Surengtoje spaudos konferencijoje „RB Rail“ Planavimo ir vykdymo departamento vadovas Kaido Zimmermannas sakė, kad projekto vystytojai su kai kuriais parametrais iš karto sutiko, dėl kitų reikėjo diskutuoti.
„Per metus baigėme darbą, visos trys ministerijos pritarė, ir dabar jau turime gaires. Kiekviena šalis dirba savus darbus, vertinama ir Kauno-Vilniaus vėžė, daug priklauso ir nuo to, ar Europos Sąjunga finansuos šios atkarpos darbus, tik po to bus galima turėti bendrą Lietuvos projekto vaizdą. Tad galutinis projekto vaizdas 2020 m. dar nebus matomas. Jo tikėtis galima 2021 metais“, - sakė K. Zimmermannas.
Pagal paskelbtus parametrus, visas „Rail Baltica“ ilgis Estijoje bus 213 km, Latvijoje 265 km, Lietuvoje - 392 km.
Nustatant pagrindinius projekto parametrus, buvo analizuota, kaip sukurti didesnės ilgalaikės vertės geležinkelio infrastruktūrą bei atitikti nustatytas ES technines sąveikos specifikacijas. Todėl, palyginti su pirminiais planais, buvo nuspręsta padidinti maksimalų projektinį keleivinių traukinių greitį iki 249 km/h (maksimalus operavimo greitis - 234 km/h), ašies apkrovą - iki 25 tonų, o maksimalų krovininių traukinių ilgį - iki 1050 metrų.
Išimčių galimybės numatomos tik pagrįstiems atvejams.
Iš viso parengtų techninių parametrų dokumentai sudaro apie 100 puslapių. Analizė kainavo apie pusę milijono eurų, sakė K. Zimmermannas.
ELTA jau skelbė, kad ketvirtadienį Estijos ekonomikos ir ryšių ministerija, Latvijos susisiekimo ministerija bei Lietuvos susisiekimo ministerija patvirtino „Rail Baltica“ projektavimo gaires, apibrėžiančias bendrą projektavimo standartą, privalomą „Rail Baltica“ infrastruktūros projektavimui, statybai ir eksploatacijai.
Projektavimo gairių vadovą parengė Prancūzijos įmonė SYSTRA S.A., konsultacinė inžinierinė grupė, laimėjusi viešą konkursą paruošti bendrą projektavimo gairių vadovą „Rail Baltica“ Globaliam projektui“.
Projektavimo gairės nustato pagrindinius standartus ir reikalavimus įrengiamam „Rail Baltica“ geležinkelio keliui, sankasai ir pylimams, žemės darbams, drenažo kanalams ir tranšėjoms, pralaidoms, tiltams, viadukams, tuneliams ir panašiems inžineriniams statiniams, elektros energijos, valdymo ir signalizacijos sistemoms, SCADA sistemai, infrastruktūros įrenginiams (stotims, aplankams, sąvažoms), stočių ir keleivių peronams, aplinkos apsaugos reikalavimams, prisitaikymui prie klimato kaitos, statinio informaciniam modeliavimui (BIM), architektūros bei landšafto, patikimumo, prieinamumo, priežiūros ir saugos (RAMS) reikalavimams.
