojos pasiūlymu Šeimų maršui: užsidirbinėti iš žmonių susipriešinimo amoralu TV3: tokių idėjų nepalaikome ir netoleruojame (286)

Dar net neprasidėjęs „ Didysis šeimos gynimo maršas “ visuomenėje kursto aštrias diskusijas....

Havajuose gyvenanti rašytoja Rykštaitė negali suprasti, kodėl mūsų šalyje vengiama šios temos: tai rodo Lietuvos atsilikimą (60)

„Login 2021” pranešėja, rašytoja Vaiva Rykštaitė šiandien sau gali leisti rašyti apie...