2009 metų gruodį tuometinė konservatorių-liberalų valdžia, siekdama sustabdyti kritimą į finansų duobę, priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kuriuo dvejiems metams apkarpytos didesnės nei 650 litų senatvės ir kitos pensijos, motinystės pašalpos, vaiko pinigai, sumažintos nedarbo išmokos. Skaičiuota, kad šiuo diržų veržimu „Sodra“ sutaupys 1,3 mlrd. litų. Realybė ta, kad įvairiausių išmokų ir pašalpų sumos išaugo 3–4 kartus, o kitų metų pabaigoje planuojamas „Sodros“ deficitas – beveik 12 mlrd. litų. O Seime jau planuojama, kad bedarbių išmokas reikia ne tik padidinti, bet ir galbūt kompensuoti. Ne tik planuojama – tikėdamiesi paramos, parlamentarai jau kreipėsi išaiškinimo į Konstitucinį Teismą.
2010-ųjų pabaigoje į neregėtas aukštumas šovė nedarbo lygis, registruotų bedarbių buvo 1,5 karto daugiau nei prieš metus. Beveik pusė (41,4 proc.) bedarbių – ilgalaikiai, t.y. ieškantys darbo vienerius metus ir ilgiau.
Menkos algos neskatino dirbti. Krizės įkarštyje minimali mėnesio alga buvo 800 litų. Nuo jos atskaičius mokesčius teliko 670 litų – vos 20 litų daugiau nei bedarbio išmoka. Statistikos duomenimis, Lietuvoje minimalų atlyginimą gauna apie penktadalis darbuotojų, daugiau nei pusė dirba ne visą darbo dieną. Nuo sausio minimali alga pakilo iki 1000 litų, tačiau ilgalaikių bedarbių kaimuose nemažėja. Buvę kolūkių samdiniai mažai kam reikalingi.
„Senokai neturiu darbo – jau 10 metų, gal daugiau. Gyvenu iš pašalpų, randu nepastovaus darbo, taip ir prasimaitinu“, – aiškino Radviliškio r. Polekėlės kaimo gyventojas Povilas Norkūnas.
„Turiu draugą, jis gauna invalidumo pensiją . Taip ir verčiamės. Ką darysi, kai nėra kaip kitaip“, – pasakojo Radviliškio r. Tyrulių miestelio gyventoja Irena Baikauskienė.
Radviliškio rajono Rytulių kaimo seniūnas sako, kad miestelyje beveik pusantro tūkstančio paramos gavėjų, tačiau valstybė jiems pasiūlyti nelabai ką gali.
„Mes darbo vietų nekuriame, pasiūlyti galime tik viešųjų laikinų darbų. Mėnesį per metus gali padirbėti viso labo 10 ar 12 žmonių“, – apgailestavo Radviliškio r. Tyrulių miestelio seniūnas Rimantas Liukumas.
Valstybė socialinėms pašalpoms išleidžia milijardus. Prieš krizę 2008-aisiais socialinėms pašalpoms buvo skirta apie 80 mln., 2011-aisiais šios valstybės išlaidos išaugo beveik aštuonis kartus, ateinančiais metais tikimasi jas šiek tiek stabdyti, tačiau pašalpos vis tiek viršys pusę milijardo.
Per visą krizės laikotarpį socialinio nedarbo draudimo išmokoms reikėjo vis daugiau pinigų, tačiau mažėjant algoms, mažėjo ir socialinio draudimo įmokos.
Štai prieš penkerius metus nedarbo draudimui „Sodra“ išleisdavo dviem milijonais daugiau nei mokesčių – atitinkamai 306 ir 304 mln. litų. 2010-aisiais nedarbo draudimo pašalpoms išleista suma buvo vos ne du kartus didesnė, nei surinkta mokesčių. Tikimasi, šios pajamų-išlaidų „žirklės“ mažės, tačiau greito pagerėjimo tikėtis neverta.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vyriausybei siūlo dar dvejiems metams pratęsti 2009-iasiais priimtą laikinąjį įstatymą, kuris numato mažesnes išmokas.
„Metams trūksta 130 mln. litų. Suma gana ženkli ir esant tokiai sudėtingai situacijai mes siūlome tai atidėti“, – kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė.
Seimo socialinių reikalų komitetas svarstė kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą. Savo sprendimą jis priims trečiadienį, tačiau tarp valdančiųjų jau dabar yra siūlančių iš „Sodros“ lėšų mokamą bedarbio draudimo išmoką grąžinti į priekrizinį lygį ar net kompensuoti per krizę negautą pašalpos dalį. Dėl to kreiptasi į Konstitucinį teismą.
„Kreipiausi į Konstitucinį Teismą [...]. Byla dar laukia savo eilės. [...] Mes manome, kad tai prieštarauja logikai. Juk žmogus, mokėdamas socialinio draudimo įmoką, draudžiasi nuo galimų nelaimių. Nedarbas yra nelaimė, žmogus tam ir moka pinigus, kad, atsitikus nelaimei, galėtų gauti tam tikras išmokas“, – įsitikinęs Seimo vicepirmininkas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.
„Jeigu ponas A. Sysas galvotų apie „Sodros“ ateitį ir apie žmones, kurie dalyvauja toje „Sodroje“, jis turėtų galvoti, kad reikia išimti šią draudimo rūšį iš 1,1 proc. įmokos tarifo ir šią riziką spręsti kitais būdais, t.y. per kitus socialinės paramos būdus“, – dėstė finansų analitikė Rūta Vainienė.
Kokia bus Konstitucinio Teismo nuomonė dėl sumažintos nedarbo socialinio draudimo išmokos, paaiškės, tačiau pernai Konstitucijos sargai pasakė, kad pensijos per krizę laikinai sumažintos teisėtai, tačiau valstybė įpareigota parengti planą, kaip kompensuos pensininkų praradimus. Buvęs socialinės apsaugos ministras Teodoras Medaiskis sako, kad toks politikų pataikavimas rinkėjams iškraipo esminius socialinio draudimo sistemos veikimo principus.
„Aš manau, kad pensijų sistema turi veikti taip, kad kai didėja dirbančių žmonių atlyginimai, atitinkamai turi didėti ir pensijos“, – samprotavo Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto tarybos narys, buvęs socialinių reikalų ministras doc. dr. Teodoras Medaiskis.
Planuojama, kad kitąmet „Sodrai“ reikės 27,5 mlrd. litų, jos skola balansuoja ties 10 mlrd. riba. Strateguotojai dėlioja rožinius planus, kad jei Lietuvoje kils ekonomika, o su ja ir atlyginimai, po trejų metų „Sodros“ pajamos bus lygios išlaidoms. Vis dėlto šiuos planus gali nutolinti nekantrūs politikai, dėl populiarumo pasirengę „Sodros“ biudžete prakirsti naują skylę.
