Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcijos darbai baigti 2009 m. Tačiau VPT teigia iki šiol iš geležinkeliečių negavusi sutarties įvykdymo ataskaitos, nors ji turėjo būti pateikta per 14 dienų nuo darbų pabaigos. Žydrūno Plytniko vadovaujama tarnyba nurodo aptikusi konkurencijos ribojimo, neskaidraus įmonės lėšų valdymo požymių.
Neskelbiamos derybos – neteisėtos
VPT išvadose nurodoma, jog „Lietuvos geležinkeliai“ pirmiausiai paskelbė atvirą konkursą, kuriame dalyvavo vienintelė bendrovė – „Kauno tiltai“. Vėliau, dėl esą per didelės kainos, įmonės pasiūlymas buvo atmestas, o pirkimą nutarta tęsti neskelbiamų derybų būdu, derantis su ta pačia kompanija.
Pirkimų prievaizdų nuomone, „Lietuvos geležinkeliai“ neturėjo teisės tęsti pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir privalėjo skelbti naują konkursą.
„Tarnyba pažymi, kad pasiūlymas, kuris atmestas dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, netraktuotinas kaip pasiūlymas, neatitinkantis keliamų reikalavimų. (...) Neskelbiamų derybų procedūra negali būti taikoma atvejais, kai perkančioji organizacija atmeta pasiūlymus dėl per didelių, nepriimtinų jai kainų“, - konstatuoja VPT.
Tarp reikalavimų – ir duomenys apie darbuotojų tautybę
Nors Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcijos konkursas buvo atviras, „Lietuvos geležinkeliai“ gavo tik vieną pasiūlymą. VPT manymu, tai įvyko dėl to, jog buvo dirbtinai ribojama konkurencija.
„Perkančioji organizacija neužtikrino Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatų: „Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs“, - rašoma dokumente.
VPT konkurso sąlygose aptiko esą perteklinių, netikslių ir nepagrįstų reikalavimų. Pavyzdžiui, geležinkeliečiai norėjo informacijos apie konkurse dalyvaujančių įmonių personalo tautybę, šeimyninę padėtį ir t.t.
„Tiekėjų reikalaujama pateikti informaciją apie pagrindinio personalo tautybę, amžių, šeimyninę padėtį, narystę profesinėse sąjungose. Pažymime, kad minėti duomenys nėra susiję su personalo kvalifikacija ir gebėjimu atlikti (...) nurodytus darbus, todėl (...) nustatytas reikalavimas vertintinas kaip nepagrįstas“, - teigia VPT.
Be to, geležinkeliečiai iš konkurso dalyvių esą reikalavo pateikti „ techninių galimybių aprašymą, išvardinant turimus įrengimus ir mechanizmus, reikalingus darbų atlikimui, nurodant šalį gamintoją, markę, gamybos metus, techninę būklę“. Tačiau VPT pastebi, jog „Lietuvos geležinkeliai“ nenurodė, kokia įranga, bendrovės nuomone, yra reikalinga Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcijos darbams atlikti.
Negana to, „Lietuvos geležinkeliai“ esą persistengė iš konkurso dalyvių reikalaudami nurodyti, kiek panašių sutarčių įmonės buvo įvykdžiusios.
„ Pirkimo sąlygų 7.1.7 punkte nustatytas reikalavimas, kad vienasmenis dalyvis, „turi būti įvykdęs ne mažiau kaip 3 svarbiausias sutartis, kurių pobūdis ir kompleksiškumas yra sulygintini su darbais, dėl kurių skelbiamas konkursas“, o 7.1.8 punkte nurodytas 3 sutarčių veikiančiame geležinkelyje eismo pertraukų metu įvykdymo reikalavimas. Tarnyba pastebi, kad Rekomendacijose nurodytas rekomenduojamas tiekėjų kvalifikacijai įrodyti atliktų panašių sutarčių skaičius – 1“, - aiškina VPT.
Vokiečiai neatitiko reikalavimų?
VPT taip pat nurodo, esą konkursą laimėjusių „Kauno tiltų“ partnerė, Vokietijos kompanija „Feldhaus Bergbau“, neatitiko pačių „Lietuvos geležinkelių“ nustatytų reikalavimų.
