Įvairiausia auditorija
Visiškai eilinis "Susisiekimo paslaugų" kontrolierių rytas stotelėje prie Savanorių žiedo ir visiškai neeilinis tiems, kurie palydimi į keleivių kontrolės autobusiuką. Be žinios, kad turėsi sumokėti baudą, prieš tai dar tenka atlaikyti nebylų "kolegų" žvilgsnių teismą: žiūrėk, va, aha, bomžas (-ė), nesumokėjo.
Kad ir kokie skirtingi būtų keleiviai, originalumas akistatoje su kontrolieriais dingsta – visų istorijos, bent jau pradžioje, dažniausiai tos pačios: "nespėjau nusipirkti", "jūsų komposteriai neveikia", "pažymėjau gi, ko norit" (aišku, kai jau įlipo kontrolė) ir pan. Pasiteisinimų versijoms, įskaitant jų variacijas, suskaičiuoti vienos rankos pirštų tikrai pakaktų.
Kur kas linksmiau raudonajame autobusiuke – čia pensininkai skelbia karą elektroninei sistemai, kontrolieriams ir Artūrui Zuokui, dažnas reikalauja baudą leisti susimokėti iš karto (įdomiausia, kad to neleidžiama padaryti; suprask, vengiant korupcijos), o iš savo skriaudėjų gavę baudos kvitą geros dienos palinki triaukščiais keiksmažodžiais bei grasinimais "susirasti ir atsilyginti". Dar būtų galima pasiginčyti, kur drąsos reikia daugiau – ar kur nors talibų knibždančiame Afganistane, ar Vilniaus troleibusuose, kur kumščiais (gerai, jei tik tiek) prieš nosį mojuojama kasdien.
Vėluoja į egzaminus
Per dvi piko valandas, t. y. nuo 8 iki 10 val. ryto, kontrolieriai "aptarnauja" apie 50 be bilieto važiuojančių keleivių. Beje, statistinis zuikis – moksleivis (-ė) arba studentas (-ė), rečiau jais tampa pensininkai, darbingo amžiaus žmonės, tik toliau rikiuojasi bedarbiai ir asocialūs, neblaivūs asmenys. Raudonajame autobusiuke dirba dviese – duomenis užrašantis vyras ir jai padedanti moteris, kuri agresyviai nusiteikusių zuikių tikrai nesulaikytų, jei ne lauke lūkuriuojantis dar vienas jos kolega.
"Paleiskite mane, man egzaminas", – gan dažnas pasiteisinimas sausio viduryje, kai universitetuose – pats egzaminų sesijos įkarštis. Tiesa, dažniausiai kontrolierių širdies tokie pasiteisinimai nesuminkština, tad tenka laukti bendroje nusižengusių eilėje.
"Ar mūsų problema? Tai apie ką galvojote, kai važiavote be bilieto?" – "Apie egzaminą", – paaiškina jauna studentė, kuriai pasiūloma palaukti, esą, po 15–20 minučių procedūra baigsis, nors egzaminas jau ir bus prasidėjęs.
"Tai kur mokotės? Kelintas kursas? Koks egzaminas? Kas dėsto?" – dar vieną, kontrolierių, egzaminą tenka laikyti ir vaikinui. Ir tai – tik po "prisiekusiųjų teismo", t. y. kitiems keleiviams paprašius paleisti jį. Vaikinui išpyškinus, kad mokosi Vilniaus universitete, kad laikys psichologiją ir pavėlavęs gaus skolą, taigi, teks mokėti už mokslą, jo duomenis užsirašęs kontrolierius nusileidžia: "Tai ką darom? Na gerai, pasiskambinsite arba atvyksite po egzamino, gausite kvitą. Mes čia būsim visą dieną."
Pamiršta aktyvinti bilietą
Ne taip atlaidžiai žiūrima į pensininkus, kurie kaip susitarę tvirtina tą patį (ir beveik neabejotina, kad jų žodžiai – nuoširdi tiesa): "Taigi bilietą pasipildžiau iškart po švenčių, priglaudžiau prie komposterio – tikrai pyptelėjo, girdėjau. Nematau aš tų jūsų raidyčių, kas ten parašyta." Tokį pasiaiškinimą aršiai nusiteikusi pensininkė dar pagražina istorijomis apie mažą pensiją, ligas, vaistus, kurių niekada nebenusipirks, ir bando įbauginti kontrolierius: "Taip taip, radote ką nubausti. Šito aš tai jau tikrai nepamiršiu, žinokite."
Tas pats nutinka ir su dar trimis pensininkais, kurie, kaip paaiškėja, vilniečio kortelę iš tiesų pasipildė mėnesiui, tačiau jos neaktyvino įlipę į autobusą ar troleibusą. Su ašaromis akyse senyva moteris glamžo kvitą, kuriame parašyta – 30 litų. "Tai imkit, va, imkit paskutinius pinigus", – teškia ji 30 litų ant staliuko, tačiau kontrolieriai mandagiai paaiškina, kad "grynųjų operacijų nevykdo" ir kad baudą teks susimokėti naudojantis elektronine bankininkyste.
