Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad dėl nuolat brangstančių degalų, mūsų vežėjai priversti degalus piltis kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Baltarusijoje.
„Taip mūsų šalies biudžetas praranda papildomas pajamas. Dar pernai gruodį siūlėme premjerei ir finansų ministrei spręsti šį iššūkį pritaikant kitose Vakarų šalyse naudojamą praktiką – grąžinti sunkiasvorių transporto priemonių savininkams dalį sumokėto akcizo už dyzelinį kurą.
Tikimės, kad į šį pasiūlymą bus atsižvelgta, o įvertindama didelę infliaciją, Vyriausybė sumažins ir patį akcizą visiems degalams“, – sako Z. Buivydas.
Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, šiuo metu akcizas dyzeliniam kurui Lenkijoje siekia 330 eurų tūkstančiui litrų, Lietuvoje – 372 eurus tūkstančiui litrų dyzelinio kuro.
Lenkijoje akcizas dyzeliniam kurui atitinka minimalų ES reikalavimą, tuo metu Lietuvoje akcizas dyzeliniam kurui yra beveik 13 proc. didesnis nei Lenkijoje ir ES minimumas. Todėl mūsų šalies vežėjai priversti vis dažniau piltis degalus kaimyninėse šalyse ir taip papildyti Lenkijos, Baltarusijos ir kitų šalių biudžetus.
Be to, Lietuvoje jau kitąmet norima didinti dyzelino akcizą: nuo 2023 m. – iki 410 Eur už 1 tūkst. litrų (dabar – 372 Eur), nuo 2024 m. – iki 466 Eur, o nuo 2025 m. – iki 500 Eur.
Dalis Vakarų Europos valstybių užsienio šalių vežėjams, vykdantiems krovinių pervežimus, kurių svoris viršija 7,5 tonos, grąžina dalį sumokėto akcizo dyzelininiam kurui. Pavyzdžiui, Belgija grąžina apie 0,2269 Eur už litrą, Prancūzija – 0,1571 Eur, Ispanija – apie 0,049 Eur, Italija – 0,21418 Eur, Slovėnija – 0,05767 Eur už litrą. Šiuo pavyzdžiu „Linava“ siūlo pasekti ir Lietuvai.
Lietuvoje veikia atskira rūšis verslo paslaugų, padedanti vežėjams susigrąžinti dalį sumokėto akcizo ir PVM iš užsienio šalių.
„Priėmus sprendimą sugrąžinti dalį akcizo vežėjams už įsigytus degalus Lietuvoje, mūsų šalis taptų patrauklesnė užsienio šalių vežėjams, būtų daugiau surenkama pajamų už akcizą degalams, daugiau pinigų liktų mūsų šalies ekonomikoje. Tai būtų naudinga ir Lietuvos biudžetui, ir vietiniam verslui, užsiimančiam degalų prekyba“, – sako „Linavos“ viceprezidentas, bendrovės „Minjotra“ vadovas Vytas Bučinskas.
Akcizai užima antrą vietą po PVM Lietuvos biudžeto pajamų struktūroje, todėl, ekonomistų vertinimu, akcizų politikoje reikia vadovautis konkurencingumo principu – jei kitos ES valstybės taiko tam tikras lengvatines verslui praktikas, analogiškai turi elgtis ir Lietuva.
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdančiojo direktoriaus Vido Šukio skaičiavimais, viena pasienio degalinė dėl pigesnių degalų Lenkijoje vidutiniškai praranda apie 15 tūkst. litrų neužpiltų degalų per parą. Vadinasi, Lietuvos biudžetas vien iš vienos pasienio degalinės gali netekti apie 5,6 tūkst. eurų akcizo mokesčių per parą, 3,6 tūkst. PVM eurų per parą. Taigi vienos paros praradimas vien tik iš vienos pasienio degalinės šalies biudžetui – apie 9,2 tūkst. eurų per parą. V. Šukio teigimu, vien važiuojant į Lenkiją pasienio regione galima suskaičiuoti apie 25 degalines Lietuvos pusėje.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas nurodo, kad dyzelinio kuro įperkamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o nelegalaus kuro prieinamumas Lietuvos gyventojams – vienas didžiausių. Tad siūlomas dyzelinio kuro akcizo didinimas turėtų tik padidinti vadinamojo „šešėlio“ plitimą degalų sektoriuje.