„Pirkimo sąlygų 8.1.3 punkte nurodyta, kad subrangovai, kurie atlieka daugiau kaip 10 % sutarties darbų, turi „pateikti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto įmonės kvalifikacijos atestato (Teisės pripažinimo pažymos), suteikiančio teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu, statinių grupės: susisiekimo komunikacijos: geležinkelis (geležinkelio kelias) kopiją“. Tiekėjo pasiūlyme pateiktoje subrangovo Feldhaus Bergbau GmbH&Co.KG teisės pripažinimo pažymoje patvirtinama, kad šis subrangovas turi teisę „Lietuvos Respublikoje būti ypatingo (tame tarpe kultūros paveldo) statinio statybos rangovu, statinių grupės: susisiekimo komunikacijos: kiti transporto statiniai (tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų tiltai, tuneliai)“, - rašoma išvadose.
Priimdama tokį pasiūlymą, valstybės valdoma bendrovė, VPT nuomone, pažeidė įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.
Įžvelgia prielaidas neskaidriam pinigų panaudojimui
VPT taip pat pažymi, esą sudarytos prielaidos neskaidriam užsakovo rezervo – 10 proc. užsakymo sumos arba maždaug 8 mln. Lt be PVM – panaudojimui.
„Nei (...) pirkimo dokumentuose, nei sutartyje nėra nustatyta rezervo panaudojimo tvarka. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba konstatuoja, kad perkančioji organizacija, nenumačiusi, kokiais atvejais gali būti naudojamas užsakovo rezervas, ir nenustačiusi kainodaros taisyklių užsakovo rezervo panaudojimui, neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo. Tarnyba pažymi, kad, nenustačius konkrečios užsakovo rezervo panaudojimo tvarkos, sudaromos prielaidos neskaidriam ir neracionaliam perkančiosios organizacijos lėšų, skirtų pirkimui, panaudojimui“, - tvirtina Ž. Plytniko vadovaujama tarnyba.
Sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Kauno tiltų“ bei kartu pasiūlymą teikusios bendrovės „VolkerRail Lietuva“ pasirašyta 2007 m. sausį. Bendra sutarties vertė siekė 80,64 mln. Lt be PVM. Didžioji dalis šios sumos – 53,08 mln. Lt – atkeliavo iš ES Sanglaudos fondo. Iš valstybės biudžeto Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcijai skirta 7,96 mln. Lt. „Lietuvos geležinkeliai“ į projektą taip pat investavo apie 19,6 mln. Lt nuosavų lėšų.
„Lietuvos geležinkeliai“: VPT pirkimą vertino ne pagal tuos įstatymus
Geležinkeliečiai tokias VPT išvadas laiko neteisingomis. Esą Ž. Plytniko vadovaujama tarnyba taikė ne tuos įstatymus, kuriuos turėjo taikyti.
„ Stebina, kad viešasis pirkimas, vykdytas pagal 2006 m. galiojusį Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinį teisinį reglamentavimą, VPT buvo vertinamas ne pagal pirkimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, o vadovaujantis 2012 m. aktualiais viešųjų pirkimų teisės normų išaiškinimais. Renovavimo projektas buvo įgyvendinamas laikantis visų ES ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus ir ES fondų lėšų panaudojimą. Viešasis pirkimas buvo organizuojamas vadovaujantis nepriklausomų konsultantų NIRAS Consulting Engineers and Planners A/S (Danija) parengtomis galimybių studija ir viešojo pirkimo sąlygomis. Konkurso dokumentai buvo teisės aktų nustatyta tvarka suderinti tiek su Transporto investicijų direkcija, tiek su VPT“, - teigiama ketvirtadienį „Lietuvos geležinkelių“ išplatintame pranešime.
Aiškindami, kodėl konkurse dalyvavo tik vienas dalyvis, „Lietuvos geležinkeliai“ akcentuoja Kauno tunelio unikalumą.
„Tokio unikalaus ir neturinčio analogų objekto renovavimo darbai buvo vykdomi pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos laikotarpyje, todėl ir pajėgių ūkio subjektų, galinčių įvykdyti tokio sudėtingumo darbus, buvo ribotas“, - rašoma pranešime.
„Lietuvos geležinkelių“ teisininkai šiuo metu nagrinėja VPT išvadas. Tiesa, geležinkeliečiai kol kas nežada jų skųsti teismui – skelbiama, kad bendrovė „ VPT pateiks išsamius argumentus su prašymu pakartotinai išnagrinėti viešojo pirkimo dokumentų ir procedūrų vertinimą“.