"Tai kur čia... Jums panašu, kad internetą turiu?" – į paniką puola moteris. Tada ji nuraminama, kad baudą galima susimokėti ir banke ar prekybos centre, loterijos terminale. "O pašte negalima?" – "Ne", – atsako jai.
Dar viena zuikių kategorija – vėluojantys pas gydytojus. "Man tomografija", "tyrimai už 10 minučių, į Kauno gatvę nespėsiu" – tokiems skundams kontrolieriai taip pat neskiria didesnio dėmesio, o tiesiog maloniai pasiūlo palaukti. "Oi, ačiū labai jums, geros dienos, sveikatos jums. Labai ačiū", – mandagumas prasiveržia vienam bedarbiui, išgirdusiam, kad grėsusi 100 litų bauda sumažėjo iki 30 litų, jei tik spės ją susimokėti per 10 dienų.
Pasigailėkite kalinio
"Žiūrėkit, sėdėjau 10 metų, matot? Tai paleiskit, neturiu laiko", – kažkokią suglamžytą pažymą kiša sunkiai nuspėjamo amžiaus vyriškis, nuo ryto kvepiantis "šventėmis". "Susisiekimo paslaugų" darbuotoja gilinasi į raštą, palinksi galva ir pasiūlo "pasėdėti dar šiek tiek". "Įvertinsim, nė neabejokit", – buvusiam kaliniui vis tiek lieka nežinia, ko tikėtis po tokio atsakymo.
Beje, trumpą bei nemalonią pažintį, apkartintą dar ir stringančio kompiuterio bei užsikertančio spausdintuvo, bandoma sušvelninti familiarumu – į laukiančius baudų kreipiamasi vardais. Tačiau daugelio nuotaikos nepataiso ir toks bičiuliškumas. Ypač tų, kurie, savo nelaimei, vyksta be dokumentų (įdomu, kad dažniausiai tai – dirbantys žmonės, tik vienas kitas "asocialas"). Jiems siūloma rinktis: arba laukti iki 3 valandų autobusiuke ir tuomet vykti į artimiausią policijos komisariatą, arba kokiu nors būdu gauti dokumentus. Bene visiems dokumentus per pusvalandį ar valandą gauti pavyksta, juos atveža draugai ar artimieji. Įsiplieskus diskusijai, ką daryti, jei neturi dokumentų ir akivaizdu, kad į darbą vėluosi bent porą valandų, atsirado puikiai tai išmanančių. "Tai tau reikia tik užsirašyti mikriuko numerį, duosi kvitelį – ir bus pateisinama priežastis", – pataria vienas nubaustasis.
"O iš kur aš gausiu, aš gi iš Panevėžio, ten mano dokumentai. Tai ką siūlote?" – klausia jauna moteris, 10 metų sėdėjusio kalinio palydovė. "Tai jis su jumis? Gal užteks ir jo duomenų", – nuramina kontrolieriai.
Ginčyti teismuose nelinkę
Jei liežuvio apversti nesiseka – ne bėda. Dokumentai yra viskas, ko reikia keleivių kontrolei. "Hašššš", – šypsodamasis patvirtina savo tapatybę dar vienas šventine nuotaika gyvenantis vyriškis, kai kontrolierius perskaito jo vardą asmens dokumentuose. Vėliau, gavęs baudos kvitą, jis nusvirduliuoja į artimiausią parduotuvę.
Kone kas antras zuikis bando suktis iš situacijos ir žymėti bilietą tik pamatęs stotelėje kontrolierių būrį. "Kontrolės metu", – dar vienas įprastas nuosprendis. Dažnas su tokiu sprendimu nesutinka, tačiau kai paaiškinama, kokios alternatyvos, – teks laukti, kol speciali komisija išnagrinės nusižengimą, tada baudą jau bus galima skųsti teisme, bet ten lankytis teks bent kelis kartus, vėl laukti kelis mėnesius, – daugeliui noras išvengti 30 litų baudos atšąla.
Beje, autobusiuke įrengtos filmavimo kameros gelbėja – į jas atkreipę dėmesį neblaivūs asmenys mažiau siautėja. Tai pravartu ir keleiviams – jei šie manys, kad jų teisės buvo pažeistos, visada paliekama galimybė kreiptis į "Susisiekimo paslaugas". Šių atstovai įvykį gali objektyviai įvertinti peržiūrėję įrašą.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Kas kaltas, kai už lango pavasaris, o sąskaitos – kosminės?
23-ejų L.Graužinienės patarėja turi ambicijų tapti prezidente.
Vilnius – pigiausia Europos sostinė pagal išlaidas pragyvenimui.
