Tiesa, iš sostinės oro žemėlapio išnykus „Air Lituanica“, į Miuncheną, Hamburgą ir Prahą tiesioginių skrydžių nebeliks.
„Į kitus oro uostus mes turėjome bent po du vežėjus, taigi tose kryptyse kitas vežėjas ir toliau išlieka“, - DELFI sakė valstybės įmonės Lietuvos oro uostai Komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė.
Iki veiklos sustabdymo „Air Lituanica“ skraidino dešimčia krypčių.
„airBaltic“ skelbia nuo rugsėjo iš Vilniaus skraidinsianti į Briuselį, Berlyną, Paryžių, Stokholmą, Varšuvą, Helsinkį. Taip pat ji ir toliau tęs vykdomus tiesioginius skrydžius į Amsterdamą ir Rygą.
„Oro bendrovės „airBaltic“ pagrindinės rinkos yra Latvija, Lietuva ir Estija, čia ir toliau gerinsime teikiamas paslaugas ir stiprinsime pozicijas, pasiūlydami daugiau tiesioginių skrydžių. Mes jau vykdome tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į vakarų ar šiaurės Europą, palaipsniui šį skaičių plėsime. Šios dienos įvykiai dar kartą parodė, kad trys Baltijos šalys turi laikytis išvien, kad galėtų teikti geriausią paramą keleiviams, gerinti ekonomines sąlygas ir kurti naujas darbo vietas“, – pranešime spaudai cituojamas „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.
DELFI primena, kad „Wizz air“ yra paskelbusi, kad nuo rugsėjo iš Vilniaus pradės skraidyti ir į Glazgą, Miuncheno-Memingeno oro uostą.
Taip pat sugrąžinami skrydžiai į Kijevą, kurie dėl susidariusios padėties Ukrainoje buvo sustabdyti prieš metus. Į naujas kryptis pigių skrydžių bendrovė pradės skraidyti nuo šių metų rugsėjo mėnesio.
Nuo gegužės pabaigos Rusijos oro bendrovė „RusLine“ ketina skraidinti iš Vilniaus į Sankt Peterburgą.
Kaip DELFI jau rašė, „Air Lituanica“ penktadienį paskelbė nuo gegužės 22 d. vidurdienio stabdanti skrydžius.
Pasak bendrovės, iškilo rizika, kad įmonė dėl finansinių sunkumų gali nepajėgti įvykdyti visų įsipareigojimų keleiviams, stabdo skrydžius visais savo maršrutais.
Su Latvijos oro vežėju „airBaltic“ sutarta, kad jis pasirūpins „Air Lituanica“ keleivių skraidinimu aštuonias dienas nuo penktadienio – iki gegužės 29 d.
Dėl tolesnių datų dar tariamasi. Visais klausimais, susijusiais su pinigų grąžinimu, bilietus pirkusiems keleiviams patariama kreiptis į įmones, kurios jiems pardavė bilietus.
Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, „Air Lituanica“ iš viso yra pardavusi daugiau nei 25 tūkst. bilietų.
Neaudituotais duomenimis, pernai skrydžių bendrovė patyrė apie 10 mln. eurų nuostolių.
Pagrindinis „Air Lituanica“ akcijų paketas priklauso Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtai įmonei „Start Vilnius“, o likusi dalis akcijų priklauso „Air Lituanica Club“, t. y. privataus kapitalo įmonė, jungianti daugiau nei 40 privačių Lietuvos ir užsienio investuotojų.
Investuotojų atstovė: Lietuva praranda įvaizdį
Investuotojų forumo atstovė Rūta Skyrienė komentavo, kad netekusi „Air Lituanica“ skrydžių visų pirma Lietuva praranda savo įvaizdį.
„Esame nepavydėtinoje padėtyje ir čia („Air Lituanica“ – red.) buvo bandymas gelbėtis, kad atsirastų tiesioginiai skrydžiai į Vilnių. Dabar reikės skristi per Latviją arba pigiomis oro linijomis. Tai nelabai patrauklu investuotojams“, - kalbėjo pašnekovė.
R. Skyrienė teigė, kad investuotojai skraido ir pigiomis oro linijomis, tačiau dėl jų patogumo norėtųsi, kad šalyje būtų galimybė turėti vežėją, kuris skraidintų tiesiai iš Vilniaus.
Pasiteiravus, kiek investuotojams yra svarbus susisiekimas su šalimi, apsisprendžiant į ją investuoti, R. Skyrienė atsakė: „Vienas narys sakė, kad pas jį per mėnesį apie 50 amerikiečių atskrenda, tai tikrai nėra mažai. Antra, investuotojams ir verslininkams reikia tokių skrydžių, kur jie gali ryte atskristi, o vakare išskristi. Mūsų visi skrydžiai vidurnaktiniai ar labai ankstyvūs“.
