Du jo populiariausi tinklalapiai yra „dose.com“ ir „OMGFacts.com“, kurie buvo sukurti kiek daugiau nei prieš metus. Kiekvieną mėnesį juose apsilanko 45 mln. žmonių.
O viskas prasidėjo tuomet, kai jam buvo 12 metų. Tuomet jis metė mokyklą, išmoko programuoti ir sukūrė Harry'io Potterio gerbėjų puslapį „Mugglenet“, kuris vėliau taps (ir vis dar yra) populiariausiu H. Potterio gerbėjų interneto puslapiu. Tai buvo 1999 metai. Internetas dar buvo visai „kūdikis“, o J. K. Rowling buvo ką tik išleidusi savo trečiąją knygą apie H. Potterį „Harry's Potteris ir Azkabano kalinys“.
„Įtikinau savo tėvus leisti man neiti į mokyklą ir pačiam mokytis namie. Tai buvo mano asmeninė mokymosi programa, ir mano tėvai buvo be galo atvirų pažiūrų. Buvau ne pagal metus subrendęs“, – pasakojo E. Spartzas.
Jis norėjo „kurti dalykus“ ir kai atrado nemokamą internetinių puslapių kūrimo įrankį, labai juo susidomėjo. Visą mėnesį jis kūrė internetinius puslapius, kurie niekur nenuvedė, kol sugalvojo sukurti „Mugglenet“. Jis jam labai patiko, tačiau E. Spartzas nežinojo, kaip sudominti kitus žmones ir paskatinti juos jame lankytis.
„Taigi, tiesiog išsiuntinėjau elektroninius laiškus visiems puslapių apie H. Potterį administratoriams. Tai buvo dar prieš tai, kad atsirado paieškos sistemos, ir tai buvo be galo sudėtingas procesas. Išsiunčiau tūkstančius elektroninių laiškų, ir tik keli šimtai man atrašė. Ir mes susijungėme. Būtent tuomet žmonės ir pradėjo lankytis mano puslapyje“, – pasakojo E. Spartzas.
Labai greitai „Mugglenet“ tapo H. Potterio gerbėjų puslapiu numeris 1.
„Turėjau suaugti labai greitai, nes vadovavau 120-čiai dalinai apmokamų/dalinai savanoriškai dirbančių žmonių kolektyvui. Savo amžių nuo jų slėpiau, nes maniau, kad kai jie sužinos, žmonės ims masiškai eiti iš darbo“, – juokavo jaunasis verslininkas.
„Mugglenet“ suteikė H. Potterio gerbėjams galimybę bendrauti forume, žaisti vaidmeninius žaidimus. „Mes taip pat išleidome kelias knygas, kurių viena tapo bestseleriu, o taip pat turėjome geriausią pasaulyje tinklalaidę“, – sakė E. Spartzas.
H. Potterio populiarumo piko metu „Mugglenet“ leido gauti „šimtus tūkstančių dolerių metinių pajamų. Ir taip buvo daug metų.“
E. Spartzui vis dar priklauso šis tinklalapis, kuris yra jo imperijos dalis ir kuris vis dar yra vienas iš populiariausių internetinių puslapių apie H. Potterį. Tačiau jis asmeniškai nebesirūpina šio tinklalapio administravimu.
„Tais laikais labai daug ko išmokau. Ir mano tėvai man visai netrukdė. Jie leido man mokytis to, ko aš norėjau. Tačiau jie vertė mane daryti tik vieną dalyką, ir tuomet nuolat dėl to niurzgėjau, bet jie liepdavo man kasdien perskaityti trumpas keturių sėkmingų žmonių biografijas, – pasakojo E. Spartzas. – Tai iš esmės pakeitė mano dvylikamečio mąstymą. Ėmiau mąstyti plačiau. Tuomet galvojau: jeigu visa tai galiu padaryti būdamas dvylikos, tai ką galėsiu padaryti sulaukęs 17? 17 metų atrodė tokia senatvė, nes tuomet jau gali vairuoti automobilį.“
E. Spartzas labai greitai suprato: „Žmonės, kurie pakeičia pasaulį, labai dažnai būna įtakingi dar prieš tai, kai pakeičia pasaulį. Įtaka ir poveikis yra neatsiejami, ir kuo daugiau įtakos turi, tuo didesnį poveikį gali padaryti.“
Pasiekęs tinkamą amžių E. Spartzas pagalvojo, kad būtų visai „gerai pradėti studijuoti koledže, ir įstojo į „Notre Dame“ koledžą Ohajo valstijoje. Jis negalėjo pateikti mokyklinių pažymių, tačiau stojamųjų egzaminų rezultatų ir jo vadovavimo patirties pakako.
Dar mokydamasis mokykloje jis taip pat užsibrėžė sau tikslą kasdien perskaityti vieną negrožinės literatūros knygą. „Norėjau išmokti sujungti taškus ir suprasti, kas sieja atskiras sritis“, – sakė jis. Taip jis skaitė knygas apie verslą, politiką, ekonomiką, mokslą, studijavo JAV vertybinių popierių komisijai pateikiamus dokumentus, mokslinių tyrimų išvadas ir t.t.
Jis taip pat priėjo prie dar vienos išvados. „Būtų tikras laiko švaistymas visa tai mokytis ir negalėti to prisiminti ir pritaikyti tinkamose situacijose. Gebėjimas mokytis yra tarsi nuolat auganti investicijų grąža. Tai tarsi „norėjimas norėti“, – aiškino E. Spartzas.
