Pagal teismo sprendimą savivaldybė už 1,65 ha sklypą turės sumokėti beveik 3,4 mln. eurų.
Lietuvos apeliacinis teismas spalio 29 dieną atmetė savivaldybės prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 metų vasarį priimtą nutartį, pagal kurią 1,65 hektaro ploto sklypą lygiomis dalimis valdžiusiems Valentinui Baltušiui, Zitai Baltušienei, Vaidotui Ginčikui ir Onai Grinčikienei miesto valdžia turi sumokėti beveik 3,354 mln. eurų kompensaciją bei 5 proc. metines palūkanas už visuomenės poreikiams paimtą žemę.
Savivaldybė skubos tvarka ši sprendimą apskundė.
„Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties Vilniaus miesto savivaldybė skubos tvarka jau pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui", - komentavo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.
Šia nutartimi teisėjai nusprendė, kad Vilniaus savivaldybė už 1,65 ha sklypą, esantį vakarinio aplinkkelio teritorijoje, žemės savininkams turės sumokėti jų reikalaujamą kainą – 11,579 mln. litų.
Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas atkreipia dėmesį, kad Registrų centro sistemoje pateikiamas šio sklypo vidutinės rinkos vertės įvertis – beveik 1,42 mln. Lt, o Vilniaus miesto savivaldybė net sutiko mokėti nekilnojamojo turto vertintojų pateiktą įvertinimą – 3,3 mln. Lt, kai sklypų įsigijimo kaina buvo dar mažesnė.
„Teisėjai gynė teorinę naudą, kurią galėjo gauti žemės savininkai, jei būtų statę namus, nors puikiai žinojo, kad šioje teritorijoje esantis žemės naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorija – to neleidžia. 2000 metais pirkdami sklypą pirkėjai taip pat puikiai žinojo, kad čia bus aplinkkelis ir jokios statybos nebus įmanomos. Teisėjai gynė ne konstitucinę normą – teisingai atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą sklypą, o įžūlų bandymą ištuštinti vilniečių kišenes“, - savo nuomonę DELFI dėstė A. Zuokas.
Sklypą 4 asmenys įsigijo 2000-ųjų birželį, o tų pačių metų liepą Vilniaus taryba įpareigojo institucijas paimti žemę visuomenės poreikiams. 2001 metais žemės savininkai prašė jiems suteikti lygiavertį sklypą kitoje Vilniaus vietoje, tačiau tuomet sostinės valdžia nurodė, kad tokios galimybės nėra.
Pasak Apeliacinio teismo, 2006 metais savivaldybė ieškovams buvo radusi ir pasiūliusi kitą sklypą, tačiau vėliau pasiūlymą atsiėmė, nes sklypas buvo perleistas Užsienio reikalų ministerijai. 2007 metų gruodį sklypo paėmimo procedūra pradėta iš naujo, tačiau iki šiol dar nėra baigta.
Nutartyje prašoma, kad 2014 metų rugpjūtį Nacionalinė žemės tarnyba nusprendė buvusiems sklypo savininkams išmokėti 955,7 tūkst. eurų kompensaciją.
„Teismas, vertindamas kompensacijos dydį, iš naujo apsiklausė žemės vertinimą atlikusius ekspertus, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo taip ir nepakeitė. Mūsų manymu, tokie teismų sprendimai grubiai pažeidžia viešąjį interesą, nes kompensacijos dydis yra akivaizdžiai per didelis. Lapkričio 3 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra pateiktas kasacinis skundas. Tikimės, kad kasacinės instancijos teismas apgins viešąjį interesą ir kompensacijos suma bus nustatyta adekvati“, - komentavo A. Zubriakovas.
Savivaldybė: sklypų savininkai už vakarinio aplinkkelio žemes reikalauja 16,8 mln. eurų
Žemės sklypų savininkai, per kurių žemę tiesiamas Vilniaus vakarinis aplinkkelis, už jos nusavinimą iš miesto valdžios reikalauja dar 16,8 mln. eurų. Per trejus metus aplinkkelio žemės ir kito turto perėmimui savivaldybė jau skyrė 8,1 mln. eurų.
Vilniaus savivaldybės Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Dovilė Veličkaitė BNS informavo, kad šiuo metu teismuose nagrinėjama 12 bylų dėl sklypų paėmimo visuomenės poreikiams.
„Šiose bylose savivaldybė yra sumokėjusi savininkams tą sumą, kurią nustatė turto vertintojai, viso - 6,454 mln. eurų. Žemės sklypų savininkai su nustatyta verte nesutinka ir bylose reikalaujama papildomai sumokėti suma sudaro 16,798 mln. eurų“, - BNS sakė D.Veličkaitė.
Pasak D.Veličkaitės, be šios yra baigtos dar 3 bylos, kuriose sklypų savininkai sutiko su savivaldybės siūlyta kaina - 1,951 mln. eurų.
Savivaldybės Finansų departamento Iždo skyriaus Apskaitos ir atskaitomybės poskyrio vedėja Živilė Urbonienė BNS informavo, kad nuo 2012 metų vakarinio aplinkkelio žemės ir kito turto perėmimui savivaldybė iš viso skyrė 8,118 mln. eurų, iš kurių daugiausia - 7,425 mln. eurų - 2014 metais.
90 mln. eurų vertės teismuose keletą mėnesių vilkintas Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo projektas pradėtas įgyvendinti šių metų liepą. Aplinkkelis yra transeuropinio tinklo dalis, jungsianti tarptautinį transporto koridorių nuo Klaipėdos per Vilnių ir Minską iki Kijevo bei Vilniaus ir Panevėžio automagistralę.
