Aplinkos ministerijos parengtame plane numatoma sukurti mechanizmą, kad taršių automobilių atsisakę gyventojai gautų lengvatų viešajam transportui arba 1000 Eur finansinę paskatą mažiau taršiam automobiliui įsigyti. Šiam tikslui numatyta skirti 30 mln. Eur.
Kas gresia nepasikeitus seno taršaus automobilio ir kam valdžia skirs 1000 eurų paramą? Pokalbis „DELFI Dienoje“ su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika.
Nors daugybė esminių detalių, kaip veiks finansavimo mechanizmas, dar tik yra derinama, jau brėžiamos gairės, iki kada turės būti padalinta parama ir kokie automobiliai bus laikomi mažiau taršiais.
– Šis Vyriausybės patvirtintas taršos mažinimo planas vadinamas rinkiminiu. Ekspertai sako, kad nueita lengviausiu keliu, nes neįvestas taršių automobilių mokestis. Ar jūs pats tikite, kad be mokesčio, kuris pasiteisino Vakarų šalyse, tikrai galima Lietuvoje išspręsti senų automobilių problemą?
Mokestis, lyginant su Vakarų šalimis, yra visiškai kitoks. Vakarų šalyse automobilius perka pramogai, susisiekimui, o pas mus žmonės automobilius turi tam, kad nuvyktų į darbą, parvažiuotų, nes viešojo transporto tinklai yra mažai išvystyti, o tas mokestis, kuris būtų uždėtas kiekvienam automobiliui, kiekvienam asmeniui, turinčiam automobilį, jis nepasiektų rezultato, nes ką reiškia tie keliasdešimt eurų?
Manau, kad tai tikrai nepaskatinų žmonių atsisakyti automobilių arba mažiau juos naudoti. Manau, kad tos motyvacinės priemonės yra skatinamosios, nes dalis žmonių, kaip buvo ir su renovacija, iš pradžių buvo skeptiški, sulaukta daug kritikos, tai buvo labai ambicingas planas, tai pavyzdžių yra daug. Šis planas, kuris patvirtintas, duos efektą.
– Bet štai „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Vyriausybė nuėjo lengviausiu keliu – dalyti pinigus. Nors didesnis poveikis būtų pasakyti, kad ateityje taršūs automobiliai nebus įsileidžiami į miestus, kas beveik nieko nekainuoja. Gal tikrai reikėtų kitaip daryti?
– Tai yra tik viena iš priemonių žmonėms atsisakyti taršių automobilių. Kita iš priemonių – savivaldybėms motyvacija neįleisti į miestų centrus, ten, kur yra padidėjusi smulkiųjų dalelių koncentraciją. Taip, tai galėtų nuspręsti savivaldybės, jos tam turės motyvaciją.
– Ar nemanote, kad esate pernelyg liberalūs šiuo klausimu?
– Tikrai nesutinku, nes visos priemonės, bet kuri priemonė, kuri verčiama per prievartą, ji duoda atvirkštinį rezultatą. Manau, kad reikia pirmiausia motyvuoti žmones, duoti pyragą, o jeigu nesuveiks, reiks ieškoti „bizūno“. Tikimės, kad žmonės tikrai tai supras.
– Įdomiausia plano vieta – 1000 eurų kompensacija tiems, kurie įsigys naują automobilį. Kaip viskas veiks?
– Noriu pataisyti jus – nebūtinai naują, gali iš viso atsisakyti automobilio, yra tokios kelios kryptys, kur mes ketiname susifokusuoti. Pirmiausia – visai atsisakyti automobilio, tai turėtų būti motyvacija žmonėms, kuriems tikrai būtų motyvacija pereiti prie viešojo transporto, kur turime neblogą infrastruktūrą, turime visiškai ekologišką transportą. Kitas dalykas, kalbant apie automobilio naujumą, tai mes kalbame ne tik apie naują, bet ir apie kitą tiesiog mažiau taršų. Tai yra labai aktualu žmonėms, ypač regionuose, kurie turi problemų su susisiekimu į darbą, kur yra gausios šeimos.
– Kokiems automobiliams bus taikoma ši paskata?
– Ši paskata bus taikoma mažiau taršiems automobiliams, ką kalba ir Europos Komisija, tai „Euro 5“ ir „Euro 6“. Jeigu kalbant apie automobilių metus, tai praktiškai dauguma automobilių nuo 2009 metų jau galėtų atitikti tą keliamą reikalavimą, kad yra mažiau taršūs automobiliai.
– Bet ar galima pirkti seną „Opel“ už 3000 eurų sumą ir atgauti 1000 eurų?
– Tai viskas gerai, jeigu tas automobilis atitinka pagal savo išmetamas dujas keliamus reikalavimus. Tai nėra blogai. Be to, turime atvejų, kai ir naujuose automobiliuose, ypatingai jaunimas, išpjauna katalizatorius, padidina automobilio galingumą ar prideda daugiau triukšmo, su kuo kovoja miesto gyventojai. Mums svarbu ir tos priemonės, kurios padės nustatyti taršius automobilius dideliame automobilių sraute, ypač miestų gatvėse, kur srautas yra ypatingai didelis. Yra jau tokios taikomos galimybės, kad iš automobilių srauto galima identifikuoti automobilius, kurie yra taršūs. Kita priemonė, kur žmonės galės informuoti apie automobilį, kuris galimai kelia didelę taršą. Bus galimybė jį nukreipti į techninio aptarnavimo centrą per tam tikrą laiką pasitikrinti, nes aplinka, kurioje gyvename, turėtų būti svarbi mums visiems vienodai. Europoje paskutiniu metu daugiau žmonių miršta būtent dėl oro taršos.
