„Pritrauktos lėšos bus panaudotos „VoloCity“ orlaivių komerciniam paleidimui per artimiausius trejus metus“, – sakoma „Volocopter“ pranešime.
Nedidelės bendrovės, įskaitant tokias vokiečių įmones kaip „Volocopter“ ir „Lilium“, siekia mesti iššūkį garsioms orlaivių gamintojoms, pavyzdžiui, „Airbus“, bei milijardų dolerių vertės startuoliams, tokiems kaip „Uber“, varžydamosios, kuri pirma pasiūlys oro taksi paslaugą.
„Volocopter“ kuria akumuliatoriais varomus orlaivius, turinčius aštuoniolika sraigtasparnio tipo rotorių, galinčius gabenti du asmenis su rankiniu bagažu. Bendrovė teigia, kad ši oro transporto priemonė galės nuskraidinti keleivius 35 kilometrų atstumu, iki 110 kilometrų per valandą greičiu.
Verslo leidinys „The Financial Times“ pranešė, kad „Geely“ priklausanti „Volocopter“ dalis sudarys apie 10 proc. įmonės akcijų.
Kinijos bendrovės vadovas Li Shufu pažymėjo, kad ši investicija rodo „Geely“ „pasitikėjimą „Volocopter“ galimybėmis pasiūlyti oro taksi ir žengti kitą didelį žingsnį įgyvendinant plėtrą elektrifikacijos ir judumo paslaugų srityse“.
Savo ruožtu „Volocopter“ teigė, kad bendrovės didžiausiomis akcininkėmis išlieka jos įkūrėjai, taip pat „Mercedes-Benz“ patronuojančioji įmonė „Daimler“ bei lustų gamintoja „Intel“.
Tai, kad „Geely“ tapo pagrindine „Daimler“ investuotoja ir slapta sukaupė maždaug 10 proc. akcijų paketą – šis faktas buvo paviešintas 2018 metų vasario mėnesį – suneramino Vokietijos politikus ir verslo atstovus.
Po to įvyko daugybė kitų Kinijos investicijų į pagrindines pramonės šakas, pasėjusios baimę dėl to, kad Vokietijos netenka itin svarbių technologijų kontrolės, ir paskatinusios Berlyną sugriežtinti įstatymus dėl užsienio investicijų, ypač strateginiais laikomuose sektoriuose.
Visgi „Daimler“ mėgino nepabrėžti „Geely“, kuri yra įsigijusi tokias Europos automobilių gamintojas kaip Švedijos „Volvo“, įtakos.
„Daimler“ vadovas Ola Kallenius pareiškė: „Džiaugiamės, kad mūsų partnerė „Geely“ investuoja į „Volocopter“ ir tampa tokia akcininke, kokia mes esame nuo 2017 metų“.