Po beveik dešimtmečio Britanijoje greitiesiems traukiniams skirtų bėgių ilgis vis dar siekia tuos pačius 109 kilometrus, o Kinija jau sukūrė ilgiausią pasaulyje tokių bėgių tinklą, skelbia BBC.
Šiuo metu Kinijoje greitiesiems traukiniams skirtų bėgių ilgis sudaro daugiau nei 12 tūkst. kilometrų ir yra daugiau nei du kartus didesnis nei Europoje ir Japonijoje esančius tinklus kartu sudėjus. Tad jeigu norite pamatyti, kaip atrodys geležinkelių sistemos ateitis, geriausia yra vykti į Kiniją.
Verta paminėti, kad iš esmės geležinkelių technologija nesikeičia jau ištisus dešimtmečius. Didžioji Britanija gal ir sulaukė savo pirmojo Japonijos kompanijos „Hitachi“ pagaminto greitojo traukinio „Super Express“, galinčio pasiekti 225 km/h greitį, tačiau tai vargiai galima laikyti kvantiniu šuoliu į priekį.
Britų mėgti greitieji traukiniai „InterCity 125“ 125 km/h greitį galėjo išvystyti dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Prancūzijoje TGV ir Ispanijoje AVE traukiniai gali lėkti greičiau nei 190 km/h.
Tad kada britai savo šalyje galės pamatyti „skrendančius“ iš tiesų greitus traukinius? Daug vilčių dedama į vadinamąją ETT (evacuated tube transport) technologiją. Trintis yra greičio priešas, o oro pasipriešinimas auga didėjant greičiui. Būtent dėl to dabar maksimalus traukinių greitis yra maždaug 250 km/h.
Todėl mokslininkai siūlo paleisti traukinius vakuumo tuneliais ir juos pakelti panaudojus jau dabar naudojamą magnetinės levitacijos technologiją. Tai leis pasipriešinimą sumažinti beveik iki nulio. ETT traukiniai potencialiai gali išvystyti didesnį nei 1000 km/h greitį.
Ateinančiais metais Kalifornijoje ketinama išbandyti didžiulio susidomėjimo sulaukusį greitąjį traukinį „Hyperloop“, kurį pasiūlė „Tesla Motors“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas. Tačiau Kinija jau yra vienu žingsniu priekyje. „Southwest Jiaotong“ universitete veikiančioje Taikomojo superlaidumo laboratorijoje dirbantis dr. Dengas Zigangas taip pat sukūrė panašią sistemą: 6 metrų spindulio vakuuminį traukinių tunelį ir jau pradėjo ji bandyti.
Tačiau bandymai yra dar tik pradinėje stadijoje. Skelbiama, kad nedidukas dr. D. Zigango traukinukas sugebėjo išvystyti tik 25 km/h greitį. Kai kas iš viso abejoja, ar tokia technologija prigis.
„Viešojo transporto technologijos įgyvendinimui reikia gerokai daugiau eksperimentų, – sako geležinkelių sistemos ekspertas profesorius Sunas Zhangas iš Šanchajaus „Tongji“ universiteto. – Turi būti įmanoma sistemą pastatyti, kontroliuoti riziką, būtina atsižvelgti į išlaidas. Mano asmenine nuomone, kol kas tai tik teorija.“
Transporto ekspertas Jeremy'is Acklamas iš Didžiosios Britanijos inžinerijos ir technologijų institucijos sutinka, kad magnetinės levitacijos ir vakuumo technologijų kombinacija „būtų gerokai brangesnė“ už tradicinius greituosius traukinius. „Turime savęs paklausti, ar tas papildomas greitis yra vertas tų išlaidų“, – sakė jis.
Magnetinė levitacija yra brangi technologija, nes magnetai ir varinės ritės sunaudoja labai daug elektros energijos, o bėgių infrastruktūra yra gerokai sudėtingesnė už įprastinius plieninius bėgius.
„Tolimos kelionės vakuumo tuneliais yra tikrai rimtas inžinerinis iššūkis“, – sakė J. Acklamas.
Be to, kyla ir saugumo klausimų. Kaip keleiviai būtų evakuojami iš tokių vakuuminių tunelių, jeigu traukinys sugestų? Kaip iki gedimo vietos nusigautų gelbėjimo tarnybos?
Galiausiai reikia nepamišti ir to, kad daugeliui žmonių tikrai nepatiks keliauti tuneliu be langų, per kuriuos būtų galima gėrėtis vaizdu. Žinoma, TV ekranai ir vaizdo projekcijos galėtų sumažinti klaustrofobijos jausmą, tačiau prie tokio keliavimo būdo tikrai reiktų laiko priprasti.
Vis dėlto J. Acklamas mano, kad jau atėjo laikas „Hyperloop“ koncepcijai.
Savo ruožtu Japonija vysto magnetinės levitacijos technologiją. Praėjusių metų spalį buvo pritarta planams pastatyti greičiausią pasaulyje traukinio liniją, kuria keleivia iš Tokijo į Nagoją keliautų didesniu nei 310 km/h greičiu.
Jeigu tokia linija tikrai bus pastatyta, kas kainuos kiek daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių, tai bus pirmoji tarpmiestinė geležinkelio linija, veikianti magnetinės levitacijos technologijos pagrindu. Kelionę tarp Tokijo ir Nagojos ji leis sutrumpinti visa valanda iki vos keturiasdešimties minučių.
Magnetinės levitacijos technologija paremta geležinkelio linija jau veikia Šanchajuje. Ja keleiviai vežami iš tarptautinio oro uosto Pudonge iki miesto centro. Tačiau dažnai ši linija neveikia. Be to, keleiviai vežami ne iki pačio centro. Tad norintieji keliauti toliau yra priversti ieškoti kitų keliavimo būdų.
Be to, išplėtus metro tinklą iki oro uosto, daugelis renkasi būtent metropoliteną, kuris yra patikimesnė ir pigesnė alternatyva.
Tad specialistai konstatuoja, kad itin greitų traukinių dar teks palaukti. O kol kas teks pasitenkinti įprastiniais „greitukais“.
