Vienas stambiausių infrastruktūros plėtros projektų – dviaukščio išvykimo terminalo statyba Vilniuje. Pastačius šį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas didės dvigubai – nuo 1,2 tūkst. keleivių per valandą iki 2,4 tūkst. Taip pat planuojama dabartinio keleivių terminalo rekonstrukcija, suplanuoti ir pradėti vykdyti orlaivių perono rekonstrukcijos darbai bei esminiai eismo srauto pokyčiai.
„Keleivių srauto prognozės ilgesniam laikotarpiui rodo stabilų augimą.
Prognozuojama, kad 2022 metais Vilniaus oro uoste bus pasiektas 6 mln. keleivių per metus srautas, tam būtina pasiruošti“, – pranešime cituojamas Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis.
Kauno oro uoste artimiausiais metais įsibėgės keleivių terminalo plėtra. Teigiama, kad pagerinta infrastruktūra leis oro uostui padvigubinti dabartinį aptarnaujamų keleivių skaičių.
Palangos oro uoste jau vykdoma terminalo rekonstrukcija, po kurios bus perplanuotos pastato erdvės bei padidintas terminalo pralaidumas. Per artimiausius kelis metus planuojama atnaujinti ir kilimo-tūpimo taką.
Kaip teigiama pranešime, 2020 metais planuojama daugiausiai dėmesio skirti strateginės reikšmės pokyčiams bei didinti veiklos efektyvumą, o oro navigacijos paslaugas ir toliau teikti atsižvelgiant į aplinkosaugą.
