Už leidimą – įsipareigojimai
Dėl sudėtingos „Velgos“ teritorijos urbanistinės ir transporto eismo situacijos investuotojai savivaldybei įsipareigojo gerinti miesto infrastruktūrą. Iš viso miesto labui numatyti darbai verslininkams turėtų kainuoti apie 35 mln. litų.
Už juos investuotojai turės pertvarkyti Geležinio Vilko gatvę į greito eismo. Šiaurinėje teritorijos dalyje planuojama rekonstruoti ir iki Laisvės prospekto pratęsti Gerosios Vilties gatvę, pastatyti viaduką. Taip pat investuotojai įsipareigojo „Velgos“ teritorijoje nutiesti vietinį gatvių tinklą, kuris bus perduotas į miesto rankas.
Tačiau prieš kelis mėnesius skambėjusios kalbos apie naują transporto ir pėsčiųjų tiltą per Nerį, kuris sujungtų Vingio parką ir parodų centro „Litexpo“ teritoriją, staiga nutilo.
Vizijos liko vizijomis
„Iki praėjusių metų lapkričio mėnesio buvau kviečiamas į savivaldybės Miesto plėtros departamento organizuotus posėdžius dėl „Velgos“ teritorijos. Juose visą laiką kalbėta ir apie pėsčiųjų tiltą per Nerį, nutiestą nuo „Litexpo“ iki Vingio parko. Tačiau miesto tarybai pritarus naujo pastatų komplekso statyboms, apie tiltą daugiau neužsimenama. Įdomu, kur jis prapuolė? Galbūt man nedalyvaujant posėdžiuose kas nors projektą pakoregavo arba jo įgyvendinimą nukėlė į tolesnį miesto plėtros etapą“, – svarstė „Litexpo“ direktorius Aloyzas Tarvydas.
Gimus tilto per Nerį idėjai pirmiausia manyta, kad tai turėtų būti pėsčiųjų tiltas. Vėliau architektams kilo mintis, kad juo galėtų driektis tramvajaus bėgiai, taigi tiltas būtų skirtas ir pėstiesiems, ir visuomeniniam transportui.
„Mus tenkintų bet koks tiltas, nes jis galėtų padėti kompleksiškai spręsti automobilių stovėjimo aikštelių problemą. Vingio parke trūksta stovėjimo vietų, todėl vairuotojai galėtų mašinas palikti prie „Litexpo“ ir tiltu pasiekti Vingio parką. Žinia, prie parodų rūmų buvo planuota įrengti 5 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštelę“, – pasakojo A.Tarvydas.
Tačiau artimiausiose miesto plėtros vizijose valdžia nei aikštelių, nei tilto nenumato.
Tilto ateitis neaiški
Savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Aurelijus Stapulionis atkreipė dėmesį, kad būta daug miesto plėtros projektų. Vienuose tiltas per Nerį figūravo, kituose – ne. Galiausiai nutarta, kad statyti vien pėsčiųjų tiltą būtų visiškai nefunkcionalu.
„Jau vieną tokį Vilniuje turime (Baltasis tiltas – red. past.), ir ką? Jis atsidūrė ant pačios miesto transporto arterijos. Be to, atsiradus „Velgos“ teritorijos investuotojams, tilto nuo „Litexpo“ Vingio parko link buvo atsisakyta dėl pragmatinių priežasčių. Nutarta plėtoti miesto gatves. Pasirinktas variantas, kuris duotų naudos šiuo metu. Kaip bus su tiltu, iš viso neaišku“, – pripažino A.Stapulionis.
Jis priminė, kad „Velgos“ teritorijoje atsiras keturių lygių automobilių stovėjimo aikštelių, kurių esą turėtų užtekti ne tik naujojo komplekso gyventojams ar biurų darbuotojams, bet ir Vingio parke vyksiančių renginių svečiams.
Iškilo virtinė keblumų
Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė pabrėžė, kad yra ir daugiau priežasčių, kodėl tiltas, turėjęs sujungti parodų rūmus su Vingio parku, pakibo ant plauko. Pirmiausia rimtų keblumų kilo dėl savivaldybės numatytos tilto trasos.
„Tiltui itin priešinosi „Vilniaus vandenys“. Jie tikino, kad vandenvietė yra apsaugos zona, todėl prie jos tokio objekto statyti negalima. Kai pakoregavome trasą, įsikišo aplinkosaugininkai. Jie prieštaravo, nes dėl tilto tektų iškirsti dalį miško“, – aiškino R.Rudukienė.
Bendrovės „Akropolis“ valdybos narys Sigitas Daugnoras „Vilniaus dienai“ sakė, kad ankstesni miesto planai statyti tiltą per Nerį nuo „Litexpo“ rūmų iki Vingio parko bendrovei žinomi.
„Todėl daugiafunkcio centro projekte numatyta galimybė transporto arterija sujungti tiltą su Geležinio Vilko ir Gerosios Vilties gatvėmis“, – atkreipė dėmesį S.Daugnoras. Tačiau to neprireiks, jei tilto projektas bus palaidotas.
Planuotos automobilių aikštelės prie „Litexpo“ ateitis irgi miglota. „Toje vietoje yra rėžinio kaimo teritorija. Pagal įstatymą ta žemė turi būti grąžinta teisėtiems savininkams“, – sakė R.Rudukienė.
Baiminasi naujo kaimyno
Kol miesto valdžia džiaugiasi turtingais investuotojais ir tuo, kad vietoj senos neveikiančios gamyklos mieste atsiras nauji pastatai, aplinkinių namų gyventojai antro „Akropolio“ statyboms nepritaria. Iškilsiančius modernius statinius jie vadina monstru. Žmonės bijo jų apylinkėse nusidrieksiančių spūsčių.
„Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad spūstys susidaro dėl tranzitinio transporto. Pietinis aplinkkelis išsklaidys transporto srautus. Be to, pėsčiųjų tiltas grūsčių problemos tikrai neišspręstų“, – tikino A.Stapulionis.
Antro „Akropolio“ monstru jis nevadina: „Tai didelis daugiafunkcis objektas, bet mieste tokių turi būti. Miestas suinteresuotas pritraukti investicijų ir tuo pačiu spręsti infrastruktūros problemas. Jei bendrovėms atsiras noras statyti stambius objektus, jos turi žinoti, kad turės didelių lėšų skirti visuomenės poreikiams“, – sakė A.Stapulionis.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Antstolis vėl puola I.Rinau
Trakų valdžiai – nokautas
Euras Lietuvoje nėra svetimas