Taigi, jis ėmė domėtis žmogaus protu: neurologija, kognityvizmu ir biheviorizmu bei mokymosi procesu. Jis išsiaiškino, kad mokantis labai svarbu skaityti ir nuolat kartoti informaciją. Siekdamas išsaugoti tą informaciją, kurią sužinojo, E. Spartzas rengė „kartojimo sesijas“, kurių metu jis po dienos, savaitės ar mėnesio peržvelgdavo jam svarbią informaciją.
Jis taip pat rengdavo savotiškas „repeticijas“, kurių metu tobulino įvairius įgūdžius. Pavyzdžiui, įtaigos, derybų ar naujų idėjų generavimo. Kartais jis nueidavo į prekybos centrą ir paimdamas atsitiktinius daiktus mėgino sugalvoti būdų juos pritaikyti skirtingiems verslo modeliams.
Tarkime, jeigu jis paimdavo trintuką, tai mąstydavo, ar įmanoma sukurti prabangią trintuko versiją, kurią būtų galima pritaikyti aukštos klasės verslo modeliui. Taip jis tarsi norėjo nustatyti, ar kiekviena sugalvota idėja gali būti sėkminga. Gal įmanoma ir sugalvoti 1 mlrd. JAV dolerių vertės idėją?
Ir tuomet jam kilo mintis sugalvoti algoritmą, kuris leistų nuspėti, ar konkreti idėja taps populiaria. Ir „Facebook“ tapo jo „bandomuoju triušiu“. Jis sumanė pažiūrėti, kokie puslapiai greičiausiai išpopuliarės.
„Sukūriau kelias dešimtys puslapių, kurie sulaukė nuo nulio iki milijonų gerbėjų per kelias valandas ar kelias dienas. Bandžiau šimtus skirtingų kintamųjų, kad nustatyčiau, kurie jų yra susiję su išpopuliarėjimu. Galiausiai per 20 sekundžių galėjau pasakyti, kurie puslapiai išpopuliarės“, – pasakojo E. Spartzas.
Vėliau tuos pačius principus jis pritaikė „Twitter“, sulaukė milijonų sekėjų „YouTube“ „Tumblr“ ir kituose puslapiuose. Nors kiekvienas puslapis kažkiek skiriasi, bendri principai yra tie patys. Anot E. Spartzo, konkretaus internetinio turinio išpopuliarėjimas priklauso nuo emocinio atsako – nuo juoko iki įkvėpimo ar vilties, kurį jis sukelia žmonėms.
Kuo daugiau „emociškai įkrauto“ turinio pateikti, tuo greičiau jis išpopuliarėja.
Ir žmoną E. Spartzas susirado labai panašią į save. Su Gabby Montero-Spartz jis susipažino koledže. Taip pat būdama dvylikos jis sukūrė internetinį puslapį „The Daily Cute“, kuris tapo be galo populiariu 2000 metų pradžioje. Vienu metu per dieną jame apsilankydavo daugiau nei 30 tūkst. žmonių.
Abiejų jų vaikystės taip pat buvo panašios. „Todėl pradėjome kurti kartu“, – sakė E. Spartzas. Jie sukūrė puslapį „Give me hope“, kurio lankytojai gali pasakoti įkvėpiančias asmenines istorijas. Puslapis išpopuliarėjo 2009 metais. Vėliau jie sukūrė puslapį, kuriame žmonės gali dalintis savo meilės istorijomiss. Vėliau tokį, kuriame galima dalintis paslaptimis. Šiuose puslapiuose nuo 2009 metų apsilankė pusė milijardo žmonių.
Vėliau prie E. Spartzo darbo prisijungė jo brolis ir geriausias draugas iš koledžo laikų. Jie sukūrė kelis humoristinius puslapius, įskaitant vieną, kurio lankytojai gali dalintis juokingais „iPhone“ automatiniais pataisymais. 2011-2012 metais šis puslapio sulaukė beprotiško populiarumo. Vos per mėnesį jo lankytojų skaičius šoktelėjo nuo nulio iki 45 mln.
Po pusantrų metu jie sukūrė puslapį „OMGfacts.com“, kuriame skelbiami įdomūs faktai, kurių žmonės nežino.
Šie puslapiai leidžia E. Spartzui gauti didelių pajamų iš reklamos, kurią mato jų lankytojai.
E. Spartzas juokauja, kad įminęs internetinio populiarumo paslaptį kol kas tik negali įtakoti rinkimų, nuversti kokio diktatoriaus ar duoti pradžią kokiam nors judėjimui. Tačiau esą dirba ta linkme.
„Į gyvenimą žvelgiu tarsi strateginio žaidimo veikėjas. Žinau, kad tai bene „moksliukiškiausias “ mąstymo būdas. Tačiau esu veikėjas ir darau viską, kad save ir savo kompanijas kelčiau į aukštesnį lygį. Įgydami patirties mes kuriame vertę pasauliui pateikdami edukacinio, pramoginio ir įkvepiančio turinio, kurį kuriame“, – sakė E. Spartzas, pabrėžiantis, kad populiarių dalykų kūrimas yra „tiesiog labai smagus dalykas, dėl kurio man gera kasdien eiti į darbą.“