– Ar tiesa, kad visi, kurie keis automobilius, gaus po 1000 eurų? Ar bus taip, kad kuo senesnis ir taršesnis automobilis – tai tūkstantis eurų, o kitiems paskata gal bus tik 500-600 eurų? Pagal ką tuomet tas dydis bus nustatomas?
– Žinoma, tai yra diskusinis klausimas, o ta diskusija tikrai prasidės artimiausiu metu, nes planas patvirtintas, turime darbo grupę. Bus kreipiamasi į visuomenę, gauname įvairius pasiūlymus. Manau, kad galutinis paketas bus pristatytas pakankamai greitai, sulaukus visų pasiūlymų ir išdiskutavus visus klausimus, išsklaidžius abejones.Manau, kad metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje bus galima tą priemonę realiai įgyvendinti.
– Kas administruos visą sistemą? Kaip vyks paramos gavimo tvarka?
– Aš įsivaizduoju ir keliu tokią užduotį, kad pati paramos schema būtų kuo paprastesnė, kad žmonėms nereikėtų pildyti įvairiausių, sudėtingiausių anketų. Turime užsienio šalių praktiką. (…) Taigi pirmiausia keliame tikslą dėl to, kad visas mechanizmas būtų kuo paprastesnis, kad tai nepareikalautų papildomų išteklių iš ministerijos. Taip pat svarbu, kad tas mechanizmas būtų kuo labiau virtualus. (…) Turime neblogą pavyzdį su savivaldybėmis, kurios taip pat yra suinteresuotos, kad jų teritorijoje tokių taršių automobilių būtų kuo mažiau.
– O jeigu štai tokia paprasta žmogiška situacija. Trijų asmenų šeima, kuri gyvena mažesniame mieste, ne Vilniuje, turi automobilį, kuris yra 2004 metų „Toyota“. Ji jau patenka į tų taršių automobilių sritį, bet tas automobilis yra geras, gerai važiuoja. Jie nenori naujo automobilio ir ką jiems daryti?
– Aš pasiūlyčiau tiems automobilio šeimininkams laikytis techninių reikalavimų. Tikrai nėra tokios prievartos visiems būtinai keisti senus automobilius į naujus. Mūsų pagrindinis tikslas yra padidinti žmonių sąmoningumą.
– Kokiu laikotarpiu tas vienas automobilis galės būti keičiamas?
– Manau, kad bus tam tikri saugikliai, kuriuos reikės sudėti. Tas projektas, kaip ir minėjau yra dar tik patvirtintas. Turės būti priemonės, suderintos su visuomenės nuomone.
– Tarkime, aš atsisakau savo 2004 metų „Toyota“, persėdu į viešąjį transportą ir gaunu 1000 eurų?
– Taip. Mes kalbame apie jūsų teisę pasinaudoti ta lengvata.
– O jeigu visa keturių asmenų šeima persėda į viešąjį transportą, tai gauna 4000 eurų?
– Ne, tai kalbame apie šeimos automobilį, tai yra susiję asmenys... (…) Aš manau, kad tie žmonės, kurie norės pasikeisti, mes juos visus turėsime įvertinti ir reikės sudaryti visas galimybes.
– Bet 30 mln. eurų paramos kaip bus skiriama – per metus ar per kiek laikotarpio?
– Skiriama laikotarpiui, tai, ką ir sakiau, kad po metų sumas bus galima įvertinti pagal priemonių efektyvumą. Tai bus skiriama periodui, kalbame apie periodą iki 2023 metų.
– Kokį automobilį jūs turite?
– Aš turiu „Toyota“, kuris yra dviejų metų senumo, atitinka standartus, todėl keisti neplanuoju. Problemų neturiu, džiaugiuosi.
– Dar vienas punktas iš plano: penkių didžiausių miestų ir kurortų savivaldybėms, įsidiegusioms dyzelinu varomų transporto priemonių eismo ribojimo sistemas, ketinama skirti 20 milijonų. Kaip tai turėtų atrodyti?
– Yra užsienio šalių praktika, miestai, kurie tai naudoja, tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje, tiek kitur, tai savivaldybės informuoja vairuotojus, yra specialūs kelio ženklai, kad su tam tikromis eismo priemonėmis į kai kurias gatves ar zonas dėl padidėjusios taršos, kur didelė žmonių koncentracija, manau, kad ta praktika naudojantis viskas įmanoma.
– Kada tokios ribojimo sistemos pradės veikti?
– Manau, artimiausiu metu bus tai diegiama. Reikia tiesiog diskusijos su savivaldybe. Kitų metų pavasarį bent jau projektas tikrai, manau, bus.
Visą pokalbį su ministru žiūrėkite DELFI įraše.
