Dėl to savivaldybė jau kreipėsi į Lietuvos verslo paramos agentūrą, skyrusią projektui Europos sąjungos (ES) lėšų, prašydama pratęsti projekto įgyvendinimo terminą.
Saugomos žuvys
Aplinkosaugininkų teigimu, Neries upė patenka į Europos Komisijos patvirtintą borealinio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą. Pagrindinės upėje saugomos vertybės - Baltijos lašiša, kirtiklis, pleištinė skėtė, salatis, upės sraunuma su kurklių bendrijomis.
„Savivaldybės pasirinktiems vandens kelio parametrams (farvaterio gylis - 1 m, plotis - 30 m) nepritaria už vandens baseinų apsaugą atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra, nes juos įgyvendinus būtų padaryta nepataisoma žala saugomoms biologinės įvairovės rūšims ir buveinėms“, - DELFI sakė VRAAD direktorius Rolandas Masilevičius.
Jis siūlo savivaldybei negilinti upės, tik išvalyti jos dugną nuo akmenų ir šiukšlių bei įrengti tokį vandens kelią, kuriuo galėtų plaukioti tik mažos grimzlės laivai.
Tik valtys ir baidarės
„Mes esame pasiruošę darbus baigti laiku, tačiau PAV tapo pagrindine kliūtimi, kurios neperžengę negalime judėti toliau”, - DELFI guodėsi Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento plėtros projektų skyriaus vedėja Rūta Matonienė.
Jos teigimu, dabartinės sąlygos Neryje yra netinkamos laivybai, net ir išvalius dugną upe galėtų plaukioti tik valtys ir baidarės.
Todėl savivaldybės atstovai įsitikinę, kad upė mieste turi būti kiek gilesnė ir platesnė.
„Reikės visiems apsispręsti, kas mums svarbiau - žuvys ar žmonių poreikiai”, - sakė R. Matonienė
Uostas ir prieplaukos
Pagal projektą, Vilniuje kuriamą turistinį vandens kelią Neries upe turėtų aptarnauti žiemos uostas Žirmūnuose ir šešios prieplaukos.
Turistinis vandens kelias Neries upe tęstųsi nuo Verkių regioninio parko iki Lazdynų tilto, šalia turistinės trasos būtų sukurta viešoji infrastruktūra.
Šį kelią numatoma įrengti iki 2010 metų pabaigos.
Šiuo metu prasidėjęs pirmasis projekto etapas, kurio darbų vertė -1,35 mln. litų. Beveik 87 proc. reikiamų lėšų - 1,17 mln. litų skirta iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto. Likusią dalį finansuoja sostinės savivaldybė.
