Vaizdo įraše matoma, kaip moteris keliauja nuo vieno lauko prekybininko prie kito ir prašo sumokėti 15 eurų mokestį iš lauke stovinčių, savo produkciją – velykinius margučius ar kitus atributus, daržoves, mezginius ant prekystalių išdėsčiusių prekiautojų.
„15 eurų lupa iš žmonių už pusę metro prekystalio. Įsivaizduokite. Gėda“, – girdisi feisbuko įraše. Nufilmuota medžiaga sulaukė jau daugiau nei 200 tūkst. peržiūrų, virš 3000 pasidalijimų ir daugybės komentarų.
„Trūksta žodžių. Šaunu, kad yra žmonių, kurie nufilmuoja ir parodo, kokia biurokratija“, – rašė vienas komentatorių.
„O už orą neprašo susimokėti“, – piktinosi kitas.
„Atima daugiau, nei turbūt užsidirba“, – pridūrė dar vienas.
„Močiutė ar senelis ateina parduoti, kad prisidurtų prie savo menkos pensijos, žmonės tiek negali kentėti, o čia ateina ir pasako – 15 eurų. Žiauru“, „Gaila man senolių. 15 eurų už kelias valandas turgavietėje už tai, kad jie norės prisidėti kelis euriukus prie pensijos, ir tuos pačius atima“, „Tuščios prekyvietės, perpus mažiau prekiautojų, kainos užkeltos, norint atgauti pinigus už vietą... Gėdų gėda tokiems savininkams“ – tokie ir panašūs komentarai buvo rašomi po įrašu.
Kilus didžiuliam pasipiktinimui, DELFI kreipėsi į įmonę „Imondesima“, kuriai priklauso „Dvaro“ turgavietė.
Jos komercijos direktorė Ingrida Tauperytė apgailestavo dėl kilusio pasipiktinimo ir paaiškino, kad toks mokestis buvo imamas visada, o jo dydis nekito jau 4 metus.
„Mes, kaip įmonė, apgailestaujame dėl kilusio visuomenės pasipiktinimo ir suprantame, kad mokesčių klausimas visuomet yra itin aktuali ir jautri tema.
Turgavietėje „Dvaras“, kaip ir kituose turguose, prekybos vietos nuoma yra apmokestinama atitinkamu dydžiu, priklausomai nuo prekybos vietos lokacijos, prekybos vietos patogumo (po stogeliu ar po atviru dangumi) ir pan. Prekybos vietų nuomos kainodara turgavietėje yra nekintanti nuo euro įvedimo metus, t. y. ketvirtus metus iš eilės, o informacija apie rinkliavą prekybininkams yra žinoma“, – sakė ji.
I. Tauperytės teigimu, kiekvienas prekybininkas gali pasirinkti jam patogų prekybos vietos nuomos mokėjimo tipą. Jeigu jo parduodama produkcija yra paklausi visą mėnesį, tuomet prekybininkas renkasi mokėti nustatytą mėnesinį mokestį.
Jeigu prekybinė produkcija yra tematinė ir ne nuolatinė, šiuo atveju – velykinė produkcija, ir prekybininkas šia produkcija nori prekiauti tik vieną ar keletą dienų, tuomet prekybininkui yra naudinga mokėti mokestį tik už konkretų prekiautų dienų skaičių, o ne už visą savaitę ar mėnesį.
„Analizuodami šį aptarinėjamą atvejį, kurį matome video įraše, norime pridėti, kad prekybos vietos nuomos kaina, įskaitant ir prieššventines bei šventines dienas, yra nekintanti ketvirtus metus iš eilės. Esame lankstūs, todėl, atsižvelgdami į turėtą asortimento plotį, prekybininkams, turintiems mažiau asortimento, buvo taikomas daug mažesnis rinkliavos mokestis ir kai kurie mokėjo tik simbolinį 1 euro mokestį“, – tikino ji.
